-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Kone tiek pat laiko panevėžiečiai gyvena verslininkų paskleistomis vizijomis, kaip turėtų atrodyti kairysis Nevėžio krantas ties Respublikos gatve, kur 1890-aisiais bajoras Stanislovas Montvila buvo įkūręs spiritą, mieles ir net odekoloną gaminusią įmonę.
Tose vizijose – europinį senamiestį primenantys žalumoje skendintys nedideli daugiabučiai, kurių pirmuose aukštuose įkurtos kavinės ir parduotuvėlės.
Tačiau einant sutvarkyta Nevėžio upės pakrante akys atsiremia į kitokią realybę. Vietoj lauktų statybų – piktžolėmis ir krūmynais apaugę žemės masyvai, anot kaimynystėje įsikūrusios veterinarijos klinikos gydytojo, labai tinkami ožkoms ganyti.
Gražiai sutvarkyta, įvairia augmenija apsodinta kažkada veikusios spirito varyklos teritorija – kol kas tik architektų vizijose. P. ŽIDONIO nuotr.
Panevėžietė Julė Kairienė sovietmečio pabaigoje ir pirmaisiais nepriklausomybės metais buvo viena iš „Semos“ darbuotojų.
Ji pamena, kad dar iki prasidedant „perestroikai“, kai vienas iš Sovietų Sąjungos vadų ėmėsi kovos su girtavimu, buvo nutarta žodžio „spiritas“ visai neminėti, tad spirito kombinatas pervadintas Maisto produktų kombinatu, o 1991-aisiais privatizuotas tapo „Sema“.
„Bet mes, senieji darbuotojai, „Sema“ niekad nevadinome. Dar ir šiandien su kuo kalbuosi, miniu spirito kombinatą“, – sako panevėžietė.
J. Kairienė šioje įmonėje dirbo prie konvejerio mielių gamyboje. Tačiau, pasak jos, pagrindinis įmonės gaminys buvo spiritas, be to, buvo gaminama ir šiek tiek vadinamųjų plataus vartojimo prekių – langų plovikliai, įvairūs dezinfekantai ir netgi odekolonas.
„Mums tvirtindavo, kad Panevėžio spirito kombinatas pats didžiausias Lietuvoje, nors, tiesą sakant, apie kitą tokį nebuvau girdėjusi. Kai užpuolė korona, pamaniau: jei nebūtų sunaikinę mūsų kombinato, būtume gaminę ir visą pasaulį aprūpinę nuo viruso apsaugančiu dezinfekciniu skysčiu“, – svarstė J. Kairienė.
Panevėžietei liūdna, kad dabar kombinato nebelikę nė žymės – išgriautos gamyklos vietoje styro žolėmis apaugę žemių kalnai.
P. ŽIDONIO nuotr.
„Semai“ 2005-aisiais bankrutavus, jos pastatus įsigijusi nekilnojamojo turto plėtotoja bendrovė „Paninvest“ šiai teritorijai žadėjo naują erą.
Jos direktorius Artūras Nersesianas dar prieš ketvertą metų pasakojo, kad Nevėžio upės ir Respublikos bei Kranto gatvių ribojamame daugiau nei dviejų hektarų plote bus statomas prekybos centras ir nedidelių daugiabučių kvartalas. Kad būtų žmonių lankomas, pirmuose šių pastatų aukštuose buvo žadama įkurdinti kavinukes bei parduotuvėles.
Teritoriją planuota gausiai apsodinti įvairiais augalais, kad ji, esanti centrinėje miesto dalyje, išsiskirtų žaluma.
„Bet mes, senieji darbuotojai, „Sema“ niekad nevadinome. Dar ir šiandien su kuo kalbuosi, miniu spirito kombinatą.“
J. Kairienė
Išskirtinį kvartalą projektavo garsus architektas, panevėžietis Valdas Klimavičius.
To meto kainomis svarstyta, kad į buvusios „Semos“ teritorijos prikėlimą turėtų būtų investuota apie 20 milijonų eurų.
Pasak A. Nersesiano, šiuo metu kvartale baigiamos rengti požeminės komunikacijos. Verslininko teigimu, statyboms koją pakišo šį pavasarį Seimo patvirtintos Žemės įstatymo pataisos. Po šių žodžių pokalbis nutrūko, vėliau A. Nersesianui prisiskambinti nebepavyko. Beje, per visą trumpą pokalbį jis tvirtino ir nenorintis, ir negalintis kalbėti. Pabrėžęs, kad kalboms apie prestižinės teritorijos prikėlimą – dabar ne laikas, liepė laukti.
Panevėžiečiai ironizuoja, kad buvusios „Semos“ teritorijoje šiuo metu geriausia auginti ožkas.
Išskirtinėmis architektūrinėmis idėjomis garsėjusio, pernai rudenį mirusio V. Klimavičiaus įmonės atstovas Remigijus Šutas teigė, kad parengti trijų keturaukščių daugiabučių, turinčių stovėti buvusioje „Semos“ teritorijoje, techniniai projektai.
„Čia pirmas projektavimo etapas. Visą kvartalą planuota projektuoti etapais“, – pasakojo R. Šutas.
Nekilnojamojo turto vystymas šiame kvartale buvo patikėtas bendrovei „Ober-Haus“. Panevėžio biuro vadovo R. Paulausko teigimu, statybas galėjo stabdyti nuo kovo mėnesio įsigaliojusios Žemės įstatymo pataisos, įpareigojančios valstybinėje žemėje pastatus statančius verslininkus mokėti naują mokestį. Jo dydis siekia nuo 10 iki 75 procentų žemės, ant kurios statomas pastatas, vertės.
Šiuo metu atostogaujantį Panevėžio miesto savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėją pavaduojanti šio skyriaus specialistė Sigita Biveinienė patikino, jog minimos Žemės įstatymo pataisos išties padarė nemažai painiavos verslininkams, siekiantiems statyti pastatus ant valstybinės žemės.
„Tačiau žvelgiu dokumentus ir matau, kad leidimas statyboms buvusios „Semos“ teritorijoje išduotas iki priimant minėtas pataisas, jis galioja. Tad pradėti statybų niekas netrukdo“, – patikino S. Biveinienė.
Artimiausias buvusios „Semos“ kaimynas, Kranto gatvėje veikiančios veterinarijos klinikos gydytojas Alvydas Brazdžionis svarstė, kad statybos priešais jo langus nebevyksta jau kokie ketveri ar net šešeri metai.
„Iki tol „Semą“ griovė, paskui tiesė požemines komunikacijas. Dabar teritorijoje pilna piktžolių ir jau ūgtelėjusių krūmynų. Čia būtų pati geriausia vieta ožkoms ganytis“, – patikino A. Brazdžionis.
