Valstybės kontrolė: socialinė parama neužtikrina minimalių poreikių skurdžiai gyvenantiems

Valstybės kontrolė: socialinė parama neužtikrina minimalių poreikių skurdžiai gyvenantiems

Socialinės paramos sistema neužtikrina minimalių skurdžiai gyvenančių asmenų vartojimo poreikių, o didelė dalis pašalpos gavėjų tampa priklausomi nuo paramos, teigia Valstybės kontrolė.

Įvertinusi savivaldybių teiktą socialinę paramą Valstybės kontrolė konstatuoja, kad pernai pirmą pusmetį nebuvo užtikrinti 86 proc. skurdžiai gyvenusių asmenų ar šeimų minimalūs poreikiai, o 2017 metų antrą pusmetį – 87 procentų.

Praėjusiais metais nustatytas minimalių vartojimo poreikių dydis siekė 245 eurus. Valstybės auditorių duomenimis, 2017 metais vienam asmeniui teko vidutiniškai nuo 125 iki 230 eurų, 2018 metais – nuo 130 iki 270 eurų socialinės paramos, priklausomai nuo namų ūkio tipo.

Vertintais atvejais mažiausiai buvo užtikrinti vienišų asmenų minimalūs poreikiai: 2017 ir 2018 metais atitinkamai 4 ir 3 proc. gavėjų; labiausiai – trijų ir daugiau vaikų auginančių šeimų: 2017 metais – 41 proc., 2018 metais – 56 procentų.

2018 metais 11,1 proc. žmonių gyveno žemiau absoliučios skurdo ribos, tai sudaro apie 312 tūkst. šalies gyventojų.

2017 ir 2018 metų socialinės paramos sistemos auditą atlikę kontrolieriai pažymi, kad savivaldybės paramą teikia neatsižvelgdamos į žmonių individualius poreikius, taip pat nepanaudoja priemonių, skatinančių įsidarbinti.

Anot Valstybės kontrolės, informacija apie socialinę paramą visuomenei pateikiama sudėtingai, trūksta skurdžiai gyvenančių žmonių identifikavimo priemonių, tad nesudaromos sąlygos parama pasinaudoti visiems, kuriems ji yra reikalinga.

Ataskaitoje kontrolieriai taip pat pažymi, kad didelė dalis socialinės pašalpos gavėjų tampa priklausomi nuo socialinės paramos sistemos: 2018 metais 46 proc. jų socialinę pašalpą be pertraukos gavo ilgiau nei metus; ilgiau nei penkerius metus su pertraukomis pašalpa mokėta 36 proc. jos gavėjų.

Valstybės kontrolės teigimu, savivaldybės turėjo galimybes mokėti papildomą pašalpą asmenims įsidarbinus ir taip skatinti juos įsitraukti į darbo rinką, tačiau šia galimybe pasinaudota nedaug: pernai ją gavo apie 18 proc. asmenų.

Anot ataskaitos, tai lemia visuomenės informavimo trūkumas ir ribojančios įstatymo sąlygos, kurias turi atitikti įsidarbinęs pašalpos gavėjas.

Kontrolieriai konstatuoja, kad savivaldybės gali teikti įsitvirtinimo darbo rinkoje paslaugas, bet apsiriboja laikinu įdarbinimu: 2018 metais 17 proc. bedarbių, baigusių užimtumo programą, įsidarbino, o po trijų mėnesių iš jų darbo rinkoje liko 6 procentai.

Ataskaitoje nurodoma, kad siekiant, jog socialinė parama užtikrintų jos gavėjų minimalius vartojimo ir individualius poreikius bei skatintų integraciją į darbo rinką, savivaldybėse būtina taikyti socialinės paramos kompleksinio teikimo modelį.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) reaguodama į auditorių pastabas teigia, kad kartu su savivaldybėmis spręs nustatytas problemas.

Ministerija tvirtina pastaraisiais metais atlikusi darbus dėl piniginės socialinės paramos didinimo, socialiai pažeidžiamų asmenų įsidarbinimo.

Pranešime pažymima, kad pirmą kartą po krizės nuo 102 iki 122 eurų buvo didinamos valstybės remiamos pajamos, nuo kurių priklauso gyventojų galimybė gauti socialinę paramą, taip pat įteisinta universali vaiko išmoka. Jos dydis siekė 30 eurų ir pakilo iki 50 eurų visiems vaikams, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams mokama daugiau.

SADM nurodo, kad nuo šešių mėnesių iki metų pailgintas papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus mokėjimo laikotarpis. Jos dydis lygus 50 proc. socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius šešis mėnesius iki įsidarbinimo.

Ministerija sako pradėjusi įgyvendinti Užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų nedirbantiems ir socialinę paramą gaunantiems asmenims modelį. Pilotinis projektas vyksta šešiose savivaldybėse: Panevėžio bei Alytaus miestų, Šilutės, Akmenės, Druskininkų, Pagėgių.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų