Vasaros rezidencijos virsta sąvartynais

• Sekundė
• Lina Dranseikaitė
• Aktualijos
• 2021.06.26 12:19

Prieš trejus metus įvestas atliekų mokestis sodininkams sukėlė didžiulę pasipiktinimo bangą. Gyventojai tvirtino, kad tai yra lupikavimas, mat soduose beveik viską įmanoma kompostuoti. Tačiau bendrijose pastačius konteinerius, situacija apsivertė aukštyn kojomis. Jie atliekomis pripildomi per vieną savaitgalį, bet išvežami vos kartą per mėnesį.

Nuostabiame gamtos kampelyje Karsakiškio seniūnijoje įsikūrusios „Pietupio“ sodininkų bendrijos kai kurie gyventojai jaučiasi taip, tarsi gyventų sąvartyno pašonėje. Nuo konteinerių sklindantis pūvančių atliekų kvapas verčia užsidaryti namuose. O naktį lapės ir kiti miško gyvūnai konteinerių turinį ištaršo ir po sklypus. Sodininkai ne kartą savo gėlynuose, daržuose yra radę naudotų sauskelnių ar maišelių su maisto atliekomis.

Dabar jie prašo tiesiog nebemesti atliekų į konteinerius, nes bandymai prisikviesti atliekų vežėjus iki šiol baigdavosi pažadais. Atliekų tvarkytojai tvirtina, kad problemos nebūtų, jei patys gyventojai savo atliekomis atsikratytų tinkamai. Nors sodininkai moka tik už mišriųjų išvežimą, į bendrus konteinerius verčiama viskas – nupjauta žolė, kelmai, statybinės medžiagos, seni šiltnamiai, unitazai ir net padangos.

Sodininkai guodžiasi, kad pastačius atliekų konteinerius tapę savotiškais įkaitais. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Iš kojų verčia dvokas

Kaip pasakojo „Pietupio“ soduose vasarą daugiausia laiko leidžiantis Viktoras Gylys, prieš keletą dienų nuėjęs išnešti šiukšlių į sodų gale įrengtą atliekų aikštelę nustėro: perpildyti ne tik konteineriai, stirtos maišų su atliekomis surikiuotos ir šalia jų. O dvokas toks, kad neįmanoma ilgiau išbūti. Šalia esančių sodų gyventojai gražiai paprašė daugiau nebekrauti atliekų, nes su tuo puvėsių dvoku jiems tenka nuolat taikytis.

„Prašė nors maisto atliekų nebenešti, nes kvapas išties nepakeliamas. Per 15–20 metrų prie konteinerio neįmanoma prieiti. Vasarą labai daug žmonių gyvena soduose. Tai negi tas atliekas turime kaupti savo namuose? Kompostuoti taip pat negaliu, nes išmestas maistas privilioja žvėris“, – pasakojo V. Gylys.

Siūlo laukti

„Pietupio“ bendrijoje sodus turi per šimtą gyventojų. Dauguma jų čia vasaroja. V. Gylio teigimu, nors žmonių skaičius nemažas, atliekų konteineriai ištuštinami vos kartą per mėnesį, net ir per tokius karščius, kai vos po kelių dienų viskas ima pūti. Gyventojai atliekų tvarkytojams moka vienkartinį 7,20 eurų metinį mokestį.

„Kaimynai ne kartą skambino atliekų vežėjams su prašymu ištuštinti tuos konteinerius, tačiau atsakymas tas pats – dabar turi kitų darbų, laukite. Bet reikia suprasti, kad kai tokie orai, visi iš miesto lekia į sodus ir konteineriai prisipildo labai greitai. Juk specialiai nevažiuos į miestą šiukšlių išvežti“, – piktinosi V. Gylys.

Pripildo žaibiškai

Taip pat Karsakiškio seniūnijoje esančios „Startų“ sodininkų bendrijos pirmininkas Vilmantas Savickas teigė, kad panaši situacija ir pas juos. Šioje bendrijoje – per 400 sodininkų. Pagal grafiką jų konteineriai ištuštinami kas dvi savaites, nors pripildomi per porą savaitgalio dienų.

„Didelė problema, kad atliekos vežamos per retai. Ypač po savaitgalio situacija būna baisi. Mūsų sodininkų bendrijos – reakreacinė vieta, aplink vien ežerai ežerėliai. Čia suvažiuoja ne tik sodininkai, bet ir vasaros pramogų išsiilgę miestiečiai. Po jų apsilankymo lieka šiukšlių kalnai, todėl penktadienį išvežus šiukšles sekmadienį konteineriai jau būna perpildyti“, – pasakojo V. Savickas.

Jo teigimu, jau bene trejus metus sodininkai girdi pažadus pastatyti konteinerius antrinėms žaliavoms rūšiuoti, tačiau kol kas tai likę kalbomis. Todėl žmonės viską ir verčia į bendruosius.

„Vežėjai aiškina, kad pagal surenkamus mokesčius jie negali dažniau vežti atliekų, tačiau paprašius tikrai padaro papildomų reisų. Yra bendrijų, kurios visai neturi konteinerių, tai jų sąskaita mums pavyksta dažniau prisikviesti tuos vežėjus. Tačiau vasarą ir tai yra per mažai. Turbūt situacija nesikeis iki 2023-iųjų, kol galios senosios sutartys. Net neabejoju, kad tuomet bus keliami mokesčiai, tada ir dažnins atliekų išvežimą“, – mano bendrijos pirmininkas.

Nuo šiltnamių iki padangų

Panevėžio rajone esančias sodininkų bendrijas aptarnaujančios bendrovės „Švaros komanda“ direktorius Alfredas Vitkus teigė, kad didžioji problema, jog sodininkai nerūšiuoja atliekų. Nors ir jie moka tik už mišrių atliekų tvarkymą, į konteinerius verčiama viskas: nupjauta žolė, su šaknimis išrautos tujos, kelmai, pavojingas šiferis, seno šiltnamio liekanos su visais stiklais, net statybinės medžiagos, baldai ar padangos.

„Žmonės galvoja, jog jeigu jau moka pinigus, į konteinerius gali krauti viską. Jei vienas gyventojas atnešė penkis maišus nupjautos žolės, konteineris jau ir pilnas. O juk žolę galima kompostuoti ar blogiausiu atveju nuvežti į žaliųjų atliekų surinkimo aikštelę. Betgi kam gaišti laiką, deginti kurą vežant atliekas į aikšteles, jeigu jas galima tiesiog išversti į konteinerį? Susimoka septynis eurus per metus ir įsivaizduoja, kad gali krauti bet ką ir bet kokiais kiekiais“, – piktinosi ir A. Vitkus.

Jo teigimu, yra buvę tokių atvejų, kai prieš savaitgalį ištuštinami konteineriai, o pirmadienį jau skambina sodininkų bendrijų pirmininkai ir prašo gelbėti, mat atliekų suversta tiek, jog nebesimato net ir pačių konteinerių. Pasak A. Vitkaus, blogiausia, jog tokių atliekų nepriima ir sąvartynas – prašo išrūšiuoti, o tai papildomas darbas. Neretai paskui šiukšliavežius važiuoja dar viena mašina, renkanti atliekas, sukrautas prie konteinerio.

„Į konteinerius pripila net betono, vairuotojai tokio nebegali nė iš vietos pajudinti. Vienuose soduose per kartą prikrovėme septynias su puse tonos atliekų, netinkamų rūšiuoti“, – kalbėjo A. Vitkus.

Patys teršia, patys ir rėkia

Pasak „Švaros komandos“ vadovo, ne kartą pirmininkų buvo prašoma aiškinti sodininkams, kaip svarbu yra rūšiuoti atliekas. Tokiais atvejais atsakymas būna vienas: mokame pinigus, tad turime teisę krauti atliekas.

„Turiu net nuotraukų padaręs – praplėšus maišus vien nupjauta žolė, su šaknimis išrautos ir sukarpytos tujos, ant viršaus – plytų, gipskartonio ir kitų statybinių atliekų. Užuot patys tinkamai surūšiavę ir nuvežę atliekas į stambiagabaričių atliekų aikštelę, viską verčia į bendrus konteinerius ir paskui garsiai šaukia, kodėl niekas neveža“, – teigė A. Vitkus.

Anot jo, jau ir anksčiau sodininkų bendrijos yra bandžiusios pasistatyti žaliųjų atliekų konteinerius, tačiau greitai tokios idėjos atsisakydavo. Mat į juos būdavo metama irgi viskas, kas pakliūva.

„Kol nepasikeis žmonių mentalitetas, tol turėsime tą pačią situaciją“, – aiškino A. Vitkus.

Mokestis kiltų

Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Gintautas Ulys pripažįsta, kad sodininkų bendrijos – išties didelis galvos skausmas. Iki šiol dar yra ir tokių, kurios neturi konteinerių. Mažose sodininkų bendrijose pasitaiko atvejų, kai išties jiems nėra vietos, tačiau dažnu atveju patiems sodininkams nepavyksta apsispręsti, kur juos statyti.

„Vežėjas negali savavališkai bet kur pastatyti konteinerių sodų bendrijoje. Ten, kur jų vis dar nėra, klausimas, kur žmonės deda savo atliekas. Bet ten, kur jau yra, susiduriama su kita bėda – į konteinerius krauna viską, nors jie skirti mišrioms atliekoms, o ne stambiagabaritėms ar žaliosioms. Žmonės elgiasi, kaip jiems atrodo greičiau ir paprasčiau, todėl prie konteinerių susidaro atliekų kalnai“, – teigė G. Ulys.

Anot jo, dažnesnis konteinerių ištuštinimas situaciją pagerintų tik iš dalies. Tai ir papildomai kainuotų, o bet koks mokesčio kėlimas, pasak direktoriaus, visuomet sukelia pasipiktinimo bangą.

„Jeigu atliekos būtų vežamos dažniau, situacija pagerėtų, bet ar problemos visai neliktų, negaliu pasakyti. Dažnesnis vežimas susijęs su papildomais kaštais. Reikia keisti požiūrį į atliekų atsikratymą: jeigu konteineriai nebūtų perpildyti žaliosiomis ir stambiagabaritėmis atliekomis, mišrioms atliekoms užtektų vietos“, – įrodinėjo G. Ulys.

• Sekundė
• Lina Dranseikaitė
• #atliekos
• #konteineriai
• #Panevėžys
• #sodai