Vaizdas upėje baidarininkus net supykino

Vaizdas upėje baidarininkus net supykino

 

Ilgąjį Joninių savaitgalį su vaikais baidarėmis Nevėžio upe per Panevėžio rajoną plaukusi kompanija tapo kraupaus reginio liudytoja. Užuot grožėjęsi vaizdinga gamta šeimos su mažais vaikais buvo priverstos žiūrėti į vandenyje plūduriuojančias masiškai išgaišusias žuvis ir kęsti nežmonišką, kai kuriuos žygio dalyvius net supykinusią smarvę.

Aplinkosaugininkai dar aiškinasi, kodėl vos už kelių šimtų metrų nuo bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ išleistuvo, kuriuo į upę turi patekti išvalytas nuotekų vanduo, išgaišo žuvys. Tačiau iš karto atmetė versiją, kad tai galėjo būti karštų orų pasekmė.

Plaukė per žuvų sankaupą

Nevėžiu nuo Berčiūnų iki Naujamiesčio net 18-iolika baidarių plaukę žmonės vietoj malonios iškylos patyrė išties ekstremalų išbandymą ir tapo ekologinės nelaimės liudytojais.

Vienos iš žygio dalyvių Aušros Jurevičienės teigimu, sekmadienį jau gerokai po vidurdienio plaukiant pro Papušių kaime esantį įmonės „Aukštaitijos vandenys“ valymo įrenginių išleistuvą į akis krito, kad iš jo į Nevėžio upę teka vanduo panašus į riebaluotą, ir buvo aiškiai juntamas nemalonus kvapas. Paplaukus dar kelis šimtus metrų baidarininkams atsivėrė slogus vaizdas – upės vagoje plūduriavo masė negyvų žuvų.

„Upė atrodė kraupiai, o dvokas nenusakomas. Kai kurie iš mūsų kompanijos netgi vėmė nuo to kvapo. Vandens paviršiuje plūduriuojančios baltais pilvais į viršų nugaišusios žuvys atrodė kaip pripūstos. Nedrįsome jų judinti, rodėsi, prisilietus sprogs. Tai tikrai nebuvo viena kita žuvelė. Negyvos žuvys plaukiojo maždaug pusantro kilometro. Tai buvo masinis jų kritimas – nuo mažų iki didelių. Ir visą kelią jautėsi nenusakomas dvokas“, – pasakojo A. Jurevičienė.

Baidarėmis Nevėžio upe per Panevėžio rajoną plaukiantieji, užuot grožėjęsi vaizdinga gamta, buvo priversti žiūrėti į masiškai išgaišusias žuvis ir kęsti kai kuriuos žygio dalyvius net supykinusią smarvę. A. Jurevičienės nuotr.

Kiek paplaukę tokiomis sąlygomis, baidarininkai suprato, kad tokia žuvų sankaupa negali tik šiaip irtis, tad ėmė fotografuoti baisų vaizdą ir kelti į socialinius tinklus nurodydami buvimo vietą.

Pasak A. Jurevičienės, tokį reginį sunku buvo ištverti net suaugusiesiems, o su jais plaukė ir 4–15 metų vaikai.

„Įsėdę prie Berčiūnų žavėjomės vandenyje plaukiojančiomis žuvytėmis, o paskui buvo sunku aiškinti vaikams, kas joms nutiko. Visi buvome sukrėsti“, – sako įsimintino žygio Nevėžiu dalyvė.

Karštį atmetė

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio agentūros vedėja Ieva Jakupkaitė patvirtino, kad gautas pranešimas apie sekmadienį Nevėžio upėje ties Papušių kaimu pastebėtas įvairaus dydžio negyvas žuvis.

Aplinkosaugininkai vakar dar negalėjo įvardyti jų gaišimo priežasčių. Pasak I. Jakupkaitės, paimti vandens mėginiai ir atliekami laboratoriniai tyrimai. Rezultatai turėtų paaiškėti maždaug per savaitę.

Visgi aplinkosaugininkė įsitikinusi, kad dėl tokios nelaimės karšti orai niekuo dėti.

„Dar tiriame, bet žuvys išgaišo tikrai ne dėl karštų orų. Dėl ko, kol kas atsakyti negalime. Ekosistemai vertingi visi gyvi organizmai, todėl negalime net klausti, ar žuvys buvo vertingos“, – teigė I. Jakupkaitė.

Laukia rezultatų

Aplinkosaugininkų tyrimų rezultatų laukia ir Papušių kaime į Nevėžį išvalytą nuotekų vandenį išleidžianti bendrovė „Aukštaitijos vandenys“.

Jos ryšių su visuomene specialistas Svajūnas Mikeška teigia, kad į Nevėžį patenka tik švarus, išvalytas vanduo.

„Kiek pats mačiau, nugaišusios žuvys pastebėtos už maždaug 1,5 kilometro nuo mūsų įmonei priklausančio išleistuvo“, – aiškino bendrovės atstovas.

Žinia apie nelaimę pasiekė Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugiją. Jos pirmininkas Rimantas Misevičius laukia, ką pasakys Aplinkos apsaugos departamento specialistai. Jis svarsto, kad upės ruožą paversti savotišku kapinynu galėjo ir prapliupęs smarkus lietus.

„Gali būti, kad dėl stiprios liūties galėjo iš nuotekų įrenginių pratekėti. Bet tai tėra niekieno nepatvirtinta versija“, – svarstė R. Misevičius.

Komentarai

  • Absurdu absurdas, vėl valymai liks niekuo dėti, žmonės alpsta vakarais nuo smarves, atplaukiancios nuo valymu įrengimų, gaišta žuvys, o konstatuoja, kad viskas normų ribose.

  • Valymo įrenginiai -iešmininkas, tikriausiai dėl nepriežiūros atsitiko avarija, bet gamtosauga prarado principingumą ir tai yra ne tik su upe, medžiais – visą sistemą reikia keisti, kaip mašinos bloką.

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų