Truputį papildysiu: ne tik patvirtinta, bet šiai iniciatyvai numatytos ir lėšos. Milijardai eurų. Vaiko garantijos reiškia ne tik nemokamą vaikų priežiūrą, tinkamą mitybą, lygias galimybes mokytis, lankyti būrelius, bet ir jaukų būstą, sąlygas suaugusiems šeimos nariams dirbti ir užsidirbti, derinti darbą ir asmeninį gyvenimą, slaugyti sergančius artimuosius.
ES valstybės patvirtino planus šiai iniciatyvai įgyvendinti. Akivaizdu, kad to nepakanka: dalyje valstybių vaikų skurdas ir socialinė atskirtis didėja. Kas ketvirtam vaikui ES gresia ir skurdas, ir socialinė atskirtis. Tokių vaikų – 20 milijonų. Taigi Europoje yra dar viena didelė – skurstančių vaikų – valstybė. Privalome jai padėti.
Europos Parlamentas paragino Europos Komisiją ir valstybes stiprinti Vaiko garantijų iniciatyvą, didinti investicijas į vaikus, užtikrinti pasiekiamas ir įperkamas viešąsias paslaugas net atokiausiuose regionuose.
Kalbama apie politiką, kuria didinamos investicijos į švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos paslaugas, skatinamas vaikų sportas ir fizinis lavinimas, veikla lauke, galimybės lankyti meno, kultūros užsiėmimus. Labai svarbu, kad vaikai nebūtų diskriminuojami dėl tėvų finansinės padėties.
ES finansavimas leidžia nacionaliniu lygmeniu investuoti į vaikų skurdo ir socialinės atskirties mažinimo priemones. Joms finansuoti tiesiogiai ar netiesiogiai gali būti naudojamos ne tik „Europos socialinio fondo+“ (ESF+), bet ir kitų šaltinių lėšos.
Europos Parlamentas dar kartą paragino skubiai padidinti Vaiko garantijų sistemos finansavimą ir 2021–2027 m. laikotarpiu jai skirti bent 20 milijardų eurų.
Taip. Ir siūlomi sprendimai. O situacija Europoje sudėtinga: net vidutines pajamas uždirbantieji nebeįstengia nusipirkti būstą, o būsto nuomos kainos – taip pat aukštybėse.
Europos Sąjungoje yra pavyzdžių, kaip valstybės, atskiri miestai tas problemas sprendžia. O sprendimas yra aiškus: plėsti municipalinio (savivaldybėms priklausančio) būsto fondą. Tai palyginti nebrangiai ilgam laikui nuomojami būstai gyventojams. Tiems, kurių pajamos yra per mažos, kad jie galėtų nuomotis ar įsigyti būstą rinkos kainomis, ir per aukštos, kad jie galėtų kreiptis dėl socialinio būsto.
Tai labai svarbu Lietuvai, nes vidutines pajamas gaunančiai šeimai būstas miestuose ir jų priemiesčiuose jau tapo neįperkamas. Deja, susidaro įspūdis, kad Lietuvoje net diskusijas šia tema bandoma užgniaužti. Yra laisva rinka ir ji neva viską sutvarkys. Lietuvai verkiant reikia Municipalinio būsto plėtros programos.
Europos Parlamentas kreipėsi į Europos Komisiją ir valstybes parengti nacionalinius įperkamo būsto planus (jei tokių nėra parengusios), kad nacionalinės ir vietos valdžios imtųsi konkrečių veiksmų dėl būsto poreikių tenkinimo. Tam naudoti ES fondų lėšas, taip pat ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšas.
Paprasčiau tariant, Europos Parlamentas labai aiškiai pareiškė, kad valstybės, savivaldybės privalo įsikišti į nekilnojamojo turto rinką ir užtikrinti žmonėms teisę į būstą.