-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Šiais metais jau reta šeima galės pasinaudoti valstybės subsidija pirmam būstui įsigyti.
Joms skirta tris kartus mažiau lėšų nei pernai.
Negana to, svarstoma peržiūrėti ir kriterijus, kam tokią paramą skirti.
Praėjusiais metais valstybės pagalba įsigyjant pirmąjį būstą pasinaudojo 1,6 tūkst. jaunų šeimų. Iš jų per šimtą įsikūrė Panevėžio mieste bei rajone.
Dar keturios dešimtys namus šiose savivaldybėse nusižiūrėjusių šeimų laukia subsidijų.
Tačiau daliai jų svajonę apie nuosavą būstą gali tekti dar kuriam laikui atidėti.
Šiemet subsidijoms skirta tik 8 mln. eurų, pernai – 25 mln. eurų.
Panevėžio rajono savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus specialistės Linos Gaidytės teigimu, praėjusių metų paskutinę dieną 136 rajono gyventojai pateikė prašymus gauti subsidiją būstui pirkti.
Tačiau šiuo metu iš tokio būrio beliko 14 šeimų.
Specialistai stebi, kad eilė gerokai sutrumpėjo vieniems laiku neatnaujinus pažymų, kitiems dėl rekordiškai kylančių būsto paskolų palūkanų atidėjus tokį svarbų pirkinį, o treti, taip ir nesulaukę žadėtos valstybės pagalbos, būstą įsigijo savarankiškai.
„Pernai subsidijas pirmam būstui įsigyti gavo 46 šeimos, dar ankstesniais metais – 94 šeimos, nors prašymų būta du kartus daugiau. Situacijos labai įvairios – būna, kad ir bankas nebeduoda paskolos, kiti, radę patinkantį variantą, nebelaukia ir perka be subsidijos, dar kiti nusprendžia neskubėti pirkti“, – vardijo L. Gaidytė.
Panevėžyje valstybės paramos būstui nusipirkti laukia 23 šeimos.
Pasak Savivaldybės Socialinių išmokų poskyrio vedėjos Zitos Ragėnienės, kai kurios jų eilėje dar nuo rugpjūčio.
„Kiek iš viso šeimų sulaukė subsidijų pirmam būstui įsigyti, negalime pasakyti, nes visi rikiuojami į bendrą eilę. Jaunoms šeimoms tai išties didelė parama“, – sakė Z. Ragėnienė.
Praėjusiais metais valstybės pagalba įsigyjant pirmąjį būstą pasinaudojo 1,6 tūkstančio jaunų šeimų. Iš jų per šimtą įsikūrė Panevėžio mieste bei rajone. P. ŽIDONIO nuotr.
Ekonomistų skaičiavimais, geras būsto įperkamumas yra tuomet, kai 60 kv. m butui nusipirkti užtenka penkių asmens metinių atlyginimų (arba penkerių metų šeimos pajamų, norint įsigyti 90 kv. m ploto butą).
Pasižvalgius po nekilnojamojo turto skelbimų portalus matyti, kad taupyti teks ilgiau.
Panevėžyje už dviejų kambarių, 44 kv. m kapitališkai suremontuotą butą F. Vaitkaus gatvėje prašoma 74 800 eurų, o tai yra 5,5 metų metiniai vidutiniai atlyginimai.
Į rankas gaunant 1 126 eurus, Klaipėdos gatvėje esančiam 55 kv. m butui tektų taupyti nė cento neišleidžiant 7,3 metų – už jį prašoma 99 tūkst. eurų.
„Kai kurie pardavėjai dar neatvėso nuo nerealių svajonių. O kiti, matydami tokias kainas, irgi nesikuklina.“
V. Šukys
Panašaus dydžio, 50 kv. m butui, panašu, neremontuotam nuo pastatymo, Žemaičių kvartale pakaktų šitaip taupant pagyventi 3,3 metų. Už jį pardavėjas tikisi gauti 45 tūkst. eurų, tačiau tokiam būstui mirtinai reikalingas kapitalinis remontas.
O norintiems gyventi naujos statybos name už 47,9 kv. m butą tik su daline apdaila teks pakloti tiek, kiek gaunantis vidutinį atlyginimą uždirbtų per 6,7 metų – 91 067 eurus.
Šiuo metu jaunos šeimos, neturinčios vaikų, gali tikėtis, kad valstybė padengs 15 proc. būsto kredito, skirto pirmajam būstui.
Tos šeimos, kurios augina vieną vaiką, gali tikėtis 20 proc. kompensacijos, du vaikus – 25 proc., o auginančios 3 ir daugiau vaikų – 30 proc. kredito sumos.
Ekonomistų skaičiavimais, geras būsto įperkamumas yra tuomet, kai 60 „kvadratų“ butui nusipirkti užtenka penkių metinių atlyginimų. Pasižvalgius po nekilnojamojo turto skelbimų portalus matyti, kad taupyti teks ilgiau. P. ŽIDONIO nuotr.
Nekilnojamojo turto agentūros „Hausitus“ biuro vadovas Vaidas Šukys mano, kad valstybės pagalba skiriant subsidijas pirmam būstui įsigyti yra išties svarbi paskata. Visgi, anot jo, dar daugiau šeimų lieka nusivylusios, nes nesulaukusios tokios paramos būstą perka savarankiškai. Dažniausiai – mažesnį ar prastesnės kokybės.
„Problema ta, kad kai šeima sužino, jog jai skirta subsidija, būstą turi išsirinkti per dvi savaites. Dėl to dažnai griebia, kas yra rinkoje, bet nebūtinai, ko norėjo. Nėra jokio aiškumo, kiek lėšų bus skirta subsidijoms, žmonės girdi, kad šiems metams pinigų bus gerokai mažiau, lieka nebeaišku, kada prašymus pateikusieji apskritai gali tikėtis tos paramos. Neretas laukdamas ir visai palaidoja viltį įsigyti būstą“, – pažymi V. Šukys.
Anot jo, retas pirkėjas linkęs laukti pusmetį, kol šeima gaus subsidiją. Be to, dalis pretenduojančiųjų į valstybės paramą neturi sukaupę pinigų pradiniam įnašui paskolai gauti – vos sukrapšto lėšų dokumentams tvarkyti, tad neturi pinigų ir didesniam avansui.
„Visada laukiame pagyvėjimo, kuris prasideda valstybei pradėjus dalyti subsidijas. Paprastai jau žinome, kokio būsto nori tokios šeimos. Kadangi galima gauti paramą iki 87 tūkstančių, dažniausiai ir ieškoma didesnio, bent trijų kambarių buto ir jau sutvarkyto“, – teigė nekilnojamojo turto ekspertas.
Šiuo metu Panevėžio nekilnojamojo turto rinkoje jaučiamas štilis.
Per sausį mieste parduoti 64 butai. Pernai per tą patį mėnesį – 76.
V. Šukys pastebi, daugelis laukia kainų kritimo, nors tokių ženklų kol kas nematyti.
Būstų kainos laikosi stabiliai aukštos.
„Už būsto vieną kvadratinį metrą sename sovietiniame daugiabutyje miegamajame rajone prašoma 1 800 eurų, o vidurkis tame rajone suremontuotų būstų 1 100–1 200 eurų už kvadratinį metrą. Kai kurie pardavėjai dar neatvėso nuo nerealių svajonių. O kiti, matydami tokias kainas, irgi nesikuklina“, – pažymi V. Šukys.
Prognozuojama, kad pasibaigus šildymo sezonui nekilnojamojo turto rinka ir vėl suaktyvės. Visgi tokio pirkimo bumo, koks buvo prieš metus, nebesitikima vien dėl rekordiškai pabrangusių būsto paskolų palūkanų.
Tačiau skaičiuojama, kad net ir šoktelėjus palūkanoms, mokėti bankams naudingiau, nei nuomotis.
„Net ir su gerokai išaugusiomis palūkanomis dažnu atveju mokėti būsto paskolą pigiau nei nuomą. Bet to, su kiekviena įmoka žmonės artėja prie to, kad būstas tampa jų nuosavybe, o ilguoju laikotarpiu nekilnojamasis turtas tik brangs“, – teigė V. Šukys.
