-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Neatlaikęs stiprių gūsių, lūžo ir virto Kristaus Karaliaus katedros šventoriuje žinomo tautodailininko Vytauto Ulevičiaus sukurtas koplytstulpis, skirtas įamžinti popiežiaus Jono Pauliaus II vizitą Lietuvoje.
Medžio drožėjas svarsto, kad nėra nieko amžino, bet tiki, kad šiam kūriniui dar galima suteikti antrą gyvenimą.
Kaip „Sekundei“ pasakojo Panevėžio katedros administratorius kunigas Kęstutis Palepšys, V. Ulevičiaus sukurtas koplytstulpis, neatlaikęs vėjo, virto sekmadienio vakarą.
Šis meno kūrinys buvo pastatytas popiežiaus Jono Pauliaus II vizitui Lietuvoje įamžinti. Šventasis Tėvas Lietuvoje svečiavosi 1993-iųjų rugsėjo pradžioje. Apie tai byloja ir ant koplytstulpio iškaltas užrašas.
„Praėjo jau kone trys dešimtmečiai. O ir koplytstulpis buvo statytas pagal seną technologiją, kai medinė dalis tiesiog įmūrijama į postamentą. Veikiamas kritulių, medis supuvo, todėl ir neatlaikė stipraus vėjo. Tik vėliau koplytstulpiai buvo statomi įkalant strypus, kad medinę dalį būtų galima apsaugoti nuo drėgmės“, – pasakojo katedros administratorius.
„Jei būtų mano valia, vietoj Vyčio Lietuvos vėliavoje būtų rūpintojėlis. Tai simbolių simbolis.“
V. Ulevičius
Pasak jo, skulptūros statybomis rūpinosi tuometis katedros klebonas, jau amžinatilsį monsinjoras Juozapas Antanavičius. Koplytstulpiui statyti reikalingas lėšas dvasininkas surinko JAV lietuvių tikinčiųjų parapijose.
„Dabar koplytstulpį perkelsime į saugią vietą, specialistai įvertins jo būklę. Tada žinosime, ką daryti – atnaujinti, restauruoti ar imtis kitų sprendimų“, – sakė K. Palepšys.
Žinia apie vėjo nuverstą koplytstulpį pasiekė ir jo kūrėją, žinomą tautodailininką, profesionalų medžio drožėją Vytautą Ulevičių.
Iš Traupio kilęs menininkas nemažą savo gyvenimo dalį praleido Panevėžyje ir jau daug metų gyvena Kėdainių rajone, Krakių miestelyje.
Kaip sakė V. Ulevičius, nors šiek tiek suspaudė širdį pamačius vėjo parklupdytą savo rūpintojėlį, tačiau įsitikinęs, kad viską įmanoma sutvarkyti.
„Mačiau, ką vėjas pridarė, žmonės jau atsiuntė nuotraukų. Nieko amžino nėra, pagrindas kiek papuvo, tad stipresnis gūsis, ir koplytstulpis virto. Bet viskas padaroma, tikrai įmanoma sutvarkyti“, – svarsto kūrėjas.
Pasak V. Ulevičiaus, koplytstulpis atsirado monsinjoro J. Antanavičiaus prašymu. Kas galėtų geriausiai atspindėti popiežiaus Jono Pauliaus II viešnagę Lietuvoje, menininkas ilgai nesvarstė – pasirinkęs rūpintojėlio, kurio galvą puošia penkios saulutės ir ąžuolo lapai, simbolį.
„Tai visos Lietuvos tikinčiųjų simbolis, jame telpa mūsų praeitis, dabartis ir ateitis. Lietuva visuomet buvo rūpintojėlių kraštas – be galo darbšti ir pamaldi tauta. Tai mūsų liaudies religijos simbolis, tokio neturi niekas. Jei būtų mano valia, vietoj Vyčio Lietuvos vėliavoje būtų rūpintojėlis. Tai simbolių simbolis“, – pabrėžė V. Ulevičius.
Savitu ir išskirtiniu stiliumi bei plastika išsiskiriantys V. Ulevičiaus darbai puošia ne vieną šalies bažnyčią, parką, aikštę.
Šio drožėjo kūriniuose vyrauja istorinės, mitologinės, religinės ir tradicinio liaudies meno temos. V. Ulevičiaus kūrybos ekspozicijos pristatomos ne tik Lietuvos, bet ir viename Italijos muziejuje. O pavienių drožinių yra pasklidę po Prancūziją, Kanadą, Graikiją, kitas šalis.
„Su medžiu esu nuo mažens, tad nebemoku tiek suskaičiuoti, kiek mano tų darbų yra“, – šypsosi profesionalus medžio drožėjas.
Panevėžyje daugiausia jo skulptūrų eksponuojama Santuokų rūmuose – 2005-aisiais kūrėjas, Aukštaitijos sostinei švenčiant 500 metų jubiliejų, padovanojęs beveik keturias dešimtis įstabaus grožio savo kūrybos darbų.
Visi jie ąžuoliniai, sukurti laikantis lietuvių liaudies tradicijų.
Nors ne vienerius metus virė diskusijos, ar šiems menininko medžio šedevrams nereikėtų ieškoti kitos erdvės, kur juos galėtų pamatyti platesnis ratas lankytojų, iki šiol jos eksponuojamos Santuokų rūmų mažojoje salėje.
