Vasario 16-osios gatvėje įrengta prakartėlė – pirmasis šiųmetis kalėdinis akcentas Panevėžyje. P. Židonio nuotr.

Viltį žadina atnaujinta prakartėlė

Viltį žadina atnaujinta prakartėlė

Iki advento pradžios skaičiuojant paskutines dienas, Panevėžio centre, Juozo Masiulio knygyno pašonėje įkurdinta Šventoji šeima: ėdžiose guli Kūdikis, jį lanko Trys karaliai.

Knygyno šeimininkė Karolina Masiulytė-Paliulienė teigia sąmoningai paankstinusi Kalėdų esminio atributo – prakartėlės – įrengimą, kad šiuo sunkiu metu, kai nepritekliai ir karas temdo mintis, ji kuo ilgiau skleistų šviesą bei žadintų viltį.

Susirūpino, kad šalta

K. Masiulytės-Paliulienės iniciatyva prakartėlė Vasario 16-osios gatvėje panevėžiečių akis traukia jau antrus metus.

Šimtamečio knygyno savininkės paprašytas, pagrindinius personažus prakartėlei pernai sukūrė iš Panevėžio krašto kilęs, šiuo metu Rokiškio rajone gyvenantis drožėjas Romualdas Kaminskas.

Meistro išdrožti Marija, Juozapas, Kūdikėlis, piemuo ir trys Dievo sūnaus aplankyti atėję karaliai – Kasparas, Merkelis ir Baltazaras aprengti specialiai jiems siūtais drabužiais. Karaliams pasiūti prabangūs apdarai, piemeniui ir kūdikėlio Jėzaus tėvams – kuklūs lininiai. Pats kūdikėlis ėdžiose pernai gulėjo suvystytas.

Šiųmetės prakartėlės vaizdas kiek kitoks. Medžio drožėjas jai sukūrė dar ir avytę, asiliuką bei naują Kūdikėlį.

„Išdrožęs pernykštį Jėzulį, pamačiau, kad jis neišraiškingas. Pasistengiau sukurti kitą, tokį pat medinį, tačiau su prisukamomis rankytėmis ir kojelėmis. Šiųmetis vaikelis nebe suvystytas, o guli pridengtas vystyklu. Kai jį guldėme į ėdžias, Karolina pagailėjo, kad nesuvystytam mažyliui šalta, tačiau aš priminiau, kad mes kuriame jo gimtojo Betliejaus atvaizdą, o ten tai tikrai nešalta“, – prakartėlės kūrimo detales pasakojo R. Kaminskas.

Menininkas pasakojo, kad prakartėlei iš ąžuolo droždamas asiliuką, avelę dar drožė ir jautį, tačiau pasitempė ranką ir šis raguotis liko nebaigtas. Tačiau R. Kaminskas suskaičiavo, kad iki Kalėdų – daugiau nei mėnuo, tad jei ranka sugis, kibs į jautį. Jei spės užbaigti, ir jo statulėlę atgabens į Panevėžį.

K. Masiulytė-Paliulienė pamena, jog jos vaikystės prakartėlėje buvo įkurdinta ne vien Šventoji šeima su Kūdikėliu, Trimis karaliais, piemenimis. Joje stovėjo ir amatininkų, netgi vagis. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Aprengė siuvėja

Prakartėlei R. Kaminsko kurtos Marijos, Juozapo, Trijų karalių bei piemens statulos siekia pusantro metro aukščio. Jų kūnai – iš pušies, galvos – juodalksnio. Iš pastarojo medžio išdrožtas ir Kūdikėlis.

„Esu dirbęs Rokiškio krašto muziejuje, o ten kasmet rengiamos prakartėlių parodos, skelbiami jų konkursai. Esu matęs jų visokių. O pats norėjau sukurti tokią, kad joje matytųsi veiksmas, figūros būtų plastiškos. Dėl to drožiau figūras taip, kad sukiotųsi ir galvos, ir rankos bei kojos. Tokias statulas lengviau ir aprengti. Iš anksto buvome sutarę, kad jų rūbai nebus išdrožti, o bus pasiūti iš audinio“, – pasakojo R. Kaminskas.

Aprengti statulas patikėta rokiškėnei siuvėjai Betai Karolienei, siuvančiai drabužius Rokiškio kultūros centro liaudies teatro aktoriams.

Dirbdamas Rokiškio krašto muziejuje, R. Kaminskas vesdavęs jame ekskursijas, pristatydavęs pačias prakartėles.

„Turbūt daug kas žino, bet vis vien žmonėms pabrėždavau, kad pačią pirmąją prakartėlę pasaulyje sukūrė būsimasis šventasis Pranciškus Asyžietis. Norėdamas vietos žmones geriau supažindinti su Kristaus gimimo įvykiu, į Italijos kalnų olą jis pakvietė kūdikio susilaukusią vietos šeimą, paprašęs būtinai atsinešti ir kūdikį. Taip pat sukvietė daug kitų žmonių pasižiūrėti tariamo Kristaus gimimo. Žmonių prašyta atsivaryti ir gyvulių. Taip gimė pirmoji gyva prakartėlė. Vėliau prieš Kalėdas jos pradėtos statyti bažnyčiose, prakartėles žmonės ėmė įrengti ir savo pačių namuose“, – pasakoja R. Kaminskas.

Jis teigė išsiaiškinęs, kad net ir pats žodis prakartėlė nėra visai lietuviškas. Panašiai skamba itališkas žodis, reiškiantis ėdžias.

Dėl vėliavos persigalvojo

Pasak K. Masiulytės-Paliulienės, Prancūzijoje, kur ji gimusi, labai dažna šeima savo namuose turi po prakartėlę.

„Mano vaikystės prakartėlė buvo su daugybe personažų. Joje – ne vien Šventoji šeima su Kūdikėliu, Trimis karaliais, piemenimis. Joje stovėjo ir mėsininkas, ir žvejys, ir batsiuvys, ir daugybė kitų amatininkų. Buvo daugybė gimusio Kristaus pažiūrėti atėjusių gyvulėlių. Prisimenu, prakartėlėje buvo ir vagis, į kurį mes, vaikai, žiūrėdavome itin įtariai, o tėvai mums aiškino, kad Kristus gimė visiems, tad visiems duodama galimybė keistis, būti geriems“, – kalbėjo K. Masiulytė-Paliulienė.

Jos iniciatyva pernai Panevėžyje, Vasario 16-osios gatvėje, šalia knygyno įrengta prakartėlė sulaukė didelio panevėžiečių, ypač vaikų, susidomėjimo.

„Žmonės džiaugėsi prakartėle, tad džiugu ir mums. Neslėpsiu, šiemet man buvo kilusi mintis kūdikėlį uždengti specialiai tam pasiūta Ukrainos vėliava. Taip norėjau parodyti paramą Rusijos užpultai Ukrainos tautai. Visgi artimieji mane nuo tokio užmojo atkalbėjo, tikino, kad ne visų būsiu suprasta“, – prisipažino K. Masiulytė-Paliulienė.

Beje, žvelgdama į prakartėlę, o ypač į pagrindinį jos personažą – Kūdikėlį, K. Masiulytė-Paliulienė sako nuolat galvojanti apie kol kas vienintelę, pernai gimusią anūkėlę Petrą. Jai, kaip ir viso pasaulio vaikams, moteris linki taikos, ramaus gyvenimo, saugios ateities.

„Labai kviečiu prie prakartėlės ateiti ne tik lietuvaičius, bet ir Ukrainos vaikus. Taip norisi suteikti jiems, išplėštiems iš gimtųjų namų, džiaugsmo, saugumo“, – kvietė K. Masiulytė-Paliulienė.

Skaitykla vietoje prakartėlės

Terasa, kur dabar įkurdinta prakartėlė, saugiai išstovėjo visus metus. Knygyno savininkė teigia pastebėjusi, kad joje šiltuoju metų laiku mėgdavo susiburti jaunimas.

K. Masiulytė-Paliulienė sako turinti planų tuomet, kai baigsis Kalėdų metas ir iš terasos bus išneštos skulptūros, ją paversti bendravimo vieta, savotiška skaitykla po atviru dangumi. Knygynas parūpintų knygų, o prisėdusieji galėtų jas vietoje skaityti.

 

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų