-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Asociacijų skaičiavimais, jei kitąmet antrojo pusmečio kompensuojamųjų vaistų kainynas bus ruošiamas pagal Sveikatos apsaugos ministerijos parengtą įstatymo projektą, „pesimistiškiausiu scenarijumi“ kompensavimo sistemoje būtų 38 proc. mažiau vaistų nei ankstesniame kainyne.
Tai galėtų paveikti per 300 tūkst. pacientų – jie būtų priversti už vaistus susimokėti savo lėšomis arba keisti gydymą, teigiama VGA pranešime žiniasklaidai.
Balsavimas dėl Farmacijos įstatymo pataisų trečiadienį yra Seimo Sveikatos reikalų komiteto darbotvarkėje, o ketvirtadienį numatytas jo priėmimas Seimo plenariniame posėdyje. Apie tai, kad siūlomi pakeitimai ne tik mažins vaistų prieinamumą ir pasirinkimą, bet ir turės neigiamų pasekmių konkurencijai, trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje pasisakė Lygiagretaus vaistų importo ir Vaistų gamintojų asociacijos.
„Svarstant įstatymą komitete buvo kalbama, kad galėsime jo poveikį įvertinti po kelių mėnesių. Tačiau mūsų skaičiavimai jau dabar akivaizdžiai rodo, kad kompensuojamųjų vaistų pasiūla ir pasirinkimas toliau mažėtų drastiškai, todėl neigiamas pasekmes patirtų vaistų tiekėjai ir tūkstančiai pacientų.
Daugiausiai tų, kurie įsigyja vaistus, skirtus kardiologinėms, urologinėms ir akių ligoms gydyti. Daugeliu atveju, kompensavimo sistemoje liktų tik po vieną tiekėją, nes siūlomi kainyno ribojimai (kainos referavimas ir jos įšaldymas) yra neproporcingi, todėl palaikome Seime jau dabar įregistruotą šio projekto pataisą, kuri didina kompensuojamų vaistų pasiūlą“, – sako LVIA vadovas Donatas Parulis.
Pasak VGA valdybos pirmininko Dariaus Sinkevičiaus, pastaruoju metu valstybės diskutuoja, kaip švelninti vaistų kainodaros principus – taip reaguojama į kylančias kainas ir tiekimo sutrikimus Europoje.
Tačiau, anot vaistų gamintojų, Lietuvoje – priešinga situacija. Jei Seimas pritars Farmacijos įstatymo pakeitimams, rinkos reguliavimas dar labiau griežtės.
„Dalis tiekėjų ir gamintojų jau dabar pasitraukia iš Lietuvos, o siūloma tvarka mūsų rinkos patrauklumą dar labiau sumažins. Vieno tiekėjo pasitraukimas nereiškia, kad dingsta tik vienas vaistinis preparatas, nes paprastai su vieno tiekėjo išėjimu netenkame galimybės įsigyti gana plataus sąrašo tiek receptinių, tiek nereceptinių medikamentų. Mažesnis tiekėjų skaičius lemia ir tai, kad bet kokie logistikos sutrikimai skaudžiau atsiliepia pacientams, nes alternatyvų mažėja, o kartais jų nelieka visai“, – pranešime paaiškina D. Sinkevičius.
Konstitucinis teismas yra nurodęs iki sausio 1 d. priimti Farmacijos įstatymo pakeitimus, nes dabartinė tvarka, kai įstatymuose nėra aiškių kriterijų, o Vyriausybė nustato kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių bazines kainas, prieštarauja Konstitucijai. Pasak VGA valdybos nario Justino Poderio, tai yra proga išspręsti problemas ir rasti būdų, kaip užtikrinti didesnį vaistų prieinamumą ir pasirinkimą.
„Norėtume, kad įstatymo rengėjai ir Seimo nariai įsiklausytų į socialinių partnerių siūlymus. Nerimą reiškia tiek vaistų gamintojų atstovai, tiek pacientai, kuriems pakeitimai turės ir sveikatos, ir finansinių pasekmių. Be to, nedviprasmiškai pasisakė ir Konkurencijos taryba. Jų teigimu, kainų reguliavimas prieštarauja ir konkurencijos logikai, ir siekiui didinti vaistų prieinamumą“, – atkreipia dėmesį J. Poderis.
