-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Apžvelgdami per pastaruosius penkerius metus apie Vasario 16-ąją formuotus Kremliaus naratyvus, kariuomenės analitikai atkreipia dėmesį, kad skleidžiama propaganda nesikeičia: Kremliaus dezinformacijos ruporai Lietuvos nepriklausomybė įvardija kaip mitinę ir netikrą, abejojama šalies valstybingumu, galiausiai iškraipomi Lietuvos kolektyvinei atminčiai ypač svarbūs istoriniai faktai. Visgi, svarsto analitikai, tikėtina, kad šiais metais, šalyje minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, propagandistai nusitaikys į artėjančią vasario 24-ąją – Rusijos pradėto plataus masto karo Ukrainoje pradžią.
Vertindami penkerių metų laikotarpį, analitikai nurodo, kad Vasario 16-oji didžiausio informacinio spaudimo sulaukė 2017 metais. Tuo tarpu Lietuvai ruošiantis 2018 metais minėti Vasario 16-osios šimtmetį, nors buvo prognozuotas Rusijos propagandinis puolimas prieš Vasario 16-ąją, toks 2018-ais nefiksuotas – būta tik pavienių atvejų.
„2019 m. taip pat Vasario 16-oji netapo svarbiausia istorijos taikinio tema, tais metais labiau eskaluotas Pokario rezistencijos laikotarpis. 2020-ieji – pandemijos metai, 2021-ieji – karo Ukrainoje pasiruošimo metai ir dėmesys nukrypęs į gynybos sektoriaus temas, 2022-ieji – karo Ukrainoje pradžios metai, todėl aktualijos nuo istorijos temos pereina į gynybos temas, o 2023-ieji – tęsiasi karas Ukrainoje“, – Eltai perduotame komentare nurodo Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai.
„Vasario 16-ąją, tikėtina, užgoš artėjanti vasario 24-oji – karo pradžios metinių data“, – priduriama gautame rašte.
Pasak analitikų, skirtingų naratyvų ar išskirtinių tendencijų per pastaruosius penkerius metus nepastebėta – kiekvienais metais skleidžiama dezinformacija kartojasi. Lietuvos kariuomenės duomenimis, platinti priešišką informaciją naudotasi Lietuvai ir Baltijos šalims skirtais kanalais, pavyzdžiui, „Baltnews, „Rubaltic ar „Sputniknews.
Analitikai nurodo, kad, Lietuvai ruošiantis minėti valstybės atkūrimo šimtmetį, jau 2017 m. pastebėtos informacinės atakos prieš Lietuvos Respublikos valstybingumą.
„Kovo mėnesio pabaigoje LR pasiekus džiugiai žiniai, kad Berlyno archyve rastas vienas svarbiausių Lietuvos ir jos nepriklausomybę liudijančių dokumentų originalų – 1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės aktas, iš karto buvo bandoma pasėti abejonę jo autentiškumu. Pavyzdžiui, jeigu lietuviškas nepriklausomybės Akto variantas buvo įsiūtas į bylą „Baltijos provincijų ateitis“, kodėl ten nebuvo vokiškojo varianto, kuris nepriklausomybės tėvų buvo išsiųstas į Berlyną?“, – nurodo analitikai.
Atkreipiamas dėmesys, kad ši žinia menkinta ir vietinių, Rusijos naratyvus palaikančių, veikėjų, kurie 1918 metų vasario 16-osios datą įvardijo kaip UAB „Lietuva“ įsteigimą, tokiu būdu menkinant Lietuvos Respublikos valstybingumą, jo atkūrimą, Nepriklausomybės akto signatarus.
„Meluota, kad tuo metu LR vyko pilietinis karas, prezidento A. Smetonos valdymas vadinamas fašistiniu, o LR esą anuomet valdė bepročiai. Valstybingumas 2017 m. menkintas ir kitais aspektais, daugiausiai palaikant vadinamąjį nenusisekusios valstybės (angl. „failed state“) naratyvą, eskaluojant emigracijos problemą, menkinant suverenitetą“, – pažymi Lietuvos kariuomenės analitikai.
Kaip ir 2017 m., taip ir 2018-aisiais kultūra ir švietimas tapo viena iš labiausiai Kremliaus propagandos veikiamų sektorių.
„Diskredituodami valstybės praeitį, iškraipydami istorijos faktus, manipuliuodami Lietuvos visuomenės istorine atmintimi, mažindami piliečių pasiryžimą ginti ir puoselėti tautos tradicijas su Rusija siejami informacijos šaltiniai siekė suskaldyti Lietuvos visuomenę pakertant jos piliečių pamatines vertybes. Šie nedraugiški siekiai ypatingai buvo pastebimi Lietuvai švenčiant atkurtos valstybės šimtmetį“, – teigiama gautame komentare.
Pastebėtina, kad Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmetis ir jam skirti renginiai netapo pagrindiniu Rusijos finansuojamų naujienų portalų taikiniu.
„Visgi pavienių atvejų, kai bandyta diskredituoti šimtmečio minėjimą, netrūko. Dažnai su valstybės nepriklausomybės atkūrimu susijusiuose straipsniuose rusų kalba buvo abejojama šalies valstybingumu, diskredituojami Nepriklausomybės Akto signatarai (ypatingai Antanas Smetona), taip pat ir Lietuvos nepriklausomybė, kuri menkinančiai vadinta „mitine“ bei „netikra“, 0 2019 m. kultūros ir švietimo srityje neigiamos informacijos srautas, pasak analitikų, lyginant su 2018 metais, išliko didelis – iš viso identifikuoti 522 neigiamos informacinės veiklos atvejai.
„Didele dalimi buvo vykdomi Lietuvai svarbių ir įsimintinų datų, minėjimų ar metinių progomis, tačiau Vasario 16-ajai neskirtas reikšmingas dėmesys, daugiau Pokario rezistencijai, Sausio 13“, – nurodo analitikai.
2020 metų pradžia ir Vasario 16-oji sutapo su COVID-19 pandemijos pradžia, todėl, pasak analitikų, apie Vasario 16-ąją dezinformacija nefiksuota – tuo metu buvo aktualios pandemijos keliamos socialinės, ekonominės temos.
2021 metais, pasak Lietuvos kariuomenės analitikų, Vasario 16 tema negatyvių publikacijų būta daugiau.
„Pagrindiniai naratyvai, formuoti Kremliaus propagandinėje medijoje buvo apie Lietuvą, perrašančią ir klastojančią istorinius faktus, taip pat istoriškai nepagrįstą Lietuvos valstybingumą bei Lietuvą kaip nesavarankišką valstybę“, – nurodoma komentare.
Tuo tarpu 2022 metais apie Vasario 16-ąją beveik Lietuvos kariuomenė beveik nefiksavo informacinių išpuolių šia tema. Pasak jų, tai lėmė faktas, kad metų pradžioje Rusija aktyviai ruošėsi karinei invazijai į Ukrainą.
„Visą dėmesį Rusija nukreipė ir sutelkė į Ukrainos „denacifikavimo“ ir „demilitarizavimo“ pradžią bei propagandos apie „specialiąją operaciją“ sklaidai“, – atkreipia dėmesį analitikai.
