-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Dar šiais metais vakarinėje Panevėžio dalyje norima atidaryti naują vaikų dienos centrą. Šią idėją kol kas tik nevyriausybinėms organizacijoms bandanti įpiršti Savivaldybė supranta, kad mieste labai trūksta tokio pobūdžio pagalbos.
Šiandien Panevėžio savivaldybėje susitinka vaikų užimtumą koordinuojantys specialistai pasitarti dėl dienos centrų plėtros. Tokių vietų mažiesiems prisiglausti, kai tėvai jiems neturi laiko, dabar belikusios keturios. Pagal gyventojų skaičių vienam tokiam centrui Panevėžyje šiuo metu tenka net 2406 vaikai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, didesnis pagalbos poreikis tik Klaipėdos, Vilniaus ir Šiaulių miestų bei Šilutės ir Skuodo rajonų savivaldybėse.
Dar pernai praleisti laiką po pamokų Panevėžyje kvietė šeši vaikų dienos centrai. Tačiau su jais dirbęs Panevėžio vyskupijos „Caritas“ bei viešosios įstaigos Pagalbos centro Panevėžio skyrius šiemet veiklos jau nebetęsė. Šios organizacijos nebeteikė paraiškos Panevėžio miesto savivaldybei dėl finansavimo.
„Mūsų Savivaldybė padarė didelį darbą, antrus metus skirdama dienos centrams finansavimą. Mano žiniomis, taip padeda reta Lietuvos savivaldybė“, – tvirtino Socialinių reikalų skyriaus Socialinių paslaugų poskyrio vedėja Rasa Urbonavičienė.
Iš miesto biudžeto Panevėžio vaikų dienos centrams 2018 metais skirta 23 tūkst., o šiemet – 33 tūkst. eurų. Pagrindinę paramą tokioms įstaigoms visada teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Vienam dienos centrui Panevėžyje šiuo metu tenka net 2406 vaikai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, didesnis pagalbos poreikis tik Klaipėdos, Vilniaus ir Šiaulių miestų bei Šilutės ir Skuodo rajonų savivaldybėse.
Savivaldybės ir valstybės dienos centrams atseikėjami pinigai kol kas menkai vilioja tik iš projektų ir paramos besiverčiančias nevyriausybines organizacijas imtis vaikų užimtumo veiklos. Panevėžio savivaldybė tikina pati bandanti spręsti problemą. Plėtojama mintis dar šiemet vakarinėje Panevėžio miesto dalyje, Klaipėdos gatvės gale atidaryti naują centrą. Visgi jautriausią – socialinę – sritį kuruojantis vicemeras Deividas Labanavičius prisipažįsta, kad kol kas tai tėra tik teoriniai pasvarstymai.
„Kol kas visa tai labiau tik kalbos, aiškinamės, ar yra galimybė įvykdyti sumanymą“, – trumpai tarsteli D. Labanavičius.
Socialinių paslaugų poskyrio vedėja sukonkretino, kad jau tariamasi su vaikų dienos centro „Vilties arka“ Staniūnų gatvėje vadovais dėl iniciatyvos imtis tokios pačios misijos ir kitoje miesto dalyje.
„Antri metai rutuliojame šią mintį, vertiname, ką galime padaryti dėl plėtros “, – sakė R. Urbonavičienė, pridurdama, kad naujai organizacijai reikia ir vietos, ir patalpų, ir priemonių veiklos pradžiai.
Ji sutinka, kad poreikis plėsti vaikų dienos centrus Panevėžyje tikrai yra. Nors dėl tokios pagalbos patys žmonės nesikreipia, bet bendrą situaciją stebintys specialistai mato užimtumo vietų trūkumą.
Dėl to smarkiai išplėstos ir Panevėžio socialinių paslaugų centro paslaugos. Čia dirbantys specialistai kiekvieną darbo dieną jau priima nebe 15, o 45 vaikus. Jie gali prisigalvoti įvairiausių veiklų nuo gegužės atidarytose naujose, didelėse pagal skirtingas temas kurtose erdvėse. Lankytojų čia laukia neformalaus ugdymo, laisvalaikio, sporto, socialinių įgūdžių mokymo, sensorinės patalpos. Į šį dienos centrą patekę vaikai gali pasinaudoti net masažiniais krėslais, juos konsultuoja psichologas.
Trečius metus Staniūnų gatvėje dirbančio vaikų dienos centro „Vilties arka“ vadovas R. Jukna jau nuo pavasario svarsto Savivaldybės siūlymą vakarinėje miesto dalyje steigti dar vieną tokią pačią susibūrimo vietą nepilnamečiams.
„Dabar turime stovyklą, laukiame svečių iš Airijos, grupės pilnos vaikų. Toks užimtumas mūsų mieste labai reikalingas“, – teigia Panevėžio socialinių paslaugų centro direktorė Lina Kazokienė.
Pasak vadovės, vien šioje įstaigoje priskaičiuota beveik pustrečio šimto probleminių šeimų, kuriose auga ir ne po vieną vaiką.
Trečius metus Staniūnų gatvėje dirbančio vaikų dienos centro „Vilties arka“ vadovas Ramūnas Jukna nuo pavasario svarsto Savivaldybės siūlymą vakarinėje miesto dalyje steigti dar vieną tokią pačią susibūrimo vietą nepilnamečiams. Tačiau savo įstaigos įkurtuvių rūpesčius perėjęs R. Jukna pirmiausia nori žinoti, ką valdžia pati nusiteikusi padaryti dėl bendro reikalo.
„Neturime tam jokio kapitalo, tad laukiame Savivaldybės pirmo žingsnio į naują sumanymą“, – sako „Vilties arkos“ vadovas.
Jis daug vargo turėjo, kol paruošė tinkamas sąlygas 25-iems savo centro vaikams. Patalpų remontai tęsėsi ne mėnesį ir ne du, nevyriausybinei organizacijai teko ieškoti privačių rėmėjų.
Dabar šis centras verčiasi iš ministerijos bei savivaldybių paramos, taip pat papildomų lėšų iš privačių iniciatyvų, organizacija dalyvauja „Maisto banko“ akcijose. R. Jukna įsitikinęs, kad didžiausia bėda, dėl kurios Panevėžyje stinga noro organizuoti užimtumą vaikams, ir yra pinigai.
„Visa mūsų motyvacija – vaikai ir idėja. O darbo šitoje srityje netrūksta, reikia nuolat rengti projektus, teikti paraiškas. Kartais dėl smulkios paramos tenka kalnus nuversti. Bet turime vilties, kad kažkada matysime savo veiklos naudą“, – tikisi vadovas.
„Vilties arkoje“ penkias darbo dienas per savaitę dirba trys darbuotojai. Jiems talkina savanoriai.
Kad finansinės problemos pakerta idėjas, sutinka Panevėžio agentūros „SOS vaikai“ vadovė Irma Zabulionytė, vadovaujanti ir vaikų dienos centrui Rožyne. Į šią įstaigą, anot jos, mažieji lankytojai ateina net nuo pat Klaipėdos gatvės galo, tad direktorė patvirtina, kad vakarinėje miesto dalyje vaikams iš tiesų trūksta vietų, kur galėtų susirinkti.
„Mes visi seniai kalbame dėl naujo dienos centro toje teritorijoje, bet norisi finansavimo garantijų. Nevyriausybinėms organizacijoms išsilaikyti labai sunku“, – sako I. Zabulionytė.
Nors antrus metus dienos centrus remia ir Savivaldybė, pirmąjį metų ketvirtį, pasak vadovės, paprastai tenka gyventi su tuščiais puodais.
„Ministerijos finansavimas metams mus pasiekia tik kovą ar balandį, Savivaldybės – dar vėliau. Taigi tris mėnesius dienos centras priverstas gyventi kaip nori, o vaikai čia ateina ir žiemą, ir vasarą – jų neišvysi lauk pasakęs, kad nėra pinigų. Šioje srityje reikia stabilumo. Kai jo nėra, neskubame imtis plėtros“, – teigė I. Zabulionytė.
Jos vadovaujamas vaikų dienos centras Rožių gatvėje gyvuoja nuo pat 1996-ųjų, čia su vaikais po kelias valandas per dieną dirba trys darbuotojai.
„Vaikams labai reikia tokių centrų, čia jie ne tik praleidžia laiką, mokosi socialinių įgūdžių, bet kartais ieško ir šilto glėbio, kurio pritrūksta šeimoje“, – pabrėžė I. Zabulionytė.
