G. Kartano nuotr.

Paramos kruopos – šuneliui

Paramos kruopos – šuneliui

https://sekunde.lt/leidinys/paneveziobalsas/Prasidėjus pirmosioms šiais metais maisto produktų nepasiturintiesiems dalyboms, paramos ateinantieji guodžiasi sulaukę prastesnio davinio.

Tačiau jie patenkinti labdaros pakete neberadę iki tol dalytų dantų šepetėlių.
„Jau visą stalčių tų net neišpakuotų šepetėlių prikaupėme, nebėra kur kišti“, – neslėpė į Paįstrio seniūniją mamai, broliui ir kaimynui tenkančios europinės paramos maistu pasiimti atėjęs Gasparėlių kaimo gyventojas Ričardas.

Penkių kilogramų parama

Panevėžio rajone trečiadienį pradėtos maisto produktų iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo dalybos žada būti baigtos per savaitę.
Pirmą dalybų dieną parama maisto produktais pasiekė Smilgius ir Naujamiestį, paskutinę dieną – vasario 28-ąją ji bus nugabenta į Miežiškius ir Raguvą.
Atsiimti maisto paketų vakar nuo ankstyvo ryto skubėjo Paįstrio bei Karsakiškio seniūnijų žmonės.
„Ne kažką išsinešu. Miltų, kruopų tikrai nevalgysiu, šuniukui iš jų ką nors išvirsiu į puodą kartu įmetęs kokį kaulą. Bet va, mėsos konservai jau neblogai, konservuoti žirneliai irgi skanu“, – iš Paįstrio seniūnijos patalpų išsineštą paketą rodė paįstriškis Petras.
Jis pasisakė esantis našlys, pernai palaidojęs žmoną. Kaip ir visiems kitiems, Petrui skirtas penkių kilogramų maisto produktų paketas. Jame – 400 gramų mėsos konservų skardinė, pusės kilogramo grikių kruopų pakelis, kilogramas kvietinių miltų, tiek pat perlinių kruopų.
Įdėta ir greitai paruošiamos avižų košės su vaisiais, litras kaitinto pieno, galiojančio iki šių metų rudens.
„Ir va, žirneliai. Tie tai gerai“, – net šyptelėjo pradžiugęs Petras, rodydamas konservuotų žaliųjų žirnelių skardinę.
Kitados buvęs kolūkietis, pasikeitus santvarkoms tapęs bedarbiu, kurį laiką dirbęs nelegalų darbą, o dabar jau pensininkas Petras sako europinę paramą gaunantis jau senokai.
Jis mena anksčiau parsinešdavęs geresnių produktų. Pakete rasdavęs ir aliejaus, cukraus, sutirštinto pieno, o ir konservų būta įvairesnių.

Šampūno ir dantų šepetėlio nereikia

Paįstrio seniūnijos patalpose sutiktas Ričardas iš Gasparėlių kaimo paramos maistu negaunantis, bet jos atvykęs mamai, broliui ir kaimynui parvežti.
Anot jo, mamai su kaimynu parama priklauso kaip gaunantiems mažas pensijas, broliui ji skiriama kaip neįgaliajam.
„Visi jie laukia tos paramos, gavę džiaugiasi. Tiesą sakant, iki šiol mažiausiai džiaugdavosi visokiomis higienos priemonėmis, šampūnais, dantų šepetėliai irgi nelabai buvo reikalingi“, – dėmesį atkreipė Ričardas.

Mato žmonių žalojimą

Vien Paįstrio seniūnijoje parama maisto produktais paskirta ir turi būti išdalyta 253-ims gyventojams.
Per dabartines dalybas maisto produktų iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo ši parama paskirta 3 218 Panevėžio rajono gyventojų.
Rajono Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus specialistė Rasa Sakalauskienė pridūrė, kad penai sausį šios rūšies parama naudojosi 3 079 rajono gyventojai, o gruodį gavėjų skaičius buvo ūgtelėjęs iki 3 572.
Vasarį daugiausia paramos paketų bus išdalyta Karsakiškio seniūnijos gyventojams, mažiausiai – gyvenantiems Raguvos seniūnijoje.
„Sakiau ir sakysiu, kad tokia parama yra žmonių žalojimas ir moraliniu, ir psichologiniu, ir dar kitokiais požiūriais bei būdais. Visur teigiama, kad toji parama skirta varguoliams. Bet juk varguoliais, nepasiturinčiaisiais, skurstančiais juos padarė pati valstybė. Valstybė privalo žmogų mokyti gyventi, dirbti, užsidirbti, o ne kas porą mėnesių pakišti kruopų, miltų ar greitai paruošiamos košės“, – tiesiog griaudėjo Paįstrio seniūnas Virginijus Šležas, matydamas ateinančius paramos, tarp kurių bemaž vien vyrai.
Jis teigė pritariantis, kad parama maistu, o ir kitokia pagalba būtų skiriama ligoniams, sunkios negalios žmonėms, nebeapsitarnaujantiems senoliams.
„Bet tie, kas turi rankas, dar išlaikančias bokalą, kojas, kuriomis gali nueiti iki aludės ar parduotuvės nusipirkti alaus, o dar ir galvą, privalo užsidirbti, o ne atėję reikalauti, kad jiems būtų duodama, nes esą priklauso. Žmogui priklauso dirbti, ne gerti, o paskui elgetauti“, – rūstavo seniūnijos vadovas.

Paįstrio seniūnas Virginijus Šležas. G. Kartano nuotr.

Paįstrio seniūnas Virginijus Šležas. G. Kartano nuotr.

Silkės į Rygą

V. Šležas patikino, kad į mero, o ir į aukštesnės valdžios rinkimus neina dėl to, kad myli žmoną. Pasvarstė, kad turėdamas valdžią tarnautų daugybei žmonių, tad sutuoktinę galbūt retai ir bematytų. Tačiau turėdamas galią leisti įstatymus, sako tinginiams tikrai nedalintų jokių labdarų – nei lietuviškų, nei europinių.
Jis užtikrino, kad ir pats niekada neitų pasiimti paramos nei kruopomis, nei kitokiais maisto produktais, nebent būtų badmetis, karo metas ir be labdaros neišgyventų.
„O tokiais laikais kaip šie, siūlyčiausi kitiems į pagalbą, dirbčiau, užsidirbčiau. Jei nepatikėtų man darbo, gal kur į Rygą važiuočiau pigesnės silkės, o Lietuvoje parduočiau mūsų kainomis ir taip užsidirbčiau“, – išgyvenimo galimybes mato seniūnijos vadovas.
V. Šležo nuomone, bandant atpratinti žmogų nuo poreikio gyventi iš paramos, kaip ir nuo polinkio į priklausomybę, reikalingas didžiulis darbas.
Pasak jo, tokį darbą dirba visa seniūnijos administracijos specialistų komanda.
Seniūnas tvirtina, kad pastangos ne bevaisės – yra žmonių, ištrauktų iš alkoholio gniaužtų, yra tų, kuriems pavyko padėti susirasti darbą, ir šie paramos kruopomis nebeateina.

 

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų