Praėjusią savaitę miesto Savivaldybė, Panevėžio pramonės, prekybos ir amatų rūmai (PPAR), Panevėžio krašto pramonininkų asociacija sukirto rankomis dėl Verslo tarybos steigimo. Tačiau naujos organizacijos, prisidėsiančios prie miesto gerovės kūrimo, steigimas anaiptol nebuvo palydėtas plojimais.
Verslininkai su Savivaldybės vadovais nuo šiol turėtų susitikti ne tik per oficialius renginius ar pobūvius.
Įžvelgė politinę reklamą
Miesto Tarybos posėdyje svarstant Verslo tarybos steigimo klausimą politikai susikibo, kas joje turėtų atstovauti Savivaldybei. Opozicijos atstovams nepatiko, kad Savivaldybei atstovaus meras Vitalijus Satkevičius, jo pavaduotojai Regina Eitmonė ir Maurikijus Grėbliūnas, administracijos direktorė Kristina Nakutytė, kuri pasiėmusi motinystės atostogas, bei jos pavaduotojai Janina Gaidžiūnaitė ir Žydrūnas Kvedaras.
Verslo taryboje nebus opozicijoje dirbančių miesto Tarybos narių, Savivaldybės skyrių specialistų. Opozicija įžvelgė, kad verslininkų pasiūlymą bendradarbiauti priėmę valdantieji siekia pasidaryti politinę reklamą prieš artėjančius rinkimus.
„Aš iš esmės nesu prieš tokį organą. Tačiau šiuo atveju tai – tik reklaminis šou“, – įsitikinęs Tarybos narys Viktoras Trofimovas.
Pasak jo, prieš porą metų Savivaldybėje mero potvarkiu jau buvo sudaryta darbo grupė verslo plėtros, Savivaldybės ir verslo įmonių bendradarbiavimo klausimams spręsti. Į ją įėjo daug tų pačių žmonių, kurie dabar deleguojami į Verslo tarybą. Prieš Verslo tarybos steigimą minėta darbo grupė buvo panaikinta.
„Kas jai neleido diskutuoti ir spręsti miestui bei verslui aktualių klausimų, kad prireikė kurti naują darinį?“– retoriškai klausė V. Trofimovas.
Jo nuomone, Savivaldybei Verslo taryboje turėtų atstovauti Investicijų, Miesto ūkio ir kitų skyrių vedėjai, kurie yra savo srities specialistai, taip pat – Darbo biržos, Mokesčių inspekcijos, „Sodros“ atstovai, nes būtent šios institucijos daro įtaką verslo sąlygoms.
V. Trofimovas siūlo pasimokyti iš Skandinavijos šalių, kur bendradarbiavimo sutartys pasirašomos tik užsimezgus ryšiams, nuveikus konkrečius darbus, o ne kaip pas mus – pirma jos sukuriamos popieriuje, paskui žiūrima, kas iš to išeis.
Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovės Zitos Kukuraitienės teigimu, jų frakcija yra už Verslo tarybos steigimą, tačiau prieš tokią jos sudėtį, tiksliau – prieš valdančiųjų norą atstovauti Savivaldybei. Z. Kukuraitienės nuomone, Savivaldybei turėtų atstovauti ir partijų ar frakcijų pirmininkai. Politikė svarsto, kad Verslo tarybos prisiimtą misiją būtų galėjusi atlikti ir minėta jau anksčiau sukurta darbo grupė.
Įsiaudrinę politikai praėjusią savaitę vykusiame Tarybos posėdyje beveik porą valandų postringavo, kas turėtų būti Verslo taryboje, kas būtų, jeigu ji būtų, ir kas, jeigu nebūtų.
Atsibodo tuščios šnekos
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų (PPAR) prezidentas Sigitas Gailiūnas, pavargęs nuo beprasmiškų politikų diskusijų, nebelaukė posėdžio pabaigos ir išėjo.
„Nesitikėjau tokių debatų. Tikrai nereikia iš to daryti politinės kampanijos. Man posėdis buvo labai keistas, tiesą sakant, buvau šokiruotas“, – „Sekundei“ teigė S. Gailiūnas.
Panevėžio PPAR prezidentui atrodo logiška, kad miesto Savivaldybei atstovauja kasdien sprendimus priimantys vadovaujantys asmenys.
„Nesinorėtų, kad būtų kaip Trišalėje taryboje – reikia spręsti, o kvorumo nėra“, – kalbėjo S. Gailiūnas.
Rūmų prezidentas sako pastebėjęs vieną keistą dalyką: tų pačių Panevėžio politikų požiūris į tą patį dalyką kaip diena ir naktis skiriasi jiems dirbant opozicijoje ir jau gavus valdžią.
Posėdyje dalyvavęs Panevėžio krašto pramonininkų asociacijos narys, Lietuvos inovacijų centro vadovas Rimantas Serva teigė, kad politikai ieško akmenų, nors jų nėra. Anot jo, verslininkams geriau bendrauti su kasdien dirbančiais Savivaldybės vadovais, o ne kartą per mėnesį susirenkančiais miesto Tarybos nariais.
„Verslo taryboje Savivaldybė turės šešis atstovus, Panevėžio PPAR ir Panevėžio krašto pramonininkų asociacija – po tris. Taigi verslas ir Savivaldybė turės po lygiai atstovų. Visos šalys pirmininkautų rotacijos būdu. Neseniai kalbėjausi su Šiaulių meru ir jis džiaugėsi, kad jiems tai padeda išgirsti verslininkų nuomonę“, – tvirtino R. Serva.
Greičiau priims sprendimus
Pasak R. Servos, Verslo taryba dažniausiai atstovaus vidutinio ir smulkiojo verslo interesams, nes mūsų mieste tokių įmonių daugiausia. Tikimasi, kad tokia taryba padės miestui greičiau priimti sprendimus gerinant verslo plėtrai palankią aplinką.
„Kaip žinia, versle labai svarbu sprendimų priėmimo laikas. Kita vertus, miesto Taryba sprendžia verslui aktualius klausimus, tačiau joje nėra daug su verslu susijusių žmonių. Verslo tarybai galės būti deleguojama gvildenti vieną ar kitą klausimą prieš jam patenkant į Tarybą“, – kalbėjo Panevėžio krašto pramonininkų asociacijos atstovas.
Verslo tarybos didmiesčiuose pasiteisino
Verslo tarybos veikia ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose. Vienuose, pavyzdžiui, Šiauliuose, savivaldybėms atstovauja merai, vicemerai ir administracijos direktoriai, kituose, tarkim, Kaune, yra ir opozicijoje dirbančių tarybos narių.
Visų miestų vadovai ir verslininkai tvirtina, kad tokia visuomeninė organizacija duoda naudos.
Pirmoji šalyje 2011 metų pabaigoje Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybą įsteigė Klaipėda. Savivaldybei joje, be vadovų, atstovauja ir tam tikrų skyrių specialistai. Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas sakė, kad Verslo tarybos darbą sunku vertinti pagal konkrečius pasiūlymus, bet per beveik trejus metus akivaizdu, kad jos buvimas davė naudos tiek verslui, tiek miestui.
„Verslo taryboje nuodugniai išnagrinėjame svarbiausius klausimus. Ji mums ypač padeda priimti su smulkiojo ir vidutinio verslo plėtra susijusius klausimus, projektus. Tai – kompetentingai galintis patarti organas. Apskritai visuomeniniai institutai yra geras pagalbininkas politikams, jeigu einama teisingu keliu“, – „Sekundei“ teigė Klaipėdos meras.
Pasak V. Grubliausko, steigiant tą tarybą buvo daug diskusijų dėl jos reikalingumo, atstovavimo modelio. Tačiau patirtis rodo, kad tarybos darbe turi dalyvauti ne tik verslininkai, bet ir savivaldybės vadovai, ir politikai. Antraip bus prarandama daug laiko nevaisingoms diskusijoms.
Šiauliečiai kviečiasi ekspertus
Kaune Verslo taryba veikia porą metų. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis sako, kad reguliariai bendraujant su Savivaldybe atsiranda geresnis abipusis supratimas.
„Negaliu tvirtinti, kad nuvertėme kalnus, bet naudingų darbų padarėme. Kai merą ir kitus Savivaldybės vadovus, politikus matai ne kartą metuose per Kalėdų pobūvį, o kas mėnesį, atsiranda kitoks supratimas ir bendravimas. Kartu sprendėme kultūros paveldo, šilumos ūkio, geležinkelio vėžės, oro uosto ir kitus miestui svarbius klausimus. Manau, kad verslas padėjo suformuoti miesto poziciją strateginiais kausimais, prisidėjo prie įvaizdžio kūrimo“, – kalbėjo B. Žemaitis.
Pašnekovo teigimu, Verslo tarybai pavyko įtikinti Kauno savivaldybę sumažinti pakeltą nekilnojamojo turto mokestį. O patiems verslininkams buvo labai naudinga susipažinti su Savivaldybės virtuve – sprendimų priėmimo mechanizmu.
Kauno meras Andrius Kupčinskas taip pat tvirtina, kad Verslo taryba naudinga miestui. Jo teigimu, nuolatinis dialogas su pramonininkais, Kauno PPAR leido priimti efektyvesnius sprendimus.
Pasak A. Kupčinsko, sėkmingas bendradarbiavimas su verslu davė akstiną su mokslo įstaigų rektoriais ir studentais įkurti Akademinių reikalų tarybą.
Šiauliuose Verslo taryba įkurta tik šių metų pavasarį. Savivaldybei joje atstovauja meras, du vicemerai ir administracijos vadovai. Šiaulių meras Justinas Sartauskas sako, kad Verslo tarybos darbas dar tik įsibėgėja, tačiau neabejoja, jog bus produktyvus.
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinio direktoriaus Alfredo Januškos teigimu, sprendžiant tam tikras problemas ir ypač svarbius klausimus jau pasiteisino miesto Tarybos praktika kviestis tam tikrų sričių ekspertus: universitetų, kolegijų mokslininkus, mokesčių srities specialistus ir kt.
„Vien diskusijų nepakanka, reikia turėti argumentų, pagrįstų tyrimais, specialistų žiniomis“, – „Sekundei“ tvirtino A. Januška.
Inga SMALSKIENĖ
