-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Vietos gyventojų teigimu, šią vasarą čia dar nė karto nebuvo nupjauta žolė, tad tiek vaikai į mokyklas, tiek kelią sutrumpinti norintys suaugusieji jaučiasi taip, tarsi brautųsi per džiungles. Ir dar pilnas pavojų, mat kelias nuklotas duženomis, veši Sosnovskio barščiai, o benamiai nesibodi atlikti gamtinių reikalų.
Panevėžio miesto savivaldybė skundų dėl neprižiūrimo sklypo sulaukia, tačiau būdų, kaip sutramdyti apsileidėlius, iki šiol neradusi.
Kaip „Sekundei“ pasakojo pavardės viešinti nenorinti panevėžietė Rima, ji jau daug metų gyvena Kniaudiškių gatvėje. Norėdama pasiekti autobusų stotelę, Panevėžio miesto polikliniką ar didžiuosius prekybos centrus, keliauja išmintu takeliu nuo prekybos centro „Šermutas“ vidinio kiemo iki Klaipėdos gatvės.
Taip kelias sutrumpėja kelis kartus nei darant lankstą pėsčiųjų takais. Tačiau tamsesniu paros metu susimąstanti, ar tikrai beverta rizikuoti. Žolė vietomis jau kone žmogaus ūgio, šią nuošalią vietą pamėgę ir benamiai, čia tempiantys įvairius senus rakandus.
„Mano sūnus netoli šios vietos turi garažą – pats savo akimis matė, kaip benamiai ir gamtinius reikalus atlieka… Ir ankstesniais metais čia tikras šiukšlynas buvo, bet šiemet – visos džiunglės! Beveik miesto centras, o tokia netvarka“, – baisisi Rima.
Jai pačiai, anksčiau buvusiai namo pirmininke, ne kartą yra tekę kreiptis pagalbos į miesto Savivaldybę. Tačiau kaip pranešti apie problemą dabar, nesumojanti.
„Dabar visi gyventojų skundai registruojami tik internetu, bet ne visi gi moka juo naudotis. O problema išties didelė – tokių džiunglių mieste tikriausiai niekur kitur nėra, ir tuo taku juk vaikšto vaikai. Nesuprantama – nejaugi ta žemė niekieno?“ – nevalyvumu piktinasi panevėžietė.
Kniaudiškių ir Klaipėdos gatvių ribojamas sklypas ne šiaip bado akis šioje miesto dalyje gyvenantiems panevėžiečiams. Pro dykrą vedantis takas į autobusų stotelę, didžiuosius prekybos centrus ir miesto polikliniką apaugęs tikromis džiunglėmis. P. Židonio nuotr.
Taip pat Kniaudiškių gatvėje gyvenanti panevėžietė Irena, irgi nebegalėdama apsikęsti netvarkos, kurią kasdien regi pro buto langus, „Sekundei“ sakė jau pasiruošusi keliauti ir pas miesto merą. Rugpjūčio pradžioje ji ne kartą įvairiems Savivaldybės specialistams skambinusi, kad būtų imtasi priemonių naikinti bent apleistame sklype pradėjusius augti Sosnovskio barščius, tačiau jokios reakcijos nesulaukusi.
„Trisdešimt metų, kai čia buvo pradėtas statyti, bet taip ir neužbaigtas daugiabutis. Ši vieta itin masina benamius ir jaunimą, mėgstantį vakarus leisti triukšmingai. Tą išduoda ir butelių duženos, dėžutės nuo maisto ir kitų šiukšlių krūvos. Bet kai pamačiau plačiai išsikerojusius Sosnovskio barščius, nebegaliu tokios netvarkos toleruoti“, – pasipiktinimo neslepia panevėžietė.
Juolab kad Panevėžio miesto savivaldybė ją patikino, jog imsis spręsti problemą, tačiau viskas kaip buvo, taip ir liko.
„Jeigu verslininkai nesugeba pasirūpinti savo turtu, tai gal tegul sklypą atiduoda miestui? Kodėl tokių apsileidėlių niekas negali sutramdyti? Juk jie daro gėdą visam miestui. Nejaugi nėra būdų, kaip priversti tokius verslininkus išsikuopti savo teritorijoje šiukšles ir nusipjauti žolę“, – nesupranta Irena.
Panevėžio miesto savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojo Aušrio Valkūno aiškinimu, Klaipėdos ir Kniaudiškių gatvių ribojamas sklypas išdalytas į kelis mažesnius. Šią vasarą iš gyventojų sulaukta dviejų skundų dėl nepjaunamos žolės ir netvarkos. Viename sklypų skundai nepasitvirtino, o Klaipėdos gatvės 67-ojo sklypo savininkui išsiųstas raginimas nupjauti žolę.
„Nustačius, kad sklypas apleistas, jo savininkui išsiuntėme raginimą susitvarkyti. Didžioji dalis apleistų sklypų savininkų tą ir padarantys – iš maždaug šimto nustatytų apsileidėlių turime tik keturiolika sklypų, kurių savininkai tą padaryti atsisakė piktybiškai“, – A. Valkūnas teigia, kad kitąmet tokių apsileidėlių lauks gerokai didesnis žemės nuomos mokestis.
„Kodėl tokių apsileidėlių niekas negali sutramdyti? Juk jie daro gėdą visam miestui.“
Kniaudiškių gatvės gyventoja
Be to, savų sankcijų gali imtis ir patys tvarkos sergėtojai – už nenupjautą žolę bauda gali siekti nuo 20 iki 140 eurų, už pakartotinį tokį pat nusižengimą – jau nuo140 iki 600 eurų. Nors paprastai pirmą kartą skiriamas tik įspėjimas.
„Tikrai neskubame iš karto bausti, duodame laiko susitvarkyti, – sako vedėjo pavaduotojas. – Visuomet įvertiname, kokios tokio nesitvarkymo priežastys: galbūt žmonės jau seni ir nebegali, galbūt yra išvykę.“
„Tačiau paprastai tie sisteminiai pažeidėjai nenori investuoti į sklypo priežiūrą, – pripažįsta A. Valkūnas. – Ir ta pati problema tęsiasi metai po metų: susimoka baudas ir toliau neprižiūri savo turto.“
Nepriklausomybės pradžioje visa teritorija, ribojama Žvaigždžių, Kniaudiškių ir Klaipėdos gatvių, buvo suplanuota kaip savotiškas verslo centras. Kai kurie verslininkai iš Panevėžio miesto savivaldybės čia įsigijo arba išsinuomojo apie 20 žemės sklypų.
Juose buvo suprojektuotas viešbutis, kavinė, stomatologijos centras, daugybė parduotuvių bei komercinių patalpų.
Dabartinio „Šermuto“ teritorijoje buvo numatyta įkurdinti naująją miesto autobusų stotį. Tai turėjęs būti itin erdvus ir modernus statinys su laukimo salėmis, valgykla, poilsio erdvėmis vairuotojams.
Įvertinus būsimosios stoties ir prekybos vietų keliamą triukšmą kitaip projektuoti ir šalia stovintys monolitiniai namai, iki šiol vadinami ekraniniais, nes visų jų koridoriai ir virtuvės atgręžti į būsimą stotį, o gyvenamieji kambariai – į gerokai ramesnį vidinį kiemą.
Projektavimo darbai buvo patikėti „Panevėžio miestprojekto“ architektams. Deja, šiai idėjai nebuvo lemta įsikūnyti. Tik pavieniai verslininkai ėmėsi darbų.
Teritoriją paversti patrauklia komercine vieta sutrukdė tai, kad dauguma sklypų po nepriklausomybės atgavimo buvo sugrąžinti vienam panevėžiečiui, su giminaičiais paveldėjusiam šioje vietoje buvusias senelio žemes. Dalis verslininkų, šioje teritorijoje plėtojusių verslus, įsisuko į kone dešimtmetį besitęsusią teismų karuselę.
