-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Jo atnaujinimo projektą pastato savininkai paviešino dar daugiau nei prieš metus.
Ant Panevėžio viešbučio fasado Laisvės aikštėje praėjusią savaitę darbavosi aukštalipiai.
Vienas po kito nukabinti įspūdingo dydžio – 3,5 m pločio ir 5,5 m aukščio – tentai su Panevėžio skulptorių, keramikų, stiklo menininkų darbų nuotraukomis.
Varganai atrodančio viešbučio fasadą pavertęs meno galerija po atviru dangumi panevėžietis Albinas Vološkevičius teigia, jog daugiau nei prieš metus pakabinta ekspozicija nebeatlaikė laiko išbandymų. Dėl stipraus vėjo keli tentai atsipalaidavo nebetaisomai.
Visgi ant fasado nelikus meno, statybininkų viešbutis dar nesulauks.
Varganai atrodančio viešbučio fasadą pavertęs meno galerija po atviru dangumi panevėžietis Albinas Vološkevičius teigia, jog daugiau nei prieš metus pakabinta ekspozicija nebeatlaikė laiko išbandymų. P. ŽIDONIO nuotr.
A. Vološkevičius teigia sutaręs su daugiaaukščio savininke bendrove Panevėžio statybos trestu dėl naujos parodos.
Panevėžietis pasakoja miesto Savivaldybės paskelbtam kultūros ir meno projektų dalinio finansavimo konkursui pateikęs paraišką naujai ekspozicijai ant viešbučio surengti.
Šįkart jo planas – panevėžiečiams pristatyti Panevėžio miesto partnerio Japonijoje Tojohašio menininkų kūrybą.
„Jau penketą metų Panevėžys bendradarbiauja su miestu partneriu Japonijoje. Jis aktyvus ir besidomintis mumis. Turime tokią progą išnaudoti“, – sako A. Vološkevičius.
Anot jo, gavus Savivaldybės finansavimą, lauktų ilgas darbas su japonų menininkais atrinkti, ką jiems aktualu parodyti panevėžiečiams, o mums – įdomu pažiūrėti.
Meno projektų iniciatorius svarsto, jog Rytų kultūros paroda ant viešbučio fasado galėtų tapti savotiška dovana panevėžiečiams, ateinantį rugsėjį švęsiantiems 521-ąjį miesto gimtadienį.
Pasak A. Vološkevičiaus, taip pat būtų tariamasi, kokią Panevėžio kūrėjų parodą japonai galėtų priimti kitąmet, ieškoma galimybių šiuos darbus nugabenti, rūpinamasi ir jų draudimu.
„Tai kultūrinių mainų programa – keičiamės, kuo esame turtingi: savo menais, patirtimis, gebėjimais ir nuo to tampame dar turtingesni“, – sako unikalių parodų rengėjas.
I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.
Pirmoji paroda ant viešbučio fasado iškabinta dar 2017-aisiais. Panevėžyje tai buvo netikėtas, dar nematytas kultūrinis reiškinys. Praeiviai pakėlę galvas apžiūrinėjo milžiniškus tentus su žymaus fotomenininko Algimanto Aleksandravičiaus darbais – režisieriaus Juozo Miltinio svečių devyniais portretais.
Rengdamas pirmąją parodą A. Vološkevičius sako nė minčių neturėjęs, kad tai taps tęstiniu projektu. Vis dėlto galerijos ant apleisto viešbučio fasado idėjai buvo lemta virsti nauja miesto tradicija.
Per septynerius metus jį dengė Panevėžio tapytojų, fotografų darbų įspūdingo dydžio reprodukcijos, spalvų suteikė Liūneno (Vokietija), Daugpilio (Latvija) menininkų darbai. 2022-ųjų pabaigoje iškabintos Panevėžio skulptorių, keramikų, stiklo menininkų darbų nuotraukos.
Tiek dieną, tiek naktį iš toli matomi menininkų kūriniai pridengė ir miesto centro gėdą – seniai savo funkcijos nebeatliekantį viešbutį.
Visgi A. Vološkevičius sako parodomis siekiantis ne pagražinti nereprezentatyviai atrodantį pastatą, bet panevėžiečius pratinti prie meno.
„Statistika negailestinga: visame pasaulyje vos 3–5 procentai žmonių domisi menu. Labai tikiuosi, kad parodos ant viešbučio fasado tą procesą paspartino. Tie, kurie nenueina į galeriją, gal pakelia akis ir susidomi, kas ten pakabinta, pradeda ieškoti informacijos“, – sako parodų kuratorius.
„Verslininkų pozicija viena, mūsų vizija kiek kita, bandome rasti variantą, kad ir miestui būtų gražu, ir verslininkams gerai.“
S. Glinskis
Panevėžį prieš pusantrų metų sujudino žinia, jog miesto centro gigantą rengiamasi rekonstruoti. Jį valdantis PST buvo paviešinęs ir viešbučio atnaujinimo projektą.
Jame buvo numatyta, jog pirmame aukšte, kaip ir iki šiol, veiks maitinimo įstaigos, liks administracinės bei komercinės patalpos. Antro aukšto patalpas planuota pritaikyti viešbučio poreikiams, trečiame–septintame aukštuose ketinta atnaujinti viešbučio numerius. Mažutėlius vieno kambario numerius planuota keisti vieno–trijų kambarių su vonios kambariu ir atskira virtuvės zona apartamentais.
Viršutinius pastato aukštus – nuo aštunto iki keturiolikto – ketinta paversti gyvenamaisiais būstais, į kuriuos būtų patenkama nuo viešbučio atskirta laiptine bei liftu. O rūsyje projektuoti gyventojams skirti sandėliukai bei bendra dviračių saugykla.
Tiesa, savininkai neplanavo kardinaliai keisti pastato išvaizdos. Didžiausias pasikeitimas numatytas kitoje jo pusėje iš Respublikos g., kur suprojektuota daugiaaukštė 90 vietų automobilių stovėjimo aikštelė. Dalį jos fasado dengtų per sieną lipantys vijokliniai augalai.
PST neplanavo kardinaliai keisti viešbučio išvaizdos. Didžiausias pasikeitimas numatytas kitoje jo pusėje iš Respublikos gatvės, kur suprojektuota daugiaaukštė, vijokliais pridengta automobilių stovėjimo aikštelė. PST vizualizacijos
Nors tokia viešbučio sutvarkymo vizija piešta dar 2022-ųjų liepą, kol kas ji tuo ir baigėsi.
Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo Sauliaus Glinskio teigimu, tokiam projektui Savivaldybė turėjusi pastabų.
„Kol kas negavome pagal išsakytas pastabas pakoreguoto projekto, todėl kol kas apie statybas negalime nieko komentuoti. Mums teisės aktais yra reglamentuota, per kiek laiko galime pateikti pastabas, bet per kiek laiko verslininkams pakoreguoti projektą, niekas nereglamentuoja. Kada jie imsis iniciatyvos finansuoti ir rekonstruoti, jų reikalas“, – kalbėjo S. Glinskis.
Vedėjas sako negalintis detalizuoti, kas miesto architektams pasirodė koreguotina.
„Verslininkų pozicija viena, mūsų vizija kiek kita, bandome rasti variantą, kad ir miestui būtų gražu, ir verslininkams gerai. Juk šitas pastatas reprezentuoja Panevėžį“, – pabrėžė S. Glinskis.
Išsiskyrė nuomonės
PST generalinis direktorius Tomas Stukas teigia, jog klausimas dėl viešbučio rekonstrukcijos tebėra atviras.
„Planų rekonstruoti turime, bet truputį išsiskiria nuomonės su Savivaldybe. Mes turime vieną matymą, ji – kitą. Nėra bendro sutarimo“, – pakomentavo T. Stukas.
1973 metais statytas ir iki šiol rimtai neatnaujintas viešbutis „Panevėžys“ į PST rankas pateko 2015 metais. Iki tol dėl šio nekilnojamojo turto net aštuonis kartus rengtos varžytinės. Paskutinėse iš jų Panevėžio centro įžymybę bandyta parduoti kone perpus pigiau, nei siekė jo skolos.
Per devynerius metus jo taip ir neatgaivinęs PST teigia neturintis minčių parduoti šį Laisvės aikštės šašą.
