Verslumą ugdo po Toskanos saule

Italija ne veltui vadinama be galo kontrastinga šalimi. Jau penkerius metus už italo ištekėjusi ir jaukų šeimos restoranėlį viename iš Toskanos regiono pakrantėje esančių miestelių atidariusi panevėžietė Vaida Conti sako pastebinti ir skirtingų Italijos kraštų žmonių temperamento kontrastų.

Italijoje galima gėrėtis, regis, nesibaigiančiais paplūdimiais, dantytų kalnų virtinėmis, lepintis kaitrios vasaros malonumais pietuose ir šaltos žiemos — šiaurėje. Visu tuo jau bemaž šešerius metus mėgaujasi 32-ejų Vaida Konti (Vaida Conti), kompaktišką Panevėžio miestą iškeitusi į itališka dvasia persmelktą Toskanos regioną.

Į Italiją V. Konti patraukė vos baigusi mokyklą. Sako norėjusi pabėgti nuo lietuviškos darganos, todėl nedvejodama užpildė anketą, kviečiančią mokytis italų kalbos saulėtojoje Florencijoje.

„Vieni keliauja studijuoti ten, kur pigiau, kiti – kur jau išvažiavę daugiau draugų bei patikimiau, o aš patraukiau ten, kur šilčiau“, – šypteli Vaida.

Toskanos regionas, anot V. Konti, labai gražus, traukiantis akį. Turtingas ir gamta, ir istorija, ir kultūra.

Pasak V. Konti, visi Italijos gerbėjai vienbalsiai sutiktų, kad tai šalis, kuri įtraukia ir apsvaigina taip stipriai, kad dar ilgai sunku atsipeikėti.

„Kaip tame posakyje: „Kartą paragavęs negali sustoti“. Taip ir su Italija. Jos atsikandęs, nori ragauti dar ir dar“, – sako Vaida.

Nors ilgai užsibūti Florencijoje V. Konti neplanavo, likimas greitai sudėliojo visus taškus ant i. Studijuodama Vaida susipažino su žaviu italu Flavijumi, o akimirksniu įsiplieskusius jausmus neilgai trukus vainikavo vestuvės.

„Taip, Italija garsėja ir dėmesingais, komplimentus žarstančiais vyrais, kuriems tikrai sunku atsispirti“, – juokiasi V. Konti.

Vaida pasakoja, jog didelių storų itališkų vestuvių jie nekėlę. Prioritetai buvo ne tie, nes galvoje jau ilgą laiką kirbėjo mintis, kaip Flavijaus šeimos iš kartos į kartą puoselėtą maisto ruošimo receptūrą perkelti į nuosavo restoranėlio virtuvę. Todėl užteko jaukios ceremonijos Livorno pakrantėje, gausios Flavijaus ir Vaidos šeimos pasisėdėjimo bei gyvo bendravimo.

Studijuodama Vaida susipažino su žaviu italu Flavijumi, o akimirksniu įsiplieskusius jausmus neilgai trukus vainikavo vestuvės.

„Norėjosi ne įspūdingos puotos kitiems, o visų pirma jausmo, kad esame apsupti mylimų žmonių, kurie mums linki viso ko geriausio gyvenime. Tiesiog norėjosi ramiai pabūti dviese, o kartu ir su pačiais artimiausiais“, – savo apsisprendimą nekelti didžiulės, šurmulingos puotos argumentuoja Vaida.

Šiltas klimatas atpalaiduoja

Pasak Vaidos, Toskanos regionas bene geriausiai atspindi klasikinį Italijos peizažą: nedideli miestukai, patogiai įsitaisę ant kalvų, kiparisų ir alyvmedžių giraitės, pro plačius vynuogynus vingiuojantys keliukai.

Neretai sakoma, jog norint pamatyti tikrąją Italiją, reikia važiuoti į Toskaną.

Šią šalį sudaro daugybė regionų, kurių kiekvienas turi savo tradicijas. Vis dėlto yra keletas bendrų elementų, kurie padės suprasti itališko gyvenimo vingrybes.

„Visų pirma, italus vienija meilė vietinei virtuvei, vynui ir ilgiems pokalbiams su artimaisiais“, – sako pašnekovė ir priduria, jog prie itin tvirto ir artimo šeimos ryšio jai tekę pratintis ne vienerius metus.

Anot Vaidos, žmonės Toskanos regione pasižymi šiltumu, svetingumu, nesuvaidintu draugiškumu. Gebėjimas bendrauti labai vertinamas, todėl viešose ar pasivaikščiojimui skirtose vietose vietinius gyventojus įprasta matyti gyvai besišnekučiuojančius.

Vaida tikina, jog toskaniečiai laimingi ir atsipalaidavę. Spėja, jog dėl ilgiau nei pusmetį trunkančios vasaros, kuri negaili šilumos, saulės ir gerų emocijų. Itališka žiema smarkiai skiriasi nuo mums įprastos. Jei dienos metu sėdėtum lauke užvertęs galvą ir nematytum žmonių su paltais ir šalikais, galėtum įsivaizduoti, kad dabar balandžio pabaiga, mat dangus akinamai žydras, o saulė ir toliau šildo ir glosto.

Pasak Vaidos, Toskanos regionas bene geriausiai atspindi klasikinį Italijos peizažą.

„Toskaniečius retai pamatysi subjurusios nuotaikos, o jei ir pamatysi, gali spėti, jog jų pečius užgriuvo tikrai dideli rūpesčiai, – sako Vaida. – Žmonės labai draugiški, atsipalaidavę. Gražus jaunimas, daug vaikučių, klapsinčių ilgomis juodomis blakstienomis“.

Pasak V. Konti, įprasta manyti, jog visi italai yra be galo temperamentingi, emocingi, garsiakalbiai. Tačiau realybė kiek kitokia.

„Toskaniečiai tikrai nėra perdėtai temperamentingi. Jie labiau primena kiek uždarus lietuvius, o italų temperamentas pradeda ryškėti tik nuo Romos į pietus“, – teigia V. Konti, jau gerai perpratusi vietinio bendravimo ypatumus.

Anot Vaidos, visiems Italijos regiono gyventojams bendrai būdingas nebent jausmingumas ir gestikuliavimas. Beje, pastarasis italų kasdienybėje turi didžiulę simbolinę reikšmę.

„Sakoma, kad šioje šalyje mobiliaisiais telefonais prie vairo nebuvo kalbama dar gerokai prieš tokio draudimo įvedimą, nes emocingiesiems pietiečiams reikėdavo sustoti kelkraštyje ir nevaržomai gestikuliuoti. Tai gerokai skiriasi nuo mums įprasto santūraus bendravimo, o mane tai labai žavi“, – sako V. Konti.

Antroji religija – maistas

Anot Vaidos, Livornas, kur šiuo metu jiedu su Flavijumi yra įsikūrę, garsėja pasakiško skonio jūros gėrybėmis ir autentiška to krašto virtuve. Todėl nieko keisto, jog ilgai puoselėtą, išjaustą ir išmylėtą idėją atidaryti čia šviežių jūros gėrybių restoranėlį pora netruko įgyvendinti. Dabar Vaida ne tik vadovauja šeimos restoranui, bet ir pati drąsiai aptarnauja čia užsukusius skanaus maisto išsiilgusius turistus. Ypač vertina galimybę bendrauti, pažinti, išklausyti.

„Čia, kaip ir daugelyje kitų Italijos miestų, maistas yra šventas reikalas. Tai kaip religija ar kažkoks apsėdimas. Čia gyvuoja maisto kultas, kuris nuo vaikystės su meile įskiepijamas tėvų, senelių, prosenelių. Apie jį kalbama visur, ne tik prie stalo. Maisto argumentas naudojamas visose srityse, pavyzdžiui, pirmojo pokalbio metu pralaužti ledus arba sužavėti ir suvilioti“, – šypteli V. Konti.

Šioje šalyje maisto religijos tradicijos, anot Vaidos, labai senos kaip ir pati Italija. Moteris sako, jog turistai dažnai jos klausia, kodėl šiame krašte viskas taip gardu ir kokios italų virtuvės paslaptys. „Besimėgaujant gardžiais patiekalais smagu žinoti, kad šioje ypatingoje virtuvėje, kaip ir išskirtinėje šio krašto istorijoje, persipina daugelio kultūrų, tradicijų ir virtuvių keliai. Italija nuo senų laikų žinojo, vertino ir mokėjo kaupti turtus visose srityse, taip pat ir gastronomijos“, – sako Vaida.

Ilgai puoselėtą, išjaustą ir išmylėtą idėją atidaryti šviežių jūros gėrybių restoranėlį Vaida su sutuoktiniu netruko įgyvendinti.

Pasak V. Konti, rodos beribė jūra ir tinkamos sąlygos garantuoja didžiulį žuvų bei jūros gėrybių pasirinkimą. Visa tai suformavo gardžią ir gausią įvairių patiekalų italų virtuvę. Bet tai ne viskas. Nuo senovės kelionės į tolimuosius kraštus, prekyba su kitomis šalimis praturtino ne tik patį kraštą ir kultūrą, bet praplėtė akiratį bei gastronomijos žinias. Tai taip pat turėjo įtakos įvairiai, turtingai gardžiais skoniais ir aromatais italų maisto tradicijai. Dėl visų šių veiksnių šiandien šio krašto virtuvė iš tiesų puiki ir išskirtinė, o italai, be abejo, labai didžiuojasi savo gastronomija.

„Geras maistas tikrai sukelia palaimą. Ir italai tai žino. Todėl jų kultūroje valgymas nėra skrandžio prikimšimas. Tai yra ceremonija, kuriai ruošiamasi, kuri susideda iš kelių dalių, o jos metu svarbu ne skubėti, o mėgautis aplinka, skoningai serviruotu stalu, kompanija, pokalbiais ir, žinoma, maistu bei gėrimais“, – sako pašnekovė.

Beje, Vaida priduria, jog be gardaus vyno taurės šiandien neįsivaizduojame šio krašto kasdieninio gyvenimo. Juk jau senovės romėnai vyną vadino dievų gėrimu.

Mintis užvaldė Italija

Toskanos regionas, anot V. Konti, labai gražus, traukiantis akį. Turtingas ir gamta, ir istorija, ir kultūra.

„Manau, kad ten reikia važiuoti kelis kartus, kad sugebėtum pamatyti viską, ką šis regionas turi pasiūlyti, – įsitikinusi Vaida. – Kur tik pasisuki, netikėtai atrandi kai ką ypatingo.“

V. Konti juokauja, jog paklausti, kuri Italijos dalis jai labiausiai patinka, yra tas pats, kaip mamos klausti, kurį savo vaiką myli labiau.

Vaida tikina, jog su šia šalimi ją visą laiką siejo kažkoks nematomas ryšys. Apsilankius vieną kartą tai tapo nuolatine trauka, nes kiekvienas Italijos regionas yra savaip nuostabus. Skiriasi ne tik italų kalbos dialektai, bet ir maistas, tradicijos, gyvenimo būdas.

„Nors visada smagu sugrįžti namo į Panevėžį, aplankyti išsiilgtą šeimą, tačiau pakanka užsimerkti ir prieš akis išdygsta kiparisai, begaliniai slėniai, senos pilys, vynuogynai ir žaliuojantys miškai, laukai, kvepiantys gėlėmis, vynu bei sūriais, ramybe“, – šypteli Vaida.