Besidairančių potencialių pirkėjų savo valdose nemato ir parduodamos pirties kolektyvas. P. Židonio nuotr.

Vantos grįžta į aukcioną

Vantos grįžta į aukcioną

 

Panevėžio savivaldybė, davusi galimybę pirtininkams patiems gelbėti miesto viešąją pirtį, vis dėlto grąžino šį turtą į aukcioną. Trečią kartą pardavinėjamos byrančio sovietmečio relikto akcijos pigesnės, bet pirkėjų vis tiek kol kas nesudomino.

Jau gruodžio 6-ąją Savivaldybė aukcione tikisi parduoti jai priklausantį bendrovės Panevėžio pirties 87,90 procentų akcijų paketą. Šįkart pradinė jau trečią kartą bandomo parduoti turto kaina – 125 tūkst. 100 eurų.

Pirmuosiuose dar metų pradžioje vykusiuose aukcionuose pirties akcijos buvo įkainotos 14 tūkst. brangiau. Pretendentų į tokį verslą tuomet neatsirado.

Pasak Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus specialistės Jolantos Petrauskės, susidomėjusiųjų siūlomu objektų ir dabar vis dar nesulaukta.

Pirkinys su uodega

Besidairančių potencialių pirkėjų savo valdose nemato ir pačios pirties kolektyvas. Nors beveik devynis mėnesius Savivaldybė buvo sustabdžiusi šios įmonės privatizaciją ir siūlė patiems pirtininkams sugalvoti, kaip išgelbėti jų taip branginamą vietą Ukmergės gatvėje, laikinoji bendrovės Panevėžio pirties direktorė Loreta Šiurnienė teigia, kad į griūvantį pastatą atvesti verslininkai tik juokiasi iš pasiūlymo investuoti ir išsaugoti pirties paslaugas.

„Ne vieną rimtą verslininką bandėme įtraukti į diskusiją, ar pavyktų nupirkti pirties akcijas ir investuoti į jos atnaujinimą. 100 tūkst. eurų tam per mažai, kai sienos jau griūva, plytos byra, stogą reikia keisti. O paskui ar atsipirks investicijos? Lieka laukti tik šio pastato nušlavimo nuo žemės paviršiaus“, – apgailestauja išsigelbėjimo neradusi pirties vadovė.

Be to, įsigijęs pirties akcijas investuotojas nusipirktų ir nemažas jos skolas.

Pirtyje vis dar dirba 7 darbuotojai, kurie ne po visą etatą pasidaliję elektriko, santechniko, trijų pirtininkų, tarp kurių ir direktorė, barmenės bei buhalterės pareigas.

Pastarajai skaičiuoti tikrai yra ką, ypač išlaidas. Bendrovė šiuo metu už komunalines paslaugas, atlyginimus, „Sodrai“ ir kitoms išlaidoms skolinga 27 tūkst. eurų.

Vien už elektrą sovietmečiu statytai pirčiai per mėnesį reikia tūkstančio eurų – senas apšvietimas, įranga elektros skaitiklį kaitina geriau už čia esančias garines. Didelėms erdvėms apšiltinti ir suremontuoti reikia daugybės pinigų.

„Pirtį kuriame tik dvi dienas per savaitę: penktadienį ir šeštadienį, likusias dienas patalpos šąla, kaupiasi drėgmė, nuo jos mūro sienos akyse dumba“, – pasakoja pirties darbuotojai.

Guodžia rajono užmojai

Savo jėgomis įmonė išsikapstyti veikiausiai nebepajėgs. Dar 2015 metais pirtyje turškėsi 16 294 vantos mėgėjai, o 2016-aisiais – 15 722. Iš jų 17 procentų – socialiai remtinieji, už kurių pėrimąsi pirtyje mokėjo Savivaldybė.

2017-ųjų rudenį socialiai remtiniesiems nusiprausti įrengus dušus miesto poliklinikoje Nemuno gatvėje, pirtis neteko ne tik nemenkos dalies lankytojų, bet, svarbiausia, ir jai išgyvenimą garantavusių Savivaldybės dotacijų. Į pirtį Ukmergės gatvėje per visus 2018 metus parduota jau tik 10 595 bilietai. Per praėjusius metus bendrovės pajamos siekė 61 tūkst. eurų, o išlaidos sudarė 73 tūkst. 514 eurų.

Vienintelę viltį padidinti pajamas miesto pirtininkai dabar sieja su Panevėžio rajonu. Mat šis nusiteikęs gerokai apkarpyti viešosios pirties paslaugas – iki sausio bus stebima lankomumo statistika mažiausiai garo mėgėjų lankomose Krekenavos, Raguvos ir Vadoklių pirtyse. Jei lankytojų antplūdžio jos nesulauks, rajono valdžia nusiteikusi šias pirtis tiesiog uždaryti ir nebeeikvoti joms išlaikyti reikalingų biudžeto lėšų. Likusiose rajono pirtyse bilietai irgi brangs.

Todėl miesto pirties darbuotojai dabar tikisi lygesnės konkurencijos ir galbūt grįžtančių klientų.

„Pas mus bilietas 6 eurai, o ten buvo vos 2,5–3 eurai. Girdėdavome savo lankytojus šnekant, kad apsimoka susimesti keliese ir pigiau nusimaudyti rajone. Labai didelius srautus kaimai iš mūsų nutraukdavo“, – pasakojo pirties Panevėžyje, Ukmergės gatvėje, darbuotojai.

Visgi Panevėžio pirties kolektyvas tikina jau susitaikęs, kad vieną dieną jiems teks išeiti ir garinių miesto centre neliks.

Įmonės direktorė L. Šiurnienė viliasi darbo turėti dar bent iki pavasario.

Miesto Savivaldybės Privatizavimo komisijos atstovas Miesto plėtros skyriaus vedėjas Jokūbas Leipus patikino, kad pirtininkai dar neprarado savo prausyklos, jie vis dar gali ir patys ieškoti jai gelbėjimo rato.

„Mes sąlygų nekeičiame ir neapribojame pačių pirtininkų rodyti iniciatyvą išgelbėjant pirtį. Aukcionas paskelbtas, bet jie taip pat gali siūlyti savo variantus“, – pabrėžė vedėjas.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų