Daugiau nei dvidešimt metų „Panevėžio keliams“ vadovavęs V. Puidokas iš buvusios darbovietės sulaukė rekordinio ieškinio – įmonė reikalauja atlyginti 21 mln. eurų žalą. P. Židonio nuotr.

Verslo ryklių skyrybų kaina – rekordinis ieškinys

Panevėžio apygardos teisme atversta neeilinė byla – viena didžiausių Panevėžio įmonių „Hisk“ (buvę „Panevėžio keliai“) iš buvusio vadovo Virmanto Puidoko prašo priteisti daugiau kaip 21 milijoną eurų už neva sprendimus ar veikimą savo interesų naudai, kurie bendrovei atnešė milžiniškus nuostolius.

Kaltinamasis tvirtina, kad ši byla – noras jį įbauginti ir priversti parduoti savo turimas akcijas.

Nors teismas pasiūlė abiem šalims ginčą išspręsti taikiai, pasinaudojant teismine mediacija, V. Puidoko advokatas Tomas Narkus tokį pasiūlymą atmetė. Anot jo, dar prieš metus bandyta eiti derybų keliu, tačiau „Hisk“ pateikti siūlymai nebuvo panašūs į derybas.

„Tokios derybos jau vyko pernai lapkritį, tačiau pateiktas pasiūlymas nebuvo sąžiningas – atsisakyti išeitinės išmokos ir turimų akcijų. Todėl jis buvo atmestas. Manome, kad ir dabar teismo mediacijai neverta gaišti laiko“, – teigė T. Narkus.

Bendrovei „Hisk“ atstovavę teisininkų komandos „Cobalt“ trys teisininkai teismui aiškino, kad nuo 2015-ųjų įmonės rezultatai nuosekliai ir drastiškai mažėjo, todėl valdybai neliko nieko kito, kaip atleisti 23-ejus metus bendrovei vadovavusį V. Puidoką kaip praradusį pasitikėjimą.

Atlikus įmonių grupės auditą paaiškėjo, kad nuo 2017 m. iki 2020 m. bendrovei padaryta kone 31 mln. eurų nuostolių. Pernai atliktas pakartotinis patikrinimas atskleidė, kad trūkumų ir nuostolių yra dar daugiau kaip 2 mln. eurų.

Nuo lėktuvų iki karjerų

Iš viso teisme išskirti septyni epizodai, kuomet, pasak bylos, V. Puidoko sprendimai, o kai kada ir nepagrįstas išlaidavimas įstūmė bendrovę į finansinę duobę. Vienas jų – itin prabangus pirkinys – orlaivis, įsigytas įmonės vardu.

V. Puidokui taip pat mesti kaltinimai buvusiai komercijos direktorei išmokėjus 100 tūkst. eurų siekiančią išeitinę kompensaciją, dėl netinkamai pasirašytų sutarčių renovuoti S. Kerbedžio gatvėje esantį bendrovės pastatą, įsigytų ir nenaudojamų dviejų karjerų, paskolų išdavimo antrinėms įmonėms bei skaldos pirkimą iš įmonių, su kuriomis jis buvo susijęs ar yra akcininkas.

V. Puidokas taip pat kaltintas, esą galimai dirbtinai buvo pagražinami bendrovės rezultatai – nuo jų priklausė ir jo, kaip vadovo, atlyginimo kintamoji dalis. Galimai beviltiškos skolos būdavo perkeliamos antrinėms įmonėms, vėliau jos bankrutuodavo.

„Kilus akcininkų nesutarimams, V. Puidokui atsirado galimybės neapdairiai leisti bendrovės lėšas. Negalime sutikti su bandymu nusimesti atsakomybę, ją permetant valdybai ar antrinėms įmonėms. Bendrovės vadovas savo kompetencijų ribose turėjo vertinti, ar kitų organų sprendimai yra geri, neatneš žalos bendrovei“, – teismui argumentavo vienas iš ieškovo advokatų Rimantas Simaitis.

V. Puidokas tikina, kad jam pateiktas ieškinys tėra spaudimas parduoti įmonės akcijas. P. Židonio nuotr.

Atpirkimo ožys

V. Puidoko gynėjas advokatas T. Narkus teigė, kad bendrovėje buvo nusistovėjusi tvarka, jog visi sprendimai analizuojami ir priimami valdyboje. Jos darbą prižiūrėjo stebėtojų taryba. Svarbių sprendimų priėmime dalyvaudavo ir akcininkai – jie įėjo tiek į valdybos, tiek į stebėtojų tarybos sudėtį, taip pat užėmė įvairias pareigas bendrovėje.

„Vadovas neturėjo galimybių paveikti valdybos sprendimo. Jis buvo atsakingas tik už valdybos sprendimų vykdymą“, – tvirtino advokatas.

Pats V. Puidokas prieš teismo posėdį teigė, kad ši byla tėra noras jį įbauginti, kad atsisakytų ieškinio, kurį jau laimėjo pirmos instancijos teisme, ir už simbolinę kainą perleistų savo turimas bendrovės „Hisk“ akcijas. Jam priklauso 4 proc. akcijų.

„Teismas atsakys į visus klausimus, tačiau, mano vertinimu, tai absurdiški kaltinimai. Pateikti bet kokius argumentus nėra sudėtinga, tačiau juos reikės dar įrodyti. Esu įsitikinęs, kad apginsiu savo tiesą“, – teigė V. Puidokas.

Tapo nebereikalingas

Prieš teismą stojęs buvęs generalinis direktorius neneigė, kad dalis byloje minimų faktų išties buvo, tačiau juos bandoma pateikti tendencingai, bandant visą atsakomybę permesti jam vienam.

„Lėktuvas buvo tik viena iš investicijų. Ir ši investicija pasiteisino – po septynerių metų eksploatacijos jis parduotas už tą pačią sumą, už kurią nupirkome. Lėktuvu skraidė bendrovės darbuotojai. Antrinių įmonių buvo ne vienoje valstybėje – Švedijoje, Rusijoje, kitose šalyse, tad juo daug patogiau buvo keliauti. Tai buvo ne vienos, o kelių bendrovių pirkinys ir juo naudotasi kaip korporatyviniu turtu“, – kalbėjo V. Puidokas.

Anot buvusio ilgamečio „Hisk“ vadovo, per tuos metus daryta ir didelių investicijų į nekilnojamąjį turtą, kurios ne visada buvo sėkmingos, būta ir nemažų paskolų dukterinėms įmonėms, tačiau visus svarbius sprendimus įmonėje priimdavo valdyba. Be to, pasak V. Puidoko, verslas visuomet yra rizika.

„Esu kaltinamas dėl valdybos, o ne savo vienašališkai priimtų sprendimų. Pasikeitus valdybos sudėčiai, akcininkams susitaikius, aš tapau nebereikalingas. Vadovo tokia dalia – jį bet kada gali atšaukti iš pareigų. Tai visiškai suprantama, bet ne toks spaudimas parduoti akcijas“, – kalbėjo V. Puidokas.

Iš pareigų jis išlydėtas sumokant tik vieno mėnesio atlyginimo dydžio kompensaciją.

Visgi šių metų birželį teismas įpareigojo bendrovę „Hisk“ sumokėti V. Puidokui išeitinę kompensaciją už dvylika mėnesių – iš viso 232 tūkst. eurų.