Varniukų pamokos svarbiau nei darželinukai

Varniukų pamokos svarbiau nei darželinukai

Viename iš Panevėžio darželių auklėtojos nebedrįsta nei vaikų išleisti į kiemą, nei pačios išeiti. Įstaigos valytoja irgi, vos iškėlusi koją į lauką, stengiasi ilgai neužsibūti.

Teko šauktis pagalbos

Darbuotojus ir jų auklėtinius tarp keturių sienų įkalino kieme įsitaisiusios, jauniklius skraidyti mokančios varnos.

Agresyvių kaimynių išsigandusiam kolektyvui aplinkosaugininkai patarė išmokti susigyventi su gamta.

Lopšelio-darželio „Jūratė“ darbuotojai, vos įžengę į kiemą, iš karto baimingai puola dairytis.

O antradienį direktorei Aušrai Bernatavičienei netgi teko skambinti bendruoju pagalbos telefonu.

Į kiemą nebekelia kojos

Pasak direktorės, įstaigos teritorijoje lizdą susisukusi ir jaunikliams skraidymo pamokas surengianti varna nenusiteikusi kiemu dalintis su žmonėmis.

„Varna labai aktyvi ir pikta mama. Kraujo niekam nepraliejo, medikų pagalbos dar nereikėjo, bet jau labai baisu, skraido, puola. Valytoja ryte langus valė, tai greitai lėkė į vidų, kad nekirstų.

Vidiniame kiemelyje eglėje varnos lizdas ir dabar ji su jaunikliais okupavo teritoriją – mes nebegalime nė į kiemą išeiti“, – pasakojo direktorė.

Prašymo gelbėti nuo puolančios varnos sulaukęs Bendrasis pagalbos centras skundą perdavė aplinkosaugininkams.

Šie perskambino A. Bernatavičienei, tačiau ji nieko paguodžiamo neišgirdo.

„Man paaiškino, kad turime išmokti susigyventi su gamta ir nieko nepadarysime. Jie gali išvežti varną, bet šioji ir 500 kilometrų sugrįš. Varnų liesti negalima, bet kas atsakys, kai vaiką sužalos?“ – nustebusi direktorė.

„Jūratės“ lopšelio-darželio kolektyvui teko net skambinti į Bendrąjį pagalbos centrą. P. Židonio nuotr.

Paukščių pamokos

Sparnuočių kaimynystė darželio bendruomenei anksčiau jokių problemų nekėlė.

Šios prasidėjo, kai juodasparnė pradėjo jauniklio auklėjamąjį darbą

„Tupi varniukas ant palangės, mama nuo stogo stebi – nė nebandyk pro šalį praeiti, pamato žmogų ir iškart puola. Ant vienos palangės mažylis patupi, ant kitos nuskrenda, o mama nuolat suka ratą“, – paukščių bendravimą pro langus stebi A. Bernatavičienė.

„Gamtoje kiekviena grandinė viena kitą prižiūri ir palaiko. O po konteinerius ne tik paukščiai, bet ir kai kurie žmonės knisasi.“

M. Kazlauskas

Jai keistas pasirodė aplinkosaugininkų patarimas pašalinti iš kiemo maisto likučius.

Pasak direktorės, tokių kieme niekada nėra nebuvę – maisto atliekos laikomos rūsyje šaldytuve ir išvežamos uždarytuose kibiruose.

„Dar mane paguodė, kad tai ilgai netruks – po mėnesio varnos išskris. Ar mums tiek laiko nevesti vaikų į lauką?“ – išeities ieško direktorė.

Saugo juodasparnių ramybę

Varninių paukščių lizdams iškelti Panevėžio savivaldybė šįmet biudžete numačiusi 4000 eurų.

Miesto infrastruktūros skyriaus specialistės, ekologės Rūtos Taučikienės teigimu, tai vienintelė teisės aktuose palikta galimybė reguliuoti šių paukščių populiaciją.

Anksčiau varniniai paukščiai Panevėžyje buvo baidomi ir garsiniais signalais – ne tik petardomis, bet ir leidžiama muzika, tačiau nuo 2014-ųjų Aplinkos apsaugos departamentas nebeišduoda leidimų naudoti tokias priemones.

Pasak R. Taučikienės, pagal galiojančius teisės aktus ir pačių lizdų negalima liesti nuo kovo 1 iki liepos 1 d. Tais mėnesiais draudžiama trikdyti paukščių ramybę.

Specialistės teigimu, Savivaldybė su vaikų darželiu prašys Aplinkos apsaugos departamento padaryti išimtį ir leisti iškelti lizdą nelaukiant liepos.

„Prašysime išimties, nes kyla grėsmė vaikams“, – sako ekologė.

Jaunikliams skraidymo pamokas surengusi pilkoji varna nenusiteikusi, kad tokį svarbų darbą jai trukdytų žmonės. P. Židonio nuotr.

Populiacija auga

Šiemet nuo sausio iki kovo Panevėžyje iškelti 123 lizdai, pernai nuo lapkričio iki metų galo – 206.

„Pastebėjome, kad Beržų, Ramygalos gatvėse rudenį iškėlus lizdus, varniniai paukščiai ten nebesugrįžo perėti. Bet Smėlynės gatvėje ties 55 namu nuolat lizdus keliame, o paukščiai vėl sugrįžta, suka naujus ir peri. Toje vietoje jų populiacija nuolat didėja“, – vardijo R. Taučikienė.

Tokia pat situacija Kultūros ir poilsio parke – kol kas lenktynes su varnų bei kovų lizdus iškėlinėjančia Savivaldybe laimi paukščiai.

„Rengėme pasitarimą su ornitologais, Aplinkos apsaugos departamento specialistais, bet kol nebus pakeista tvarka ir neišduos leidimų paukščių baidyti prieš jiems pradedant perėti, padėtis nepasikeis“, – įsitikinusi R. Taučikienė.

Dar 2014 m. Panevėžyje buvo suskaičiuota apie 800 lizdų.

Kiek jų mieste dabar, statistikos nėra.

Savivaldybės specialistė neabejoja, kad tikrai ne mažiau.

Anot jos, pagrindinė problema, kodėl varninių paukščių populiacija Aukštaitijos sostinėje nemažėja, – paliekami atviri atliekų konteineriai.

„Pati gyvenu Parko gatvėje ir žinau, kad parke varnos su kovais pradėjo kurtis tada, kai šalia gatvės atsirado konteineriai – jų maisto šaltinis. Esu net nufilmavusi, kaip varna meta atliekas lauk iš konteinerio, o penkios aplinkui jas renka“, – pastebi R. Taučikienė.

Konteineriuose ne tik varnos

Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko pareigas laikinai einantis Marius Kazlauskas teigia, jog perkelti jauniklius išperėjusius paukščius būtų sudėtinga.

„Vertinsime situaciją, nagrinėsime prašymą, jei kelia kažkam problemą, svarstysime, ką galima daryti“, – sako M. Kazlauskas.

Anot jo, nors mieste įsikūrę varniniai paukščiai – pilkosios varnos, kovai ir kuosos –

neleidžia žmogui ramiai gyventi, bet jie atlieka gerą darbą: gaudo grambuolių lervas, parazitinius vabzdžius, darančius žalą gamtai.

„Gamtoje kiekviena grandinė viena kitą prižiūri ir palaiko. O po konteinerius ne tik paukščiai, bet ir kai kurie žmonės knisasi“, – pastebi aplinkosaugininkas.

Nors vaikų darželio darbuotojai išsigandę dėl mažiesiems kieme kylančios grėsmės, aplinkosaugininkai pasiūlė tiesiog susigyventi su gamta. P. Židonio nuotr.

Konfliktas ilgai netruks

Ornitologai tvirtina, jog piktąją varną išprašyti toliau nuo vaikų – kone juokų darbas, o dėl mieste įsikūrusių kovų panevėžiečiai netgi turėtų didžiuotis.

Lietuvos ornitologų draugijos pirmininkas Liutauras Raudonikis sako, jog vaikų darželio darbuotojais ir vaikais pasipiktinusi pilkoji varna daugiausia po penkių dienų su varniuku nebesimaišys žmonėms po kojomis ir kieme vėl stos ramybė.

Dabar, anot jo, su varna susitarti galima labai paprastai.

„Jei varniukas pasiekiamas, suaugęs žmogus gali jį pagauti ir pernešti toliau. Žinoma, varna puls ir kirs, bet nieko baisaus“, – pataria L. Raudonikis.

Anot jo, varna puola, jei prie jos jauniklio priartėjama arčiau nei 15–10 metrų. Dažniausiai žmonės nukenčia, nes nepastebėję varniukų per arti prieina.

Jauniklius panėšėjus toliau, varnai žmonės nebebus įdomūs.

Miesto įdomybė

O štai dėl kitų Panevėžyje įsikūrusių varninių paukščių – triukšmadarių kovų, pasak L. Raudonikio, Aukštaitijos sostinė gali būti išdidi.

Dėl žemės ūkio chemizacijos kovai yra nykstanti rūšis Europoje. Lietuvoje per pastaruosius tris dešimtmečius jų populiacija sumažėjo perpus, o didžiausia kolonija įsikūrusi Panevėžyje.

„Lietuvoje stebimas itin spartus kovų nykimas, bet vis tiek juos leidžiama medžioti nuo liepos 1 d. iki kovo 1 d. Ornitologų draugija kovoja, kad šie paukščiai būtų išbraukti iš medžiojamųjų sąrašų, nes nėra žalingi, atvirkščiai – labai naudingi žmogui ir gamtai“, – tvirtina L. Raudonikis.

Anot jo, Aukštaitijos sostinę kovai itin pamėgę dėl gamtinių sąlygų.

Šie sparnuočiai maitinasi laukuose, o Panevėžį jie ir apjuosę.

„Kovų nėra daug Vilniuje, nes aplinkui miškingos vietovės“, – pasakojo ornitologas.

Anot jo, panevėžiečiai galėtų ne piktintis kovų keliamu triukšmu, ypač Kultūros ir poilsio parke, o didžiuotis ir juos pristatyti kaip vieną iš miesto įdomybių.

Galerija

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų