Nuotr. Kiekvieną darbo dieną S. Stakelytė į Panevėžį atveža po 250 kaimiškų kiaušinių iš savo ūkio ir namo grįžta tuščiom pintinėm. Asmeninio archyvo nuotr.

Velykų simbolio karantinas nekeičia

Velykų simbolio karantinas nekeičia

Nors šios Velykos bus kitokios – namuose, be į svečius suvažiuojančių artimųjų, karantinas neišstums šventės tradicijos marginti kiaušinius.

Panevėžio rajono Gilbonių kaimo ūkininkė Sandra Stakelytė keliasi anksti ryte, kad prieš Velykas galėtų pasiūlyti šviežių kaimiškų kiaušinių. Jų prekybos nestabdo net karantinas. O kadaise moteris gyveno mieste, bet dėl sveikos gyvensenos nėrė į sunkų darbą ūkyje.

Panevėžyje vienoje parduotuvėje maisto produktais prekiaujančios 34-erių S. Stakelytės tempas ir pastarosiomis savaitėmis nesulėtėjo. Kaip ir anksčiau, ji anksti ryte keliasi ir eina į ūkį, susideda dėžes šviežių savam darže augintų daržovių, vištidėje rastų kiaušinių ir keliauja į miestą.

Kiaušinių pardavėjai prieš Velykas beveik nelieka laiko poilsiui.

„Nors karantinas, pirkėjų ir šiandien gausu, vos spėju suktis viena. Žmonės ieško kaimiško, palaidų vištų kiaušinio, pas mane perka net vilniečiai“, – sako į parduotuvę kas dieną po 250 kiaušinių pristatanti ūkininkė.

Jos auginamų vištų dešimties kiaušinių dėžutė kainuoja 2,5 euro. Tačiau didesnė nei prekybos centruose kaina Sandros klientų negąsdina.

S. Stakelytė kaime, tarp pulko paukščių ir gyvulių, skaičiuoja jau penkioliktus metus.

„Mano tikroji specialybė kirpėja, vyras Mantas mokėsi technikos dalykų – mes pažįstami dar nuo mokyklos. Vienu metu nuomojome butą mieste, bet abu traukė kaimas. Kurį laiką kartu važinėdavome dirbti pas ūkininką Panevėžio rajone. Gimus vaikams vis labiau ėmė kamuoti noras duoti jiems sveikesnio maisto – matėme, ką siūlo parduotuvės, produktų be chemijos čia beveik nebūna“, – pasakoja S. Stakelytė.

Visą straipsnį skaitykite balandžio 9 dienos (ketvirtadienio) „Sekundės“ laikraštyje. 

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų