-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
E. Rinkevičius bus Vabalninko šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų parapijos klebonas – pakeis Povilą Miškinį, kuris paskirtas Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapijos altarista. Į Ramygalą atvyks iki šiol Utenos rajone kunigavęs Alfredas Puško.
Kraustymosi nuotaikomis gyvenantis E. Rinkevičius sako jau lankęsis Vabalninke, apžiūrėjęs kleboniją, kuri gana didelė. Tiesa, su vietos žmonėmis dar nebendravęs.
Klebonas sako Ramygaloje darbavęsis keturiolika metų – kaip tik nuo liepos 1-os pradėjo penkioliktus. Pradžioje čia buvo paskirtas septyneriems metams, tačiau vykstant pokyčiams paliktas neribotam laikui.
„Aš neprisirišu nei prie vietos, nei prie daiktų, nei prie žmonių. Man kaip čigonui patinka keliauti“, – „Sekundei“ tvirtino E. Rinkevičius.
Prieš tai klebonui tekę kunigauti Panevėžyje, Pasvalyje, Biržuose ir kitur.
Su dabartiniais parapijiečiais jis atsisveikins savaitgalį, o jau kitą savaitę pradės kunigauti naujoje parapijoje. Tad prireikus šalyje žinomo egzorcisto paslaugų, žmonėms teks važiuoti į Vabalninką.
„Aišku, ten tokia nuošalesnė vieta, ne prie tokio gero kelio kaip čia, bet suras žmonės“, – įsitikinęs klebonas.
Panevėžio rajone yra ir daugiau pokyčių. Vadoklių parapijos kleboną bei Lėno ir Šilų parapijų administratorių Vidmantą Karecką keičia kunigas Ričardas Banys, iki šiol dirbęs Joniškėlyje. V. Kareckas paskirtas dirbti į Biržų rajoną. Panevėžio šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijoje rezidentu paskirtas Salvijus Pranskūnas, prieš tai kunigavęs Skapiškyje.
Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas sako, kad vienoje vietoje klebonas reziduoja septynerius metus, tačiau tas laikotarpis gali būti ir ilgesnis, ir trumpesnis. Paprastai kunigų paskyrimas į naujas vietas vyksta pavasarį – vasaros pradžioje.
Toks laikas pasirinktas neatsitiktinai – kunigams patogiau persikelti ir susitvarkyti naujoje vietoje. Žiemą kunigai keliami labai retai. Paprastai taip nutinka įvykus neeiliniam įvykiui arba skubiu atveju.
„Sezono laikotarpis pasirenkamas, kad pačiam kunigui būtų šiek tiek lengvesni tie persikėlimai“, – „Sekundei“ teigė vyskupas.
Pagal bažnytinę teisę, nuo paskyrimo laiko per mėnesį vienas kunigas turi perduoti parapiją savo įpėdiniui, o kitas – priimti. Žinoma, tiek bendruomenė turi susitaikyti su senojo, galbūt visų labai pamilto, kunigo iškėlimu ir naujo atsikėlimu, tiek patys dvasininkai – su persikėlimu į naują parapiją.
L. Vodopjanovas sako, kad neteko susidurti su skausmingu perkėlimu. Anot vyskupo, šį įvykį reikia išgyventi žvelgiant tikėjimo akimis. Nauja erdvė kelia naujus iššūkius, bet kartu tai ir nauji atradimai.
„Labai smagu, kad kunigas irgi gali neuždūlėti. Popiežius Pranciškus labai gražiai įvardija krikščionio gyvenimą. Sako, kad turi būti kaip tekantis vanduo. Jeigu yra tekantis, yra gyvybės ir visa kita, o kai vanduo sustoja kaip kūdroje, pradeda dvokti, nebejuda, tada vyksta įsipatoginimas. Atrodo, gražus gyvenimas, bet nebėra jokio virsmo.Tiek bendruomenės gyvenimui, tiek ir kunigo gyvenimui tas yra labai svarbu“, – pabrėžė L. Vodopjanovas.
Šiais laikais jauni žmonės per daug nesiveržia mokytis kunigų seminarijoje. Šiuo metu Panevėžio vyskupijoje labai didelio kunigų trūkumo nejaučiama, tačiau vyskupas prisipažįsta tikrai labai džiaugtųsi, jei jų būtų vienu kitu daugiau, nes darbo daug.
„Dievas šiemet pašaukė du kandidatus – pradės studijuoti seminarijoje. Du pašaukimai – du nauji žmonės, bet, žinoma, dar viskas priešakyje, dar ilgas kelias iki kunigystės“, – L. Vodopjanovas sako, kad dar visko gali nutikti per septynerius studijų metus.
Jo teigimu, pašaukimų kasmet nėra daug, bet sako besiviliąs, kad jei kasmet į seminariją stotų 2–3 asmenys ir taptų kunigais, būtų šviesiau.
Kita vertus, kaip visoje šalyje, taip ir Panevėžio vyskupijoje, mažėja žmonių, ypač nedidelėse parapijose. Pasak L. Vodopjanovo, kai kur gyventojų mažėja drastiškai, o kai parapija maža, sunku išsilaikyti. Tuomet ji lieka aptarnaujama arba laikinai perimama.
„Parapija negali būti vien pavadinimas ar teritorija. Turi būti ir žmonės“, – sako L. Vodopjanovas.
