Pakapės akimo kapinaitės po praūžusios vėtros. P. Židonio nuotr.

Vėtra suniokojo kapines

Vėtra suniokojo kapines

Skaitytojo pasiūlyta tema

Panevėžio rajonas vaduojasi nuo baisiosios audros, ne vieno kaimo kapinaitėse antkapius pavertusios skeveldromis, padarinių. Makabrišką vaizdą mirusiųjų namuose išvydę gyventojai žeria pretenzijas ir valdininkams bei aplinkosaugininkams, neišdrįsusiems nupjauti senų medžių dėl juose gyvenančių paukščių.

Kirsti ar išsaugoti senus medžius – klausimas, į kurį atsakymo nerandama. Panevėžio rajone, Miežiškių seniūnijoje, Pakapės kaimo kapinaitėse artimųjų kapus prižiūrintys gyventojai ne kartą kreipėsi į seniūniją prašydami pašalinti šimtametę pušį. Gamtos apsaugos specialistai mojuoti pjūklais uždraudė aptikę, kad sename medyje įsitaisiusios pelėdos. Nors paukščiai savo buveinę išsaugojo, žmonių baimės išsipildė su kaupu. Prieš savaitę praūžusi vėtra nulaužė šimtametę didžiulę pušį, o ši virsdama suniokojo kapavietes. Miežiškių seniūnas pripažįsta: nuostoliai nemaži ir tai ne vienintelės kapinaitės seniūnijoje, kur per baisiąją vėtrą virtę medžiai sudaužė paminklus ir antkapius.

Matė pavojų

Pavardės nenorėjusi viešinti panevėžietė senjorė Pakapės kaimo kapinaitėse prižiūri vyro giminaičių kapavietes. Jai kojas pakirto, kai šią savaitę sulaukė skambučio, kad didžiulis vėjas nulaužė kapinių vidury kerojusią pušį ir ši virsdamas sulaužė ar nuvertė senus antkapius.

„Nuvažiavusi išvydau, kad sugadintos šešios ar septynios kapavietės, vienos labiau, kitos mažiau. Įvertinti tikslią žalą dar sudėtinga, nes daug ką paslėpė sniegas“, – pasakojo moteris.

Senos kaimo kapinaitės dabar atrodo klaikiai: sulaužytos kapviečių metalinės tvorelės, išvartyti antkapiai, suskaldytos plokštės, o po nulaužtą medį nupjovusių darbininkų talkos kapvietes padengė storas pjuvenų sluoksnis.

Vietiniai pasakoja, kad tiek žalos padariusi pušis galėjo būti pasodinta prieš šimtą ar net daugiau metų. Kadaise šioje vietoje buvęs gražus pušynėlis. Išpjovus medžius ir pardavus medieną, už tuos pinigus nupirkta cemento kapinaičių tvorai statyti. Likusi tik viena pušelė.

„Visa tai vyko dar caro laikais, tad tikrosios istorijos niekas nebežino. Dar kolūkio laikais šios pušies šakos pavojingai buvo pasvirusios, o pastaraisiais metais buvo matyti, kad medis pasiligojęs ir kelia pavojų. Seniūnas jau buvo užsimojęs tą pušį nupjauti, bet kažkas neleido“, – teigė panevėžietė.

Atstatyti kainuos tūkstančius

Ko nepadarė žmonės, ėmėsi pati gamta. Vėtra pušį nulaužė perpus. Jeigu ji būtų išvirtusi su šaknimis, nuostoliai būtų buvę dar didesni.

Sudaužytus antkapius apžiūrinėjantys žmonės dabar su baime žvelgia į šalia augančias senas liepas.

„Kaip baisiai atrodo kapinės, iš seniūnijos jokių žinių nesulaukiau. Kitapus griovio gyvena žmogus, kuris ir pranešė apie nelaimę kapelių savininkams. Vieni per kitus susižinojome. Gaila, kad taip nesirūpinama senosiomis kapinaitėmis. Jeigu per kitą audrą virs ir liepos, iš kapinaičių nieko nebeliks“, – bijo senjorė.

Anot jos, kapviečių prižiūrėtojai patyrė didžiulius nuostolius. Dar prieš metus pastatyti paminklą kainavo apie tūkstantį eurų, pensininkė svarsto, kad pagal dabartines kainas nebepakaktų ir dviejų.

Rovė šimtamečius galiūnus

Miežiškių seniūnas Remigijus Budreika patvirtino, kad praėjusią savaitę praūžusi vėtra išties padarė nemažai žalos. Kuriam laikui gyventojai buvo palikti be elektros, virto medžiai. Labiausiai rajone nukentėjo kapinės. Miežiškių seniūnijoje solidūs nuostoliai skaičiuojami Pakapės kaimo kapinaitėse, bet nemažai kliuvo ir Batrakų kapinėms, kur eglė išvirto su visomis šaknimis. Didžiulis medis virto ir Nibragalio kaimo kapinėse. Laimė, didžioji dalis kamieno ir šakų nugriuvo jau už jų tvoros.

„Jau baigiame šalinti avarijos padarinius. Tikrieji nuostoliai pasimatys pavasarį, kai nutirpus sniegui žmonės vėl pradės lankyti kapinaites. Didesni paminklai tik nuversti, bet kapavietes dengiančios plokštės suskaldytos“, – pasakojo seniūnas.

Pasak R. Budreikos, per jo, kaip seniūno, trejus darbo metus tai pirmas atvejis, kai gamtos stichijos kėsinasi į amžinojo poilsio vietas.

Saugojo pelėdas

Anot seniūno, Pakapės kapinaitėse žalos pridariusią šimtametę pušį buvo ketinama pjauti, tačiau darbus sustabdė mokslininkai, nustatę, kad jos drevėje apsigyvenusios pelėdos.

„Seniūnas negali nuspręsti, kuriuos medžius kirsti, o kuriuos palikti. Medžių būklę vertina speciali Panevėžio rajono savivaldybės komisija. Čia nėra taip, kad seniūnas sugalvojo ir nupjovė. Kiltų didžiulis skandalas, nes vieni siekia išsaugoti net ir senutėlius medžius, o kiti piktinasi, kad jie nėra šalinami. Kita vertus, ne visada gali numatyti, kuris medis kelia grėsmę. Pavyzdžiui, Batrakų kapinaitėse išversta sveika gražuolė eglė. Net nebūtum pagalvojęs, jog toks medis galėtų išvirsti“, – kalbėjo seniūnas.

Jo teigimu, kai tik leis orai, bus baigti suniokotų kapinaičių tvarkymo darbai.

„Skundų ar prašymų padėti sutvarkyti kapavietes dar nesulaukėme. Bet gal dar ne visi ir matė. Svarbiausia, kad žmonės nenukentėjo, o kapavietes bus galima sutvarkyti“, – kalbėjo R. Budreika.

Ne pirmas kartas

Teisės aktai nurodo, kad savivaldybių pareiga prižiūrėti, jog jos teritorijoje augantys medžiai ir krūmai būtų sveiki ir nekeltų pavojaus gyventojų turtui. Jeigu jau taip atsitiko, kad audros metu virstantis medis apgadino žmogaus turtą, per teismą galima išsireikalauti žalos atlyginimo. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis teigė, jog jau būta atvejo, kai Savivaldybei teko tvarkyti audros nuostolius kapinėse. 2010-ųjų pavasarį pro Smilgių gyvenvietę praūžusi didžiulė audra amžinojo poilsio vietoje išvertė daugiau kaip tris dešimtis šimtamečių medžių. Tąkart buvo suniokota apie 80 kapaviečių – sudaužyti paminklai, antkapiai, tvorelės.

„Tąkart kreipėmės į Vyriausybę iš iš valstybės rezervo buvo skirti 25 tūkstančiai litų patirtiems nuostoliams atlyginti. Ir dabar gyventojai gali kreiptis į seniūniją, jeigu audros metu buvo apgadintos jų prižiūrimos kapavietės. Kiekvieną prašymą vertinsime ir spręsime individualiai. Ieškosime galimybių atlyginti bent dalį žalos“, – teigė E. Lunskis.

Galerija

 

Komentarai

  • Kam tie gremezdiski antkapiai, tik uzdarbis ju statytojams,

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų