Daliai panevėžiečių pasipiktinus, vieno projekto jau atsisakiusi, o kitam pagalius kaišanti Panevėžio savivaldybė pati save įstūmė į spąstus.
Matydami, jog vietos valdžia, tenkindama Seimo nario Povilo Urbšio užtarimo sulaukusių panevėžiečių norus, atsisakė plano vietoje uždarytos „Verdenės“ mokyklos statyti socialinį daugiabutį, o šilumos monopolininkės konkurentų – Beržų g. biokuro katilinės statytojų – pareikalavo neprivalomo poveikio aplinkai vertinimo, šiaurinės miesto dalies gyventojai turi vilties sustabdyti ir jiems nepalankų projektą.
Žmonės tikisi, kad Savivaldybė atsisakys ir planų per Rožyną nutiesti Šiaurinę gatvę, nors šioji gerokai sumažintų eismo srautą pagrindine Smėlynės g.
Reikalaudami vietos valdžios įrodymų, kad jai visi panevėžiečiai lygūs, Rožyno mikrorajono gyventojai kreipimąsi išsiuntė ne tik jai, bet ir visiems aukščiausiems šalies vadovams – prezidentei, premjerui, Seimo pirmininkui, Seimo komitetams ir keliems parlamentarams.
Būsimojoje Šiaurinėje g. daržus sodinantys Rožyno gyventojai, matydami Savivaldybės reakciją į panevėžiečių protestus, reikalauja nusileisti ir jiems – atsisakyti prieš kelis dešimtmečius suplanuotos gatvės. T. Šiaudinio nuotr.
Reikalauja viaduko
Vienas iš būsimosios Šiaurinės g. priešininkų atstovų Eugenijus Ušinskas neslepia, kad, matydami Savivaldybės reakciją į gyventojų protestus, Rožyno bendruomenė tiki, jog šį kartą ir jai pavyks pasiekti savo.
Jau bene tris dešimtis metų miegamojo mikrorajono gyventojai įrodinėja vietos valdžiai planuojamą gatvę tiesti ne po jų langais, Jurginų g. pašonėje, bet už miesto.
E. Ušinsko nuomone, tinkamiausia būtų pratęsti Pramonės g. nuo automobilių turgaus, pro sodininkų bendriją, įsiterpiant į rajono teritoriją, ir už miesto sujungti su keliu Panevėžys–Pasvalys, o naujoji gatvė turėtų būti ne siauresnė nei Pramonės g.
„Transporto srautas Šiaurine g. bus gana didelis, kur kas didesnis nei Alanto g. Nors šioji yra to paties planuojamo miestą apjuosiančio žiedo dalis, atstumai nuo Alanto g. važiuojamosios dalies daug didesni, nei dabar numatyta Rožyne nuo suplanuotos gatvės“, – paradoksą mato E. Ušinskas.
Rožyno atstovai reikalauja Savivaldybės įrengti ir naują išvažiavimą iš mikrorajono. Didžiausi automobilių srautai dabar iš šiaurinės miesto dalies centrą pasiekia Smėlynės g. Antrasis išvažiavimas iš mikrorajono Pievų g., anot E. Ušinsko, yra „pasityčiojimas iš sveiko proto“.
„Važiuoji Pievų g. pusantro kilometro ne ten, kur reikia, kol kerti geležinkelio pervažą ir, išlindęs į Pušaloto g., važiuoji atgal dar pusantro kilometro į miestą“, – nesusipratimą mato E. Ušinskas.
Bendruomenės atstovas mano, kad Savivaldybė turėtų surasti lėšų naujam projektui: pastatyti viaduką arba tunelį iš Rožyno per pervažą iki Nemuno g. žiedo.
Naujos gatvės priešininkams Savivaldybė nepažada nei atsisakyti projekto, kaip kad dėl socialinio daugiabučio „Verdenėje“, nei reikalauti poveikio aplinkai vertinimo, kurį verčia pateikti biokuro katilinės statytojus. T. Šiaudinio nuotr.
Pati save įsivarė į kampą
Jei į tokius reikalavimas valdžia neatsižvelgtų, gyventojai turi numatę dar vieną ėjimą – pasilieka teisę reikalauti įvertinti, kokį poveikį jiems turės per Rožyną nutiesta Šiaurinė g.
„Jei Savivaldybė trūks plyš užsispirs tos gatvės, reikalausime poveikio aplinkai ir sveikatai vertinimo. Net neabejojame, kad tie poveikiai bus didžiuliai. Europoje jau kalbama apie transporto su dyzeliniais varikliais uždraudimą miestuose, o Panevėžyje norima po langais nutiesti magistralinę gatvę“, – piktinosi E. Ušinskas.
Anot jo, vilties, kad naujai gatvei prieštaraujančių gyventojų balsas šįkart bus išgirstas, suteikia vieną projektą aukštyn kojom jau apvertusio, o kitą kol kas pristabdžiusio Seimo nario Povilo Urbšio iniciatyvos.
Žmonės įsiminė, kad stabdydamas Savivaldybės planą savo apygardoje vietoj „Verdenės“ mokyklos statyti socialinį daugiabutį, parlamentaras buvo pareiškęs, jog „jei yra sprendžiama dalies miesto žmonių problema, tai negali būti daroma kitų žmonių sąskaita per prievartą“.
Savo kreipimesi į aukščiausius šalies ir Panevėžio vadovus, Rožyno gyventojai priminė, jog Savivaldybė, reaguodama į P. Urbšio palaikomų miestiečių, nepritariančių mažos biokuro katilinės statybai, nuomonę, pareikalavo statytojų atlikti tokiais atvejais neprivalomą ir perteklinį poveikio aplinkai vertinimą. Taip nuspręsta nepaisant, kad Visuomenės sveikatos centras jau buvo pateikęs savo išvadas, jog katilinė tikrai nenuodys ir kitaip nekenks gyvenantiesiems jos pašonėje.
„Savivaldybė savo gyventojams – kaip tėvas. Šiaurinės miesto dalies žmonės yra tokie patys vaikai kaip pietinės, ir ji turi būti visiems vienodai teisinga“, – miesto valdžią jos pačios ginklais prie sienos remia E. Ušinskas.
Palaikyti nepažadėjo
Naujos gatvės priešininkams Savivaldybė nepažada nei atsisakyti projekto, kaip kad dėl socialinio daugiabučio „Verdenėje“, nei poveikio aplinkai vertinimo, kurį verčia pateikti biokuro katilinės statytojus.
„Įstatymas reikalauja atsižvelgti į visų pusių pageidavimus. Ir šiuo atveju, jeigu matysime, kad reikia poveikio aplinkai ir sveikatai vertinimo, tai padarysime. Bet pageidavimas yra vienas – kad tos gatvės nebūtų. Ir viskas tam pajungta“, – motyvavo ne taip geranoriškai, kaip kad bendraudamas su katilinės priešininkais, nusiteikęs Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Pauža.
Anot jo, esą Savivaldybė nereikalavo ištirti ir kokį poveikį gyventojams darys katilinė.
„Mes tiktai kreipėmės į Aplinkos apsaugos departamentą ir išreiškėme nuogąstavimą. Tai nereiškė, kad prašėme ar reikalavome. Tokį sprendimą priėmė pats departamentas“, – aiškino R. Pauža.
Direktorius siūlo nesieti per Rožyną suplanuotos gatvės ir numatytos biokuro katilinės Beržų g. projektų. Esą tai visiškai skirtingi reikalai.
Šiaurinė g. per Rožyną suplanuota dar 1986-aisiais. Prieš jos statybą protestuojantys gyventojai pripažįsta, kad tokie užmojai niekam nebuvo paslaptis. Kodėl po 1986-ųjų per visą trasos ilgį buvo leista statyti gyvenamuosius namus neišlaikant atstumo nuo miesto bendrajame plane nubraižyto Šiaurinio aplinkkelio, atsakymo niekas neturi.
Prieš kelis dešimtmečius suplanuotos Šiaurinės g. vietoje rožyniečiai ėmėsi kurtis – sodinti daržus, įrenginėti poilsio vietą. T. Šiaudinio nuotr.
Mato pokyčių baimę
R. Paužai keista, kad žmonės statėsi namus žinodami apie tokią gatvės viziją.
„Visi namai prie jos pastatyti jau žinant, kad gatvė kada nors bus. Ta idėja nėra nauja, nebuvo nuo žmonių slepiama. Ji jau kelis dešimtmečius miesto bendruosiuose planuose“, – kylanti protesto banga stebino direktorių.
R. Pauža sutinka, kad gyventojų siūloma alternatyva gatvę tiesti už miesto yra įmanoma. Tačiau tokia direktoriaus pozicija tėra teorinė. Anot jo, ar tokia gatvė atliktų miestui reikalingą funkciją – sumažintų automobilių srautą dabar užkimšta Smėlynės gatve, turėtų atsakyti transporto specialistai. Siūloma alternatyva pareikalautų ir didžiulių laiko bei pinigų sąnaudų – tektų paimti žemę valstybės poreikiams, Panevėžio rajono tarybai pakeisti rajono bendrąjį planą.
„To greitai nepadarysi, o Šiaurinė gatvė būtina. Iki šiol ji nenutiesta tik dėl to, kad nebuvo finansavimo. Dabar, kai pamatė, kad gatvė iš tikrųjų atsiras, sukilo pasipriešinimas, kaip dažnai būna. Žmonės nenori pokyčių ir naujovių“, – įvertino R. Pauža.
Užmojus pakoregavo demografija
Šiaurinę g. Savivaldybė nusiteikusi nutiesti jau per artimiausius porą metų. Ji prasidėtų Pramonės g. už automobilių turgaus, kirstų Rožyną greta Jurginų g. ir atsiremtų į Smėlynės g. Panevėžio eismo srautus tyrę transporto specialistai teigia, jog naujoji gatvė palengvintų išvažiavimą iš Rožyno mikrorajono bei gerokai sumažintų automobilių srautus pagrindine Smėlynės gatve. Jau yra rengiamas Šiaurinės g. techninis projektas.
Kada Rožyne pradės darbus kelininkai, pasak valdžios atstovų, priklausys nuo finansinių galimybių.
Savivaldybė atsisako prieš kelis dešimtmečius gimusios magistralinės keturių eismo juostų Šiaurinės g. idėjos. Administracijos direktoriaus pavaduotojo Tomo Juknos teigimu, planuojama apsiriboti tik dviejų juostų gatve. Kaip tvirtino pavaduotojas, mažėjančiame mieste tokios visiškai pakaktų.
„Papildomos dvi eismo juostos galėtų būti tiesiamos gal kada nors, po šimto metų. Tikrai tokio poreikio nei dabar, nei artimiausiu metu nėra“, – patikino T. Jukna.
Naujoji gatvė kainuotų preliminariai 4–5 mln. eurų. Didžiąją dalį lėšų Savivaldybė tikisi gauti iš Valstybinės kelių direkcijos.
T. Jukna svarsto, kad Šiaurinę g. realu nutiesti iki 2019-ųjų antro ketvirčio.