-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Čia išsirikiuoja ant žemės ir sutupia į medžius visa alėja spalvingų, iš įvairiausių medžiagų pagamintų sparnuočių, o unikalų pavadinimą turintis kaimas pasiskelbė paukščių sostine.
Perekšliuose visą balandį grožimasi kaimą Lietuvoje išgarsinusia vietinių išmone.
Dar pandemijos metu gimusi tradicija gyvenvietėje įkurti sparnuočių alėją šįmet įgavo naujų spalvų.
Dabar ją ne tik puošia kūrybingų perekšliečių rankomis kurti įvairiaspalviai paukščiai.
Sparnuočius bandoma prisivilioti ir naujais inkilais.
Taip perekšliečiai balandžio 1-ąją pamini pasaulinę Paukščių dieną ir atkreipia dėmesį į unikalų gyvenvietės pavadinimą.
Smilgių kultūros centro Perekšlių padalinio meno vadovė Audronė Palionienė pasakoja, kad kaimas pasiskelbė paukščių sostine, o jiems sukūrę geras gyvenimo sąlygas tikisi sulaukti būrio įvairiausių sparnuočių – nuo mažiausių iki didelių.
Juolab kad Perekšliai turi parką, gražų tvenkinį, kurį ypač pamėgusios antys ir gulbės.
Tačiau namų paukščiams parko medžiuose iki šiol nebuvo. Tad dar kovo pirmoje pusėje, tvyrant žvarbai ir boluojant sniegui, parke iškeltas ne vienas perekšliečių rankomis pagamintas inkilas.
„Juose jau gyvena paukštukai. Daugiausia turbūt varnėnų. Iškėlėme ir mažesniems paukštukams inkilų, kur varnėnas nelabai įlįs. Dabar jau krikštynų laukiame“, – juokauja A. Palionienė.
P. ŽIDONIO nuotr.
Iš kur kilo Perekšlių pavadinimas, sunku pasakyti. A. Palionienė pasakoja iš senų žmonių girdėjusi istorijų, kad aplinkui telkšojusios pelkės, kuriose perėjo daug įvairių paukščių.
Spėjama, kad ir kaimo vardas greičiausiai su tuo susijęs.
Paukščių sostine tapusiems Perekšliams kovas – neeilinis mėnuo. Juk minima ne viena paukščiams skirta diena: kovo 4-oji skirta kovarniams, 10-ąją – 40-ies paukščių diena, 19-ąją – Pempės diena, 25-ąją – Gandro šventė.
„Būtų sudėtinga suskaičiuoti visus mūsų paukštukus. Visgi reikėtų kada tą padaryti.“
A. Palionienė
Visą kovą edukaciniuose užsiėmimuose Perekšlių žmonės mokėsi pažinti paukščius ne tik iš paveikslėlių, bet ir jų giesmių, ulbėjimų.
Nors atrodytų, kad daug jų matoma ir girdima kone kasdien, tačiau atpažinti kiekvieną – nebuvo paprasta užduotis.
„Labai daug sparnuočių nepažįstame“, – pripažino kaimo žmonės.
Todėl jau kitąmet į Perekšlius planuojama pasikviesti žymų gamtininką, ne vienos knygos apie gamtą, paukščius autorių Selemoną Paltanavičių.
P. ŽIDONIO nuotr.
Tradicija įprasminti kaimo vardą prisimenant paukščius Perekšliuose gimė per pandemiją.
Pasak A. Palionienės, per karantiną žmonės negalėjo susitikti, todėl ėmėsi bendrauti per kūrybą – kurti sparnuočius.
Dauguma parduotuvių buvo uždarytos, todėl paukščius perekšliečiai gamino iš to, ką rado namuose. Kadangi tuo metu turbūt populiariausia prekė buvo vienkartinės veido kaukės, atsirado ir iš jų pagamintų paukščių. Kūrybingi žmonės tam panaudojo netgi vienkartinius medicininius chalatus.
Perekšlių idėją nugirdo ir aplinkiniai kaimai bei rajonai, tad paukščių į kaimą „atskrido“ net iš Radviliškio, Rokiškio rajonų, Panevėžio rajono kaimų.
Dalis tokių neįprastų čiulbuonėlių medžiuose kabėjo tik metus – juos sugadino oro sąlygos.
Tačiau pagaminti iš putplasčio, faneros, gamtinių medžiagų, kurios tvirtesnės, kaimą tebepuošia iki šiol.
Pažiūrėti per kaimą nusidriekusios paukščių alėjos dabar traukia ir būriais, ir pavieniui, daugelis ieško savo kurtų paukščių, aptarinėja kitų darbus.
„Ką sukūrėme anksčiau, išnešėme vėl pasigrožėti. Šios tradicijos nepamesime“, – sako A. Palionienė.
Perekšliečiai nė nebesuskaičiuoja, kiek tų sparnuočių turi.
„Būtų sudėtinga suskaičiuoti visus mūsų paukštukus. Visgi reikėtų kada tą padaryti“, – svarsto A. Palionienė.
