-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tam puikiai pasitarnaus gamtoje surinktos gėrybės.
Panevėžietė senjorė Palmyra Taučikienė kiekvienais metais nustebina įvairiaspalviais, akį traukiančiais margučiais.
Juos panevėžietė dažo išskirtinai tik natūraliomis priemonėmis – tuo, ką dovanoja gamta.
Viską, ko reikia natūraliai nudažyti margučius, ji randa po ranka – nuosavo namo kieme ar darže.
Kiaušinių marginimo natūraliomis priemonėmis džiaugsmą P. Taučikienė atrado jau seniai.
Visą gyvenimą propagavo sveiką gyvenimo būdą, priklausė sveikuolių bendruomenei, tad natūralumas jai visuomet buvo labai artimas ir svarbus.
Palmyrai visada norėjosi, jog ir ant stalo keliaujantys velykiniai simboliai būtų kuo natūralesni ir sveikesni.
„Dar iš vaikystės, kai mama dažydavo kiaušinius svogūnų lukštais, kaimynai panardindavo juos į beržų lapų nuovirą. Tuomet visi draugiškai pasikeisdavo margučiais“, – pasakoja 80-metė.
Vienus kiaušinių dažymo receptus ji prisimena iš vaikystės, kitus nugirsta per radiją ar televiziją. Vienas tokių būdų – dažymas didžiųjų pupų ankštimis.
„Pirmą kartą dažymą pupų ankštimis išbandžiau turbūt prieš penkerius metus. Ir tada pamačiau, kokio gražumo margučiai būna! Lyg ir žemės spalva, lyg ir juoda ar ruda“, – pasakoja P. Taučikienė.
Dabar Palmyra specialiai pupas augina savo daže, kad jų ankštimis pavasarį dažytų margučius.
„Dabar vis daugiau kenkėjų darže atsiranda, tad ne visada tas pupas ir galima valgyti, koks įkyruolis vis pragraužia, bet ankštys kiaušinių dažymui lieka“, – juokiasi išradinga daržininkė.
Prieš pat Velykas P. Taučikienės virtuvė atrodo tarsi laboratorija: indeliai pripildyti vis kitokių spalvų skysčių, o ji eksperimentuoja kaišiodama kiaušinius tai į vieną, tai į kitą.
Visus ingredientus kiaušiniams dažyti Palmyra pasiruošia prieš keletą dienų.
Į skirtingus puodus sudeda turimas natūralias dažymo priemones, užpila vandeniu, užverda ir palieka per naktį.
Marginimui ponia Palmyra naudoja ne tik pupų ankštis, bet ir mėlynąjį kopūstą,
raudonuosius burokėlius. Juos pavirusi, burokėlių neišmeta, palieka mirkti, kad spalva būtų sodresnė.
Išradinga šeimininkė kiaušinius yra dažiusi ir mėlynių uogiene. Taip pat aronijos uogų, beržų lapų, ramunėlių, žaliosios ar juodosios arbatos nuovirais.
Žoleles ji susmulkina, užpila vandeniu ir paverda. Taip velykinių margučių dažymui pasiruošia ne vieną spalvą – nuo gelsvos iki kone juodos.
„Dar prisirenku dilgėlių, jų prisidžiovinu, nes tai – sveikas maistas. Bet dilgėlių lapai ne tik skanūs, jų nuoviras irgi puikiai tinka kiaušiniams dažyti“, – įsitikino P. Taučikienė.
Panevėžietė Palmyra Taučikienė kiekvienais metais nustebina įvairiaspalviais, akį traukiančiais margučiais, dažytais tik tuo, ką randa gamtoje. P. TAUČIKIENĖS ASMENINIO ARCHYVO nuotr.
Į jau paruoštus natūralių dažų puodus šeimininkė deda žalius kiaušinius ir juos verda apie dešimt minučių.
O kad kiaušiniai žaistų spalvomis, senjorė juos „aprengia“ svogūnų lukštais.
Dažyti paruoštus kiaušinius Palmyra įvynioja į svogūnų lukštus, nepamiršta pridėti kokią eglės ar buksmedžio šakelę, kad šių forma atsispindėtų ant nudažyto kiaušinio šono.
Dar kresteli mėlynių uogienės, kad ši irgi paliktų savo spalvos pėdsaką.
„Į svogūnų lukštus pridedu pačių įvairiausių augaliukų, šakelių, gėlės žiedelį, jei kokį randu. Dar galima įpilti ir ryžių kruopų. O tada reikia labai tvirtai aprišti ir merkti į jau paruoštus dažus virti“, – moko šeimininkė.
Palmyra įspėja: norint pamatyti ant kiaušinio šono įsispaudusios šakelės ar žolelės formą, jį reikia labai tvirtai apvynioti. Taip, kad augalai liestųsi su kiaušinio lukštu.
Dabar P. Taučikienei labiausiai patinka kiaušinius dažyti būtent svogūnų lukštais. Rezultatas ją visada nustebina. Palmyra netgi išmoko reguliuoti spalvų intensyvumą.
„Jeigu svogūnų lukštų prisirenku prieš keletą dienų, juos užkaitinu vandenyje ir palieku puode, skystis pasidaro skaisčiai raudonas. O jeigu lukštus dar tą pačią dieną verdu kartu su kiaušiniu, spalva būna šviesesnė“, – aiškina Palmyra.
Taip pat ir su didžiųjų pupų ankštimis. Jas šeimininkė pamerkia, užvirina ir palieka kelioms dienoms, kad skystis pasidarytų kone juodas.
Tiesa, kiaušinius ne visada pavyksta nudažyti netgi tokiai patyrusiai šeimininkei.
„Kažkada galvoju, imsiu ir nudažysiu ciberžole. Juk taip gražiai geltonai dažo! Išėjo vos gelsva spalva. Nuo to karto aš ciberžole iš viso nebedažau“, – nusivylimų neišvengė ir P. Taučikienė.
P. Taučikienės mama kantriai raižydavo vienspalvius kiaušinius peiliuku. Išgaudavo pačius įvairiausius ir gražiausius raštus.
Pati Palmyra sako šio marginimo būdo neperėmusi. Mat jis reikalauja išskirtinio kruopštumo, o laiko prieš didžiąją pavasario šventę ir taip trūksta.
Per Velykas pas P. Taučikienę suguža vaikai ir anūkai, visi kartu sėda prieš šv. Velykų stalo. O šis neįsivaizduojamas be Palmyros margučių ar šaltienos.
„Mano vaikystė prabėgo kaime, žmonės gyveno kukliai, taip pat ir mano šeima. Bet net tuomet per Velykas buvo kepamas pyragas – skanus, baltas Velykų pyragas, o ne koks paprastas ragaišis“, – prisimena panevėžietė.
