Miesto Savivaldybės vadovai teigia atsižvelgiantys į panašių tyrimų duomenis, tačiau per daug į širdį jų neimantys. V. Bulaičio nuotr.

Viena pakopa virš autsaiderio

Viena pakopa virš autsaiderio

Jau septintą kartą savivaldybių indeksą sudaręs Lietuvos laisvosios rinkos institutas ir šį kartą Panevėžio miestą švystelėjo į didžiųjų savivaldybių uodegą, prilygindamas jį Alytui. Tuo metu rajonas gali didžiuotis aplenkęs beveik penkiasdešimt kitų.

Kiekvieną kartą Lietuvos analitikų, ekonomistų ir kitų ekspertų bei pačios žiniasklaidos sudėlioti savivaldybių reitingai sukelia šaršalą tarp pačių rajonų vadovų. Nuskriaustieji ima gintis, esą tokie tyrimai nėra objektyvūs, o paglostytieji be pretenzijų priima pripažinimą.

Ko gero, dabar turėtų susipriešinti ir Panevėžio miesto bei rajono savivaldybės. Jas, kaip ir kitas 58 Lietuvos savivaldybes, jau septintą kartą įvertino Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI).

„Rengėme du indeksus, nes lyginti didžiuosius miestus su mažaisiais nebūtų protinga. Šį darbą vykdėme daugiausia remdamiesi 2016 metų duomenimis, bendradarbiaudami su pačiomis savivaldybėmis. Todėl jos taip pat aktualus mūsų rezultatas. Nesame suinteresuoti indeksu kritikuoti ar pasmerkti savivaldybių, norime duoti jiems įrankį žengti pirmyn“, – apie atliktą tyrimą „Sekundei“ sakė jo vadovė Aistė Čepukaitė.

Per septynerius metus vykdomas darbas, pasak pašnekovės, nuolat keitėsi dėl metodikos pokyčių, skirtingų kriterijų. Tačiau bendros jo tendencijos esą duoda vilties. Antai per penkerius metus 20–30 proc. paaugo Lietuvos gyventojų darbo užmokestis, mažiau reikalinga socialinė parama. Tačiau tyrėjui nerimą kelia didėjanti regionų atskirtis, o tai aktualu ir Panevėžio miestui. Čia, LLRI duomenimis, ekonominis aktyvumas buvo vos ne mažiausias iš visų didžiųjų savivaldybių.

Per plauką nuo Alytaus

Didžiųjų miestų indekse Panevėžio miesto savivaldybė šiemet tik per plauką aplenkė Alytų.

Geriausiai besitvarkančios savivaldybės titulas trečius metus iš eilės atitenka sostinei. Antra liko Klaipėdos, trečia – Kauno, ketvirta – Šiaulių miestų savivaldybė.

Geriausiai indekso sudarytojai įvertino šias Panevėžio miesto sritis: biudžeto bei sveikatos ir socialinės rūpybos, nemažai balų gavo mokesčiai. Tačiau tobulėti, ekspertų nuomone, dar yra kur – prastesnius įvertinimus gavo transporto, švietimo, investicijų ir plėtros sritys.

Biudžeto sritis, kaip ir praėjusių metų indekse, aukštą įvertinimą gavo dėl palyginti mažos skolos. Ji pernai sudarė 31 proc. nuo gautų pajamų, vidutinė skola didžiuosiuose miestuose buvo didesnė (43 proc.). Savivaldybė skelbė beveik visus viešuosius pirkimus, o vidaus sandorių nevykdė visai.

Aistė Čepukaitė neslepia, kad neramina didėjanti regionų atskirtis, o tai aktualu ir Panevėžio miestui. AV nuotr.

Teigiami pokyčiai matyti ir socialinėje srityje. Socialinės pašalpos gavėjų dalis nuo visų gyventojų ir nedarbo lygis Panevėžyje sumažėjo labiausiai iš visų didžiųjų savivaldybių. Pašalpas gavo 3,1 proc. gyventojų (tačiau didžiųjų vidurkis vis dar mažesnis – 2 proc.), bedarbių buvo 7,4 proc. (vidurkis – 7 proc.).

Panevėžio miesto gyventojai gali džiaugtis mažiausia didžiosiose savivaldybėse verslo liudijimų kaina. Vidutinis mokestis siekė apie 153 eurus (didžiųjų savivaldybių vidurkis – 268 eurai). Gal dėl to ir verslo liudijimus įsigijusių ar prasitęsusių gyventojų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų, Panevėžyje išaugo ir viršijo vidutinį.

Lėtai atsinaujinantis ir emigruojantis

Kad ir kaip dabar Panevėžys atsinaujina, investicijų ir plėtros sritis jį indekse pakels nebent kitais metais.

„Vis dėlto bendras investicijų ir plėtros srities įvertinimas nėra labai aukštas. Prie to prisidėjo palyginti mažos investicijos. Mažiau nei vidutiniškai buvo ir veikiančių ūkio subjektų, skaičiuojant tūkstančiui gyventojų, išduotų statybos leidimų tūkstančiui gyventojų“, – pastebi A. Čepukaitė.

Jos žodžiais, Panevėžys išgyveno ekonominės stagnacijos laikotarpį. O tai natūraliai paskatino didelę šios Savivaldybės emigraciją: pernai iš miesto per metus išvyko net 2,3 proc. gyventojų.

Tiesa, Panevėžio miesto atsinaujinimą garsiai deklaruojanti valdžia nenori visiškai sutikti su minėto instituto pateiktais tyrimo rezultatais. Vicemero Alekso Varnos teigimu, miesto geresnis indeksas laukia vėliau. Be to, jo nuomone, esą tai tik sausi, negatyvią žmonių nuomonę paprastai formuojanti statistika.

„Mes vietoje geriau matome, kas čia vyksta ir kas keičiasi. O emigracijos Savivaldybė nepajėgi sustabdyti“, – dėstė vicemeras, nespėjęs įsigilinti į tyrimą.

Pašnekovas patikino, kad Savivaldybė atsižvelgia į panašius duomenis, tačiau per daug į širdį jų neima. Vis dėlto, anot jo, reikia įvertinti ir tai, kokiais kriterijais remiantis atliekama tokia analizė.

Mažesnių mokesčių rajonas

Mažųjų savivaldybių lyderė LLRI indekse – Klaipėdos rajono savivaldybė. Nuo jos nedaug atsilieka Kauno rajonas, Palanga.

Panevėžio rajono savivaldybė indekse šiemet išsaugojo aukštą, kaip ir pernai, poziciją – 7–11 vietos tarp 54 mažesnių šalies savivaldybių. Ji surinko tiek pat balų kaip Šilutės, Radviliškio rajonų, Neringos ir Kėdainių rajono savivaldybės.

Čia geriausiai įvertintomis sritimis išlieka tos pačios: transporto, mokesčių, taip pat administracijos. Mažiau balų surinko švietimas.

„Aukštą poziciją išlaikyti padėjo palyginti palanki mokestinė aplinka: Panevėžio rajono savivaldybėje nustatytas pagrindinis nekilnojamojo turto mokesčio tarifas 2016 m. buvo mažiausias Lietuvoje – 0,3 proc., palyginti su 0,7 proc. šalies vidurkiu. Žemesnis nei vidutinis mažose savivaldybėse buvo ir žemės mokestis, o verslo liudijimų kaina taip pat buvo viena patraukliausių – 41 euras, palyginti su 117 eurų vidurkiu. Palankūs mokesčiai svarbūs aktyviam ekonominiam gyvenimui – Panevėžio rajone santykinai veikė daugiau ūkio subjektų nei vidutiniškai mažose savivaldybėse“, – sakė A. Čepukaitė.

Socialiniai rodikliai Panevėžio rajono neišsiskiria: socialines pašalpas čia gavo 4,3 proc. gyventojų (mažųjų savivaldybių vidurkis toks pat), darbo neturėjo 8,6 proc. darbingo amžiaus gyventojų (mažųjų savivaldybių vidurkis – 9,7 proc.).

Pagirtinas valdžios siaurėjimas

Šiemet ypač gerai įvertinta Panevėžio rajono savivaldybės administracijos sritis. Užimtų pareigybių skaičius administracijoje, palyginti su gyventojų skaičiumi, buvo mažesnis nei vidutinis mažose savivaldybėse. Ir tai nesutrukdė beveik visų gyventojų prašymų išnagrinėti laiku.

Mažai keitėsi situacija ir tarp prasčiau įvertintų rodiklių. Moksleiviai valstybinius brandos egzaminus išlaikė palyginti prastai, surinko vidutiniškai 37 balus iš 100, nors mažųjų savivaldybių vidurkis buvo aukštesnis – 44 balai.

Panevėžio rajono mokyklų infrastruktūros valdymo progreso taip pat kol kas nėra: vienam mokiniui 2016 metais teko 20 kv. m mokyklų ploto (vidurkis siekė beveik 17 kv. m). O mokyklų aplinkos išlaikymo išlaidoms skirta daugiau nei vidutiniškai kitose mažose savivaldybėse.

Iš Panevėžio rajono pernai išvyko palyginti nedaug, vos 0,17 proc., gyventojų (vidurkis 1,4 proc. išvykstančių gyventojų), pernai rajone dirbo ir gyveno beveik 37 000 žmonių.

Nukreipta į verslą

LLRI įvertinimą gavusi Panevėžio rajono savivaldybė džiūgauti per daug neskuba. Nors gauti rezultatai paglosto savimeilę.

Kalbėdamas apie tyrimą rajono vicemeras Antanas Pocius teigė, kad LLRI darbo kriterijai galbūt nėra visai teisingi ir rodo palankumą verslui.

Todėl daug balų rajonas gavo vien už tai, kad neturi savo autobusų parko, o tokias paslaugas perka iš privačių vežėjų. Priešingai – didžiulį minusą tyrimo sudarytojai uždėjo dėl nesančio privataus gydytojų kabineto Panevėžio rajono kaimuose.

„Nežinoma, ar tokios paslaugos būtų reikalingos kaime. Manau, jei būtų klientų, tai atsirastų ir privačių gydytojų. Taigi, ne visi kriterijai tinka kiekvienam rajonui“, – mano A. Pocius.

Tačiau vicemeras pripažino, kad vis dar sunku įveikti neigiamai įvertintą švietimo sritį. Mokinių brandos egzaminai vis prastėja, gabesnieji išvažiuoja mokytis į miestą.

„Buvome įvertinti dėl Savivaldybės administracijos. Specialiai personalo nemažinome – tiesiog išėjus darbuotojams jų darbo vietas stengdavomės užpildyti likusiais darbuotojais. Sulaukėme prieštaravimų, bet kol kas viską spėjame“, – sakė A. Pocius.

Ekonominė atskirtis gilėja

Lietuvos laisvosios rinkos instituto kasmet skelbiamas savivaldybių indeksas rodo, kad ekonominė atskirtis tarp regionų gilėja. Ir tai esą ilgalaikio neveikimo pasekmė.

Geriausios indekso savivaldybės išsiskiria tuo, kad čia verslas yra aktyvus, sukuriama daugiau ir geriau atlyginamų darbo vietų, mažiau žmonių gyvena iš pašalpų, mažesnė emigracija.

Svarbiausi žmonių gerovės rodikliai pernai gerėjo ir didžiosiose, ir mažosiose savivaldybėse. 9 proc. didėjo vidutinis atlyginimas, 8 proc. sumažėjo bedarbių, 20 proc. mažiau žmonių reikėjo socialinių pašalpų. Augo ekonominis aktyvumas: veikiančių ūkio subjektų padaugėjo 7 proc., išduotų verslo liudijimų – 8 proc.

Savivaldybėse mažėjo įsiskolinimai, tačiau dalyje savivaldybių tai išlieka aktuali problema.

Gyventojų mažėjo daugiausia – 54 iš 60 savivaldybių. Iš trečdalio savivaldybių per metus išvyko daugiau kaip 2 procentai žmonių, daugiausia – iš Pagėgių, Visagino, Šilutės, Pasvalio, Pakruojo, Mažeikių, Vilkaviškio rajonų savivaldybių.

Komentarai

  • Teigiami pasikeitimai PAGALIAU pirmą kartą leido Panevėžio savivaldybei pakilti per vieną poziciją.
    Kiek dešimtmečių tęsėsi kritimas į duobę? Kristi yra lengviau, kilti – tai rimtas darbas, sugebėjimas iššūkius suvaldyti.
    Sėkmės, tęsiant ilgai ilgai lauktą progresą!

  • Palygino Vilnių su Panevėžiu, dar Klaipėdą su Panevėžiu ir konstatavo, kad Panevėžys silpnesnis už raumeninguosius. Ar tai naujiena?
    Va kad kyla miestas iš duobės – čia jau gerai, čia jau naujiena, apie kurią verta pakalbėti.

  • Aha, vienu balu virš Alytaus. Vizionieriai jūs vizionieriai.

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (3)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų