Site icon sekunde.lt

Valdžios dėlionė – galvosopis partijoms

Nuo šimtatūkstantinės vertės registruoto turto iki vos kelių šimtų eurų per metus sumokėtų mokesčių valstybei. Tokie skaičiai – Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) skelbiamose kandidatų į Panevėžio miesto merus pajamų deklaracijose.

Nors Panevėžio merui Ryčiui Račkauskui teisėsauga pareiškusi įtarimus ir jau devintą mėnesį nušalinusi nuo pareigų, tai netapo lemtinga korta rinkimuose. Kas laimės Aukštaitijos sostinės valdžios vairą – intriga, kokios mieste seniai nebuvo.

Pirmajame ture R. Račkauskas pelnė pusantro karto daugiau rinkėjų balsų nei antroje vietoje likęs atkaklus kovotojas su korupcija buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos vadas, Seimo narys Povilas Urbšys ir net 29,36 proc. balsų nuo tekusių visiems vienuolikai kandidatų į miesto merus. Negana to, šiųmečių rinkimų pirmajame ture R. Račkauską palaikė 1204 panevėžiečiais daugiau nei balsavime prieš ketvertą metų, kai apie įtarimus jam niekas dar nė negalėjo pagalvoti.

Nors rezultatai stulbinantys, jie dar negarantuoja, kad po antrojo turo mero vairą laikys R. Račkauskas.

Mero rinkimus prapylusios partijos jau pradėjo dėlionę, kurį – P. Urbšį ar R. Račkauską – palaikyti kovo 17-ąją atėjus prie balsadėžių.

Pagrindinis jų motyvas nusisukti nuo R. Račkausko – kone kiekvieno sąrašo ašimi einant į rinkimus tapęs skaidrumo ir kovos su korupcija motyvas. Visgi korupciją įtariamą kandidatą išrinkus meru, miesto Tarybai iškiltų net tik moralinė dilema. Matematiškai skaičiuojant, rinkėjų didelio pasitikėjimo nepelniusios partijos gali atsukti nugarą abiems lyderiams ir imtis atsakomojo veiksmo – formuoti savo daugumą.

Matematiniai išskaičiavimai

R. Račkausko pergalės atveju jo į rinkimus atvesta komiteto „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ komanda Taryboje užsitikrintų devynias vietas. Tokios jėgos neturėjo nė viena partija šios besibaigiančios kadencijos Taryboje. Sudaryti bent minimaliai valdančiajai daugumai reikės 14 mandatų. Taigi jei laimėtų R. Račkauskas, jam pakaktų surasti penkis Tarybos narius, sutinkančius jungtis į tokią koaliciją. Skaičiuojant vien matematiškai, tam galėtų užtekti ir dviejų partnerių, rinkimuose gavusių vos po 2–3 mandatus. Tiesa, tokia minimali dauguma reikštų, kad kiekvieno joje esančiojo balsas įgautų aukso vertę.

Jei mero postą užimtų P. Urbšys, jo sąrašas „Kurkime jaukų miestą KARTU“ Taryboje turėtų penkis mandatus. Taigi jam suburti bent minimaliai 14-os narių daugumai trūkstamų devynių mandatų tektų ieškoti didesniame politinių partnerių rate.

Politinė dėlionė, kas, dėl ko ir su kuo stos prie Panevėžio vairo, jau pradėta dėstyti. Tą patvirtina ir abu kandidatai, besidairantys palaikymo po poros savaičių jų laukiančioje dvikovoje, ir kai kurios partijos, savo ruožtu irgi pradėjusios derybas su kitomis tokiomis pačiomis, rinkėjų eliminuotomis iš kovos dėl mero posto arenos.

Nekvestionuos rinkėjų

Atvirą palaikymą R. Račkauskui antrajame ture rodo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Panevėžio skyrius. Jo sąrašo lyderio, į merus kandidatavusio Kęstučio Lukoševičiaus surinktų balsų kraitis ne toks jau ir mažas. Jį kaip Panevėžio merą norėjo matyti 31 32 rinkėjai. Tai lėmė, kad iš vienuolikos kandidatų valstiečių atstovas liko ketvirtas ir aplenkė tokius politikos senbuvius, kaip socialdemokratai ir liberalai.

„Valstiečiai pritaria daugumos rinkėjų nuomonei ir palaikys R. Račkauską. Jei dauguma atėjusių balsuoti jį norėjo matyti meru, turime gerbti jų valią. Žinoma, korupcijos mes netoleruojame, bet kol kas žmogus nėra nuteistas ir dabar jo teisėjas yra rinkėjas. Ir po Seimo rinkimų teko visokių atsiliepimų apie išrinktus girdėti, bet, kaip matosi, darbai vyksta“, – teigė LVŽS Panevėžio skyriaus pirmininkas Deividas Labanavičius.

Valstiečiai neslepia: jų tikslas – valdančioji dauguma. Visgi į ją eitų bet kurio kandidato į merus pergalės atveju.

„Mes ir prieš rinkimus deklaravome, kad einame dirbti, o būnant opozicijoje to nelabai įsivaizduojame. Mes pasirengę eiti į daugumą bet kuriuo atveju“, – teigė D. Labanavičius.

Valstiečiai į daugumą atneštų tris jiems rinkėjų patikėtus Tarybos nario mandatus.

Kryptis – į daugumą

Kaip elgtis į antrąjį rinkimų turą išėjus dviejų komitetų lyderiams, svarstymų stadiją išgyvena ir Panevėžio socialdemokratai.

Jų pačių kandidatas į merus Ramūnas Vyžintas, surinkęs 2073 balsus, liko penktas.

„Tikėjomės, kad antrame ture bus mūsų ir vieno iš judėjimų kandidatas. Tokiai įvykių eigai, kokią matome dabar, nebuvome pasiruošę“, – sako socialdemokratų Panevėžio skyriaus pirmininkas Andrius Busila.

Bent kol kas nei P. Urbšiui, nei R. Račkauskui palaikymo antrame ture nežadantys kairieji visgi po rinkimų prasitaria norintys save matyti arčiau valdžios.

„Norint dirbti ir gauti rinkėjų pasitikėjimą, reikia dirbti valdančiojoje daugumoje“, –pripažino A. Busila.

Dalį šios kadencijos socialdemokratai ir darbavosi daugumoje, vedamoje R. Račkausko. Visgi 2016-ųjų rugsėjį kairieji trankiai paskelbė iš jos pasitraukiantys. Būdami opozicijoje socialdemokratai iššvaistė rinkėjų balsus ir vietoje praėjusiuose, 2015-ųjų, rinkimuose iškovotų keturių vietų Taryboje dabar rinkėjai jiems davė tik dvi. Maža to, į Tarybą panevėžiečiai nebeišrinko ne vieno joje buvusio socialdemokrato, bet mandatus patikėjo politiko duonos dar neragavusiam pedagogui Romualdui Grilauskui ir verslininkui, iki kairiųjų pasitraukimo iš daugumos Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju dirbusiam Ramūnui Vyžintui.

Ko siekė socialdemokratai, trenkę R. Račkausko daugumai durimis ir ėmęsi jai oponuoti, A. Busila dabar nesiima vertinti.

„Tuo metu buvo kitas mūsų skyriaus pirmininkas ir kitos sudėties skyriaus taryba. Jie taip nusprendė“, – sako praėjusių metų gegužę Panevėžio kairiesiems vadovauti išrinktas A. Busila.

Jis pakeitė pastaruosius ketverius metus miesto Taryboje buvusį Donatą Degenį, vieną aršiausių R. Račkausko kritikų. Nors D. Degenis vėl kandidatavo į Tarybos narius, rinkėjai jo miesto valdžioje nepanoro matyti.

Galvos skausmas liberalams

Liberalų sąjūdžio kandidatas į Panevėžio merus, aplinkosaugininkas Valdemaras Jakštas pelnė 1495 balsus. Ką juos atidavusiems rinkėjams liberalai siūlys palaikyti antrajame ture, intensyviai svarstoma. Tuo klausimu Panevėžio skyriaus aktyvas diskutavo jau pačią pirmą dieną po rinkimų.

„Esame apsisprendimų stadijoje. Dar neturime pakankamai argumentų, kurie nusvertų į vieną ar kitą pusę. Aš laikausi nuomonės, kad kol žmogus nenuteistas, niekas neturi teisės sakyti, kad jis kaltas. Šiandien įtariamasis, o rytoj gali būti nekaltas arba kaip tik nuteistas. Kitas klausimas, kiek miestui gerai ar negerai tas neapibrėžtumas, kai meras fiziškai negali eiti pareigų. Skyrius galutinės nuomonės, ką remti antrajame ture, dar neturi“, – teigė V. Jakštas.

Liberalų sąjūdis Panevėžio taryboje turės dvi vietas. Jas užims V. Jakštas ir aktorius, ilgametis Tarybos narys Laimutis Sėdžius.

Pastarąją kadenciją, miestui vadovaujant R. Račkauskui, Liberalų sąjūdis, turėjęs irgi du atstovus, buvo užėmęs vietą opozicijoje.

Pradėjo pokalbius

Varžybose dėl mero regalijų trečioji likusi Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų atstovė Indiana Grigienė pirmą dieną po rinkimų svarstė, kad dauguma jos elektorato kovo 17-ąją veikiausiai neateis balsuoti arba palaikys P. Urbšį.

TS-LKD skyriaus pirmininkė Rasa Juknevičienė teigia, kad dešinieji dėl savo pozicijos dar nėra nusprendę.

„Tik viena galiu pasakyti, jog sunkiai įsivaizduoju, kad galėtume paremti korupcija įtariamą merą. Apie palaikymą Urbšiui irgi sunku kalbėti“, – sako R. Juknevičienė.

Savo kandidato antrame rinkimų ture nebeturintys dešinieji nesėdi rankų sudėję, laukdami, R. Račkauskas ar P. Urbšys paims Panevėžio vairą.

„Kol kas mes priėmėme sprendimą pradėti pokalbius su visais į Tarybą išrinktais sąrašais, kurie nėra sutepti korupcijos. Tikiuosi, kad dauguma į Tarybą išrinktų žmonių nėra tolerantiški korupcijai ir tokios antikorupcinės koalicijos susiformavimas, manau, būtų labai sveikas“, – politinį planą ant stalo deda miesto konservatorių lyderė.

Ji neatmeta, kad situacija gali susiklostyti taip, jog išrinktasis meras neturės daugumos.

„Manau, kad demokratijai tas būtų labai sveika. Visi būtų priversti tartis. Pastaruosius ketverius metus vyko valdantiesiems nepriklausančių Tarybos narių ignoravimas, o juk jie visi už savęs turi konkretų rinkėją. Tas, kuris balsavo už R. Račkauską, ir tas, kuris išrinko kad ir tik dvi vietas Taryboje turinčio sąrašo atstovus, yra toks pat rinkėjas ir jo pasirinkti atstovai turi būti gerbiami“, – teigė R. Juknevičienė.

TS-LKD ateinančios kadencijos Taryboje užims penkias vietas, tai yra viena mažiau, nei buvo laimėję 2015-ųjų rinkimuose.

Mažiausiai rinkėjų balsų pelniusios, bet du Tarybos nario mandatus užsitikrinusios Žaliųjų partijos lyderė Gema Umbrasienė nepasiekiama. Politikė telefonu neatsiliepė ir iki darbo dienos pabaigos neatsakė į jai elektroniniu paštu nusiųstus klausimus dėl pozicijos antrajame mero rinkimų ture.

Renka palaikymo komandas

Kandidatai į merus R. Račkauskas ir P. Urbšys tvirtina, jog jau kalbasi su į Tarybą išrinktų partijų atstovais, visgi nesako, ar jau sulaukė kurio nors sąrašo palaikymo.

„Akivaizdaus patikinimo dėl palaikymo nėra. Tenka kalbėtis su įvairių partijų į Tarybą išrinktais žmonėmis. Jei antrame ture bus aktyvūs tie, kurie atskiria neskaidrumą nuo miesto atsinaujinimo, galima laimėti rinkimus, galima suburti veiklią daugumą, kuri padarys tuos darbus, kurie skaidriai pradėti, ir pradės naujus“, – lemiamai politinei dvikovai ruošiasi pirmajame ture antras likęs P. Urbšys.

Jis pripažįsta, kad mažiausiai tikisi Panevėžio valstiečių palaikymo.

„Matosi, kad LVŽS tinka dabartinė situacija dėl mero. Valstiečiai demonstruoja neva išskirtinį skaidrumą, bet jų kandidatas rinkimų kampanijos metu nekritikavo R. Račkausko, netgi dar išleido leidinį, kur kritikuojama mano persona. Tokiu būdu jie demonstruoja galintys eiti su R. Račkausku“, – kalbėjo P. Urbšys.

Derybas su visais teigė vedantis ir R. Račkauskas.

„Tai ne penkių minučių darbas. Norisi tikėti, kad bus suformuota konstruktyvi dauguma. TS-LKD atveju to konstruktyvumo nemačiau, o destruktyvi valdančioji dauguma nenaudinga miestui“, – teigė antros kadencijos siekiantis meras.

Anot jo, esą keistai atrodo P. Urbšio „vėl sukama plokštelė apie menamą neskaidrumą“.

„Panevėžiečiai puikiai mato, kad kaltindamas ir nuteisdamas be teismo P. Urbšys bando sau nusitiesti kelią į mero postą. Pirmasis turas jau parodė, kad žmonės puikiai mato šį nešvarų politinį žaidimą, todėl renkasi išmintingai“, – konkurentui atsirevanšavo R. Račkauskas.

 

Exit mobile version