I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Vargonus teko ir krauju laistyti

Vargonus teko ir krauju laistyti

Panevėžio Kristaus Karaliaus katedra iškilmingai minės dvi ypatingas sukaktis – šios šventovės vargonų 90-metį bei jų restauratoriaus, vieno iš nedaugelio Lietuvoje vargonų meistrų, panevėžiečio Antano Šauklio dirbtuvių 30-metį.

Meistras A. Šauklys Panevėžio vargonus, galima sakyti, atkūrė – jų restauravimas tęsėsi šešerius metus. O štai Kaišiadorių vargonai – jo paties sukurti. Dar vieni A. Šauklio sukurti vargonai skamba Vilniuje, šv. Juozapo bažnyčioje. Tiesa, kurti jie Rokiškio kolegijai, ruošusiai vargonininkus, o prieš trejetą metų pervežti į sostinę, bažnyčią, kurioje kunigauja Ričardas Doveika.

„A. Šauklys – nagingas, puikiai išmanantis amatą vargondirbys. Jis – pagrindinis Panevėžio katedros vargonininkas, o jo įkurta vargonų dirbtuvė naujam gyvenimui jau prikėlė apie 40 istorinių vargonų Lietuvoje“, – taip panevėžietį pristato Nacionalinės vargonų asociacijos pirmininkas, mokslų daktaras Balys Vaitkus.
„Iš tiesų vargonus tvarkau gerokai ilgiau nei 30 metų. Reikalas tas, kad prieš tiek metų dirbtuvę registravau“, – šypteli A. Šauklys.

Kad instrumentas „nekliedėtų“

A. Šauklys – žemaitis, gimęs netoli jūros, Kretingoje. Žemaitijoje jis išėjo vargonavimo mokslus, buvo mokomas meistrų, o vargonininkauti jį kviesdavosi to krašto klebonai. Kadangi ne vieniems vargonams, prie kurių prisiliesdavo, reikėjo „sveikatinimo“, A. Šauklys sako ėmęsis studijuoti šio muzikos instrumento sandarą, brėžinius, daugybę kitų meistrui būtinų dalykų. Pastudijavęs ėmėsi tvarkyti ir pačius vargonus.

„Kad jie nekliedėtų“, – paaiškina A. Šauklys.

Pasakymą „vargonai kliedi“ išgirdęs iš kolegos, vargonininkas nutarė, kad jis labai taiklus. Pasak A. Šauklio, nesureguliuoti, „kliedintys“ vargonai anaiptol nepadeda bažnyčios apeigoms, vien erzina ne tik jį, kaip muziką, bet ir maldininkus.

O štai Panevėžio katedros vargonus skambančius A. Šauklys pirmą sykį išgirdęs 1979-aisiais visai atsitiktinai. „Tuomet vargonininku dirbau Skuode, o to miestelio bažnyčios klebonas pakvietė kartu važiuoti į Panevėžį, į kunigo ir kompozitoriaus Gedimino Šukio bažnytinės muzikos koncertą“, – mena garsusis meistras.
Pirmoji pažintis su katedros vargonais paliko nekokį įspūdį – jie neskambėjo taip, kaip derėtų.

Dar po penkerių metų, kai 1984-aisiais buvo švenčiamas Lietuvos, o drauge ir Panevėžio vyskupijos globėjo šv. Kazimiero 400-asis jubiliejus, A. Šauklys buvo pakviestas bent kiek patvarkyti Panevėžio katedros vargonų. Jis mena, kad tuomet medines vargonų dalis reikėjo gelbėti nuo kenkėjų ir to, ką tie kenkėjai jau buvo spėję padaryti.

Krauju aplaistyti vargonai

„Padirbėjęs Panevėžyje, darbo turėjau kitur Lietuvoje, o dabar štai jau 12-a metų, kai aš Panevėžyje, iš jų šešerius skyriau katedros vargonų restauravimui“, – skaičiuoja A. Šauklys.

Jis užsiminė, kad tvarkant vargonus Panevėžio rajono Vadoklių bažnyčioje nedaug trūko, kad, dirbdamas elektriniu pjūklu, būtų praradęs ranką. Dabar ant jos likęs randas, o štai Vadoklių bažnyčios vargonai buvo kaip reikiant aplaistyti meistro krauju.

Patys pirmieji V. Šauklio sukurti vargonai buvo skirti Rokiškio kolegijai, jais profesionalūs vargonininkai mokė groti būsimuosius. Dabar šie vargonai Vilniuje. Dar vienus vargonus panevėžietis sukūrė Kaišiadorių katedrai, o kelias dešimtis kitų šalies bažnyčių vargonų A. Šauklys sutvarkė taip, kad jie „nekliedėtų“.

Panevėžietis A. Šauklys – vienas iš vos penkių vargonų meistrų Lietuvoje. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Į Panevėžį iš Karaliaučiaus

Istoriniai duomenys byloja, kad Panevėžio katedroje vargonai įrengti 1931-aisiais, tais pačiais metais pašventinti ir keturi jos varpai. Pati katedra konsekruota dar po metų.

Vargonai į Panevėžio katedrą prieš 90 metų dalimis atgabenti iš Karaliaučiaus krašto, kur jie anksčiau buvo sumontuoti vieno iš to krašto dvarų koplyčioje. Tai vadinamieji romantinio stiliaus vargonai. Jau gerokai vėliau sėdęs jais groti A. Šauklys teigia pajutęs, kad šie vargonai sumontuoti kiek atgrubnagiškai, net juokinga buvo tai, kad sugrojus garsas vėluodavo. Kad vargonai grotų kaip reikiant, į juos reikėjo sudėti šešerius metus kruopštaus darbo.

Vienas iš vos penkių

„Iš iš kur tu turi tiek kantrybės?“ – A. Šauklys nekart girdėjo tokį klausimą.

Ir priduria, kad kam jau kam, o vargonų meistrui kantrybės tikrai reikia. Gal dėl to Lietuvoje ir tėra viso labo penki vargonų meistrai: du Vilniuje, vienas Kazlų Rūdoje, vienas Palangoje ir dar vienas – jis pats. Kultūros ministro įsakymu A. Šaukliui suteikta vargonų restauravimo technologo kvalifikacija.

Pasak meistro, vargonai – subtilus instrumentas, reaguojantis į orų kaitą, jautrus drėgmei. Tad kasmet ruošdamasis Kalėdoms, Velykoms ar Motinos dienai, jis būtinai imasi juos derinti. Katedros vargonus A. Šauklys derino ir vakar, ruošdamasis priimti svečius, kurie pristatys muzikinę plokštelę, įgrotą jo sukurtais bei restauruotais vargonais.

 

Komentarai

  • Kas iš to kad geras amatininkas, kaip žmogus yra nieko daugiau nei šuns tortas ant žemės. Teko pažinti ir ta pažintis buvo košmaras, chamiškai elgiasi su kiekvienu, kuris mato kad kažką moka ir gali. Tuo labiau vedes, o elgtis sau leidžia kaip jam patinka. Va taip ir yra šiandieniniam pasaulyje, nepažįsti žmogaus, jis iškyla kaip kažkuo geras ir jis mėgstamas. Tai ką žmogus gerai daro ir tai koks žmogus yra kaip žmogus skaičiuoja vertę, neužtenka būti tik geru kažkokios srities specialistu.

  • Kazkaip idomiai-buvau parasea komentara ,bet jis dingo-stebuklai!!!! O kas liecia vargoninka -meistra,tai pilnai sutinku su virsuje komentuojanciu. Dirbau pas ji,jo jis kaip tortas(per svelniai pasakyta) nesu mates labiau nesitvardancio darbdavio is tu „sventu“ lupyciu liejasi toks s…-,jis mus palikdavo baznycioje dirbt o pats dingdavo keliom dienom ir taip pastoviai-o kas vargonus suremontavo ogi aisku kad Sauklys!!!!! Seip komentaru nerasineju,bet pamates si „miela“ veideli nesusilaikiau SYLA-V PRAVDE-kaip rusai sako

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų