-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Pasak Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos Dianos Zacharienės, grioviai sienose ėmė akivaizdžiai didėti maždaug prieš mėnesį Santuokų rūmų pašonėje prasidėjus būsimo banko statybos darbams.
Santuokų rūmų darbuotojai liūdnai juokauja vieną dieną galintys likti be darbo vietos.
Apie rizikingą pastato būklę liudija akis badantys plyšiai vidaus sienose lipant iš pirmojo į antrąjį aukštą, antrojo aukšto vestibiulyje ir net iškilmingiausioje pastato vietoje – santuokų salėje.
D. Zacharienė pripažįsta, jog nedideli įskilimai sienose buvo matyti jau seniai. Vedėja įtaria, jog pastatui kenkia drėgmė ir temperatūrų skirtumas – vasarą jame tvanku, o žiemą kai kuriose patalpose termometro stulpelis pakyla vos per 10 laipsnių. Šilčiau tik santuokų salėje, šildomoje šiltą orą pučiančiu elektriniu šildytuvu.
Tačiau vedėja neslepia rimtai išsigandusi, kai pastaruoju metu senieji plyšiai ėmė sparčiai didėji ir vertis nauji.
„Akivaizdžiai matyti, kad senieji įtrūkimai plečiasi, ir dar atsiranda naujų smulkučių skilimų“, – išvagotas sienas rodo D. Zacharienė.
Vedėja teigia dėl prastėjančios pastato būklės nenorinti apkaltinti visai šalia pastato vos prieš mėnesį darbus pradėjusių statybininkų, tačiau įtaria, kad atsiradusi vibracija Santuokų rūmams ne į naudą.
„Kol buvo atkasami iš mūsų pastato išeinantys inžineriniai tinklai, net kabinetuose vibraciją jautėme. Virpėjo ir sienos, ir grindys. Nežinau, sutapimas ar ne, kad kaip tik dabar ėmė vertis plyšiai. Negaliu tvirtinti, kad tas įvyko dėl statybų, bet kažkas su šiuo pastatu darosi negerai“, – nuogąstauja D. Zacharienė.
Vedėja nerimauja, kad skylant sienoms gresia pavojus šių rūmų pasididžiavimui – laiptinę puošiančiam į amžinybę jau iškeliavusio menininko Kazimiero Morkūno vitražui „Gyvenimo kelias“. Jei sienos slenka, nerimaujama, kad vitražas irgi gali skilti.
D. Zacharienė neslepia, jog dėl prastos pastato būklės darbuotojai priversti aiškintis klientams. Ne kartą incidentų teko patirti net per iškilmingas ceremonijas. Kartą vestuvininkams besibūriuojant pirmajame aukšte, jiems ant galvų iš antro aukšto pasipylė atitrūkusi laiptų apdaila. Tragikomiškai atrodo ir prie elektros kištukinių lizdų užklijuoti įspėjimai nesinaudoti, nes gali būti pavojinga.
Santuokų rūmuose prie elektros kištukinių lizdų užklijuoti įspėjimai jais nesinaudoti.
„Besituokiantys asmenys moka valstybinį mokestį 22,90 Eur. Įstatymas numato, kad civilinės metrikacijos skyriai privalo sudaryti iškilmingą aplinką. Ar Panevėžio santuokų rūmuose iškilminga, spręsti kiekvienam pagal savo supratimą, bet atėjusieji sveikinti jaunavedžių neretai pasako: jūsų namas tuoj nugrius“, – pasakojo vedėja.
Dėl senos elektros instaliacijos nemalonumų būta ir pernai prieš Metų panevėžiečių pagerbimo ceremoniją. Pasak D. Zacharienės, sienų nuplauti pasamdytos įmonės darbuotoja atsisakė užsakymo, kai šią bedirbančią nukratė elektra.
Santuokų rūmų nedideliam remontui Savivaldybė šįmet numačiusi apie 40 tūkst. Eur. Už tiek planuojama atnaujinti parketą, pakeisti dalį langų, įrengti įvažiavimą neįgaliesiems. Tačiau apie yrančių sienų sutvirtinimą nekalbama.
Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojams pradėjus skambinti pavojaus varpais, apžiūrėti sienų nuvyko Panevėžio vicemeras Aleksas Varna. Jis pripažįsta, kad statybvietėje buvo atliekami būsimo pastato prijungimo prie vandentiekio ir kanalizacijos tinklų darbai, bet ar tai galėjo pakenkti ir taip prastos būklės pastatui, vicemeras teigia nenorintis konkretizuoti. Anot jo, Savivaldybei pavaldus Panevėžio butų ūkis įpareigotas ant atsivėrusių plyšių sienose uždėti mėginius ir stebėti pokyčius.
Savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna pripažįsta, kad Santuokų rūmų pastatas šaukiasi remonto, tačiau jo rekonstrukcija nėra numatyta.
„Dėl pastato konversijos planų nėra, o pinigai būtų tokie dideli, kad gal vertėtų mąstyti apie kitos vietos suradimą tokiems rūmams“, – teigia T. Jukna.
Vis dėlto direktorius nemano, kad rūmų padėtis darosi kritiška.
„Pastatas nenaujas, seni komunikacijos tinklai, drenažas nėra gerai veikiantys, dėl to tikėtina, kad pamatai šiek tiek sėda, ypač po šaltesnės žiemos. Matyt, pastato konstrukcija dėl to ir juda. Tokiuose senuose statiniuose taip būna, bet grėsmės, kad rūmai sugrius, nėra. Vykstant statyboms vibracija bet kuriame kaimyniniame pastate būtų juntama, bet dėl to sienos neišsiskirs“, – užtikrintas direktorius.
Kodėl Santuokų rūmų sienose veriasi gąsdinantys plyšiai, neskuba aiškintis Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atstovės Giedrės Misiūnienės teigimu, inspekcija tyrimo nevykdo, nes už statinių naudojimą atsakinga Savivaldybė. Anot jos, įvertinti, ar įtrūkimai atsirado dabar, ar jie – jau senas palikimas, tur Savivaldybės paskirtas techninis prižiūrėtojas.
Respublikos ir Vasario 16-osios gatvių kampe, Santuokų rūmų pašonėje nekilnojamojo turto vystytojos bendrovės „Elmina“ užsakymu komercinės paskirties pastatą stato bendrovė „Šiaurės pašvaistė“. Statybos darbų pabaiga numatyta paskutinį šių metų ketvirtį. Dviejų aukštų, 1060 kv. m pastate įsikurs SEB bankas ir užims 28 proc. jam priskirto 21,8 arų ploto. Santuokų rūmų ir banko sienas turėtų skirti maždaug septyni metrai.
Santuokų rūmų darbuotojai įtaria, kad senam ir prastos būklės pastatui galėjo pakenkti vibracija dėl greta prasidėjusių būsimo banko statybos darbų.
Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Edmundas Kuncevičius neabejoja, kad projektuojant statinį buvo įvertinti visi statybų reikalavimai. Anot jo, bendrąją statinio ekspertizę atliko atestuoti statybų ekspertai iš Kauno.
Būsimą banką statančios bendrovės „Baltijos pašvaistė“ komercijos direktorius Dainius Gurevičius tvirtina, esą visi darbai atliekami laikantis įstatymų.
„Niekas ten nieko nesprogdina, nekasa, ko negalima. Yra techninis, darbo projektai – kaip juose parašyta, taip mes dirbame“, – tikina D. Gurevičius.
Įmonės atstovas ironizuoja, kad kaltų ieškome ten, kur nereikia.
„Su tokia mintimi galime nueiti iki to, kad dėl statybų Panevėžyje ir Gedimino pilis Vilniuje žemyn slenka. Žmonių yra įvairių, mes kiekvienam neatsakysim, kaip yra ir gali būti. Yra įstatymų normos, nebent jas sukūrusieji suklydo. O gal patys Santuokų rūmai taip blogai pastatyti, kad papūtus vėjui trūkinėja sienos“, – „Sekundei“ teigė komercijos direktorius.
