-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Savivaldybėje peržengus 500 susirgimų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų, ribą, bus atliekamas naujas – aplinkos paviršių testavimas lopšeliuose-darželiuose. Pastarųjų auklėtojos dėl krūvio jau dabar rauda ir netgi išeina iš darbo.
„Nebežinome, ką daryti: kreiptis į Švietimo skyrių, į žiniasklaidą, bet laikas garsiai kalbėti, ką pastaraisiais karantino mėnesiais išgyvena auklėtojos darželiuose. Šiandien mūsų akyse, laukiant pasiimti vaikų, darbuotoja tiesiog verkė“, – pasakojo „Sekundės“ redakcijai paskambinusi panevėžietė Rūta.
Dviejų vaikų, lankančių „Vyturėlio“ darželį Panevėžyje, mama nenorėjo, kad jos pavardė būtų viešinama. Anot jos, įtampos tarp įstaigos ir tėvelių ir taip pakanka. Prasidėjus karantinui, abiejų pusių pareigos ir funkcijos organizuojant ikimokyklinį vaikų ugdymą smarkiai pasikeitė.
Skirtingai nei anksčiau, tėvams nebeleidžiama įeiti į darželio vidų perrengti vaikų. Auklėtojos ar jų padėjėjos mažuosius pasitinka lauke ir, nusivedusios į grupes, pačios juos rengia.
Ta pati ceremonija kartojasi dar kelis kartus per dieną vedant vaikus į kiemą ir galiausiai pasiimant tėvams vaikus vakare.
„Daugumos darbai baigiasi 17 valandą, tai vienu metu prie darželio durų nusidriekia tėvelių eilė – po pusvalandį laukiame, kol aprengs ir mums atves vaikus. O jei dar turime daugiau vaikų skirtingose grupėse, tai ir valandą tenka sugaišti“, – sako Rūta.
Ant įstaigos darbuotojų mama nepyksta. Priešingai – jai šių gaila.
Mišrioje lopšelinukų grupėje, kurią lanko vienas Rūtos sūnus, dabar 12 vaikų. Tėvai įspėti, kad nuo gegužės ši grupė didės iki 15 auklėtinių.
„2–3 metų lopšelinukai dar nemoka patys apsirengti, savarankiškai nulipti iš antro darželio aukšto. Įsivaizduokite, kaip toms auklėtojoms su visu būriu pasiruošti einant į lauką. Nestebina kalbos, kad vaikai išeina be kelnaičių, be kojinių“, – sako panevėžietė.
Rūta pastebėjo, jog prieš pietus „Vyturėlio“ lopšelinukai nebe visada išeina į kiemą. Tėvai bandė patys siūlytis į pagalbą.
„Nuo koronaviruso pasiskiepiję, šia liga persirgę tėvai siūlėsi auklėtojoms padėti išvesti mažuosius į lauką pietų metu. Bet darželis nesutiko – jiems ir taip pakanka tos sumaišties “, – teigia Rūta.
Ji pati kitą kartą nesupranta, kaip auklėtojos pasiskirsto pareigas. Būna, pasak pašnekovės, jog ryte vaikus pasitinka vienos darbuotojos, baigiantis darbo dienai juos atveda kitos.
Bet labiausiai mama bijo, kad dėl tokių karantino taisyklių darželyje kenčia vaikų ugdymas. Mažieji auklėtojų išmylėti, išglostyti, bet per ilgus persirenginėjimus nelieka laiko užsiėmimams.
Kad kolektyvo emocinė būklė jau ties išsekimo riba, pripažįsta ir darželio „Vyturėlis“ direktorės pavaduotoja Rasa Baltrūnienė.
„Vos prieš kelias minutes gavau vienos auklėtojos prašymą išeiti iš darbo. Moteriai likę dveji metai iki pensijos, bet ji nebenori dirbti tokiomis permainingomis, įtemptomis sąlygomis“, – teigia pavaduotoja.
Tai, anot jos, jau nebe pirma panašaus amžiaus darbuotoja, palikusi įstaigą per pastaruosius pandemijos metus. Vyresni darbuotojai, pasak pavaduotojos, bijo rizikuoti užsikrėsti COVID-19 ir nebegali kęsti smarkiai išaugusio darbo krūvio.
Pasak R. Baltrūnienės, darželyje grupės beveik pilnos – pradėjus laisvinti karantino ribojimus, tėvai masiškai pradėjo vesti vaikus. „Vyturėlį“ dabar lanko 85 proc. jo auklėtinių.
„Tėvai kantriai laukė iki paskutinio, o dabar pasipylė. Grupės komplektuojamos kaip priklauso, bet situacija – nepaprasta“, – patikina pavaduotoja.
Kad ikimokyklinių įstaigų darbuotojams dabar nelengva, sutinka ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Kazimieras Armonavičius. Visgi, anot jo, pandemijos sąlygomis darželiuose pedagogai ir jų padėjėjai dirba ne pirmą mėnesį. Be to, pasirinkę tokį darbą, pasak pašnekovo, žmonės žinojo, kad švietimo srityje visada daug iššūkių.
K. Armonavičius patikina, kad grupės visuose 29 Panevėžio lopšeliuose-darželiuose sukomplektuotos tinkamai – perkrovos niekur nėra. Tėvų nuolat prašoma gerai apsvarstyti, ar vesti vaiką į darželį dabar ir rizikuoti sveikata.
„Sunku, bet tos auklėtojų ašaros gali būti ir visos šitos pandemijos bendras nuovargis. Visuotinis nuovargis veikia visas sritis“, – teigia pavaduotojas.
„Sunku, bet tos auklėtojų ašaros gali būti ir visos šitos pandemijos bendras nuovargis.“
K. Armonavičius
K. Armonavičiaus teigimu, tik vakcinavimas ir testavimas gali pakeisti visus kamuojančią dabartinę situaciją bei padėti grįžti prie įprasto gyvenimo.
O netrukus darželių gali laukti dar vienas iššūkis – aplinkos paviršių testavimas. Jį pasiūliusi Vyriausybė tokį „ginklą“ žada nukreipti būtent į ikimokyklines įstaigas, kur pastaruoju metu daugėja koronaviruso protrūkių.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, praėjusią savaitę vaikų darželiuose šalyje registruota beveik 90 protrūkių. Pusė jų – Vilniaus regione.
Panevėžio mieste tokių atvejų nėra itin daug – per 14 paskutinių dienų COVID-19 protrūkiai nustatyti dviejuose darželiuose: „Draugystės“ ir „Vaikystės“.
„Panevėžio ikimokyklinėse įstaigose kol kas didelių protrūkių nėra. Nežinia, kaip gali padėtis pasikeisti už dienos kitos. Paviršių testavimas darželiuose numatytas tose savivaldybėse, kur naujų atvejų skaičius per 14 dienų šimtui tūkstančių gyventojų perlipa 500“, – aiškina balandžio 12 dieną sveikatos apsaugos ministro sprendimo dėl naujojo testavimo organizavimo sulaukusios Panevėžio savivaldybės atstovas.
Aukštaitijos sostinei trūksta labai nedaug, kad tokį Vyriausybės nurodymą tektų vykdyti. Statistikos departamento duomenimis, ketvirtadienį sergamumas koronavirusu Panevėžyje siekė 493 atvejus 100 tūkst. gyventojų. Tą dieną čia sirgo 427 žmonės, per parą buvo nustatytas 51 naujas COVID- 19 ligos atvejis.
Kaip turėtų vykti aplinkos paviršių testavimas lopšeliuose-darželiuose, K. Armonavičius plačiai nekomentavo. Anot jo, laukiama daugiau papildomos informacijos. Savo pareigas, pasak pavaduotojo, žino visos atsakingos institucijos: švietimo įstaigos, Savivaldybė, NVSC. Pastarasis privalės suteikti tokiam testavimui reikalingas priemones.
Patį testavimą, ministerijos sprendimu, turėtų atlikti švietimo įstaigos sveikatos specialistas. Jo nuo darželių spintelių durelių, durų rankenų, lovų kraštų, stalų ir kitų vidaus aplinkos paviršių paimti bei paruošti ėminiai keliaus tyrimams į Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro laboratoriją.
Nustačius didelį virusinės RNR kiekį darželyje, bus siūloma atlikti jo ugdytinių namų ūkių ir darbuotojų tyrimą greitaisiais SARS-CoV-2 antigeno testais. Dar nežinia, kurios įstaigos Panevėžyje gali patekti į šitaip testuojamų sąrašą. Greičiausiai, K. Armonavičiaus nuomone, paviršiai bus testuojami tuose darželiuose, kur bus fiksuojami ligos protrūkiai.
Jau trečią savaitę Panevėžyje skiepijami švietimo įstaigų ne pedagoginiai darbuotojai. Į šią dabar prioritetinę skiepų grupę mieste patenka per 2 000 asmenų.
Pedagogai mieste skiepyti dar anksčiau. Tie, kurie to nepadarė, įpareigoti testuotis dėl COVID-19 kas 7–10 dienų greitaisiais testais.
Pastarieji tyrimai atliekami 453 ikimokyklinių įstaigų darbuotojams.
Panevėžio ikimokyklinio ugdymo mokyklose dirba 1 313 darbuotojų, iš jų 628 – pedagogai.
Pakalbinti miesto lopšelių-darželių vadovai abejoja, kad Vyriausybės siūlomas aplinkos paviršių testavimas padės suvaldyti pandemiją. Jų nuomone, tai tik padidins įstaigų darbuotojų krūvį ir atneš papildomos sumaišties.
