Vairuotojus auklės naujas mokestis

• Sekundė
• Ingrida NAGROCKIENĖ
• Aktualijos
• 2021.07.24 08:00

Nuo 2023-iųjų Lietuvos automobilininkams Vyriausybė žada dar vieną apynasrį.

Prieš metus registruojamam automobiliui įvestu mokesčiu nepakeitusi tautiečių nuomonės apie ekologiją, valdžia sugalvojo kasmetį indėlį į švaresnę gamtą iš kiekvieno taršios mašinos savininko.

„Lietuvoje viskas atžagariai“, – apie šalies užmačias tausoti aplinką mažinant jai nedraugiškų automobilių parką sako panevėžietis Rimas Baranauskas.

Jis jau pora metų vairuoja gamtai saugius elektromobilius. Vyro garaže aštuonerių „Tesla“ ir dvejais metais jaunesnė „Kia Soul“.

Idėją važinėti elektra varomais ratais lietuvis nusižiūrėjo nuo tokią techniką itin pamėgusių norvegų. Šioje šalyje elektromobiliai užima itin didelę dalį visų transporto priemonių parko.

Pernai Norvegija tapo pirmąja šalimi pasaulyje, kurioje 2020 metais elektromobiliai sudarė daugiau nei pusę naujų transporto priemonių registracijos. Ten elektra varomi net ir miesto autobusai.

„Teko dirbti Norvegijoje ir važinėti elektromobiliais. Supratau, kaip tai patogu ir paprasta. Todėl grįžęs į Lietuvą persėdau į elektrinius ratus. Paskatino ekonomiškumas, patogumas ir, žinoma, ekologija, kuri gimtinėje kol kas niekam iš tikro dar nerūpi“, – teigia panevėžietis.

Registracija nepasiteisino

Pirmiausia R. Baranauskas įsigijo „Kia“, paskui – daugiau nei 30 tūkst. eurų kainavusią „Teslą“. Tačiau jo garaže tebestovi dyzelinis autobusiukas, skirtas darbui. Nors jau yra tokių transporto priemonių ir elektra varomų, pašnekovas kol kas darbinio arkliuko keisti nesiruošia.

Vyro nuomonės nekeičia ir Vyriausybės planai tokiems ratams po pusantrų metų įvesti taršos mokestį.

Gamtą neva saugantį mokestį valdžia jau įvedė prieš metus kiekvienam registruojamam automobiliui. Tačiau paaiškėjo, kad sprendimas lauktų rezultatų neduoda ir taršių automobilių šalyje nemažėja. Jau metus galiojantis variantas ne tiek skatino pasirinkti gamtai draugiškesnį automobilį, kiek apribojo galimybę atsisakyti taršaus automobilio, nes tokį tapo sunkiau parduoti dėl priimto mokesčio.

Todėl dėl saugesnės aplinkos ir žmonių sveikatos Vyriausybė ėmėsi naujo būdo. Jau parengta mokesčio reforma. Pagal naują projektą numatoma, kad automobilių taršos mokestis būtų mokamas kartą per metus ir būtų apskaičiuojamas taip pat, kaip dabar taikomas metus galiojantis registracijos mokestis.

Pastarasis taip pat keistųsi – jis nebebūtų taikomas kas kartą keičiantis automobilio savininkui ar įregistruojant anksčiau Lietuvoje išregistruotą automobilį. Šį mokestį tektų mokėti tik per pirmą registraciją.

„Lietuvos požiūris į ekologiją ir jos skatinimą iš tiesų stebina. Mano dyzelinis autobusiukas – senokas, variklio galia ne per mažiausia. Žiūrėsime, kiek man metams apskaičiuos už jo taršą. Daiktas reikalingas, tad teks mokėti – tokiomis priemonėmis valstybė nelabai privers atsisakyti taršesnės technikos“, – nuogąstauja kalbintas R. Baranauskas.

Grįžti prie dyzeliu ar benzinu varomos lengvosios mašinos Rimas Baranauskas neketina. I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Neefektyvus skatinimas

Elektra varomas mašinas vyras pirko Norvegijoje ir tai jam puikiai parodė, kodėl Lietuva dar nėra pasirengusi tapti elektromobilių valstybe.

„Užsienyje pirkęs tokią mašiną, Lietuvoje papildomai turėjau sumokėti PVM nuo automobilio kainos. Tai – dideli pinigai, tas išlaidas valstybė galėtų bent iš dalies kompensuoti ir taip paskatinti ekologiško transporto plėtrą. Mano žiniomis, kitos šalys tai daro“, – patikina Rimas.

Neefektyvi, anot jo, ir siūloma Lietuvos parama perkant elektromobilius. 2500 eurų siekianti kompensacija taikoma ne senesniam nei penkerių metų naudotam automobiliui, tačiau esant tokiai „pagalbai“, pasak pašnekovo, pigiau be paramos nusipirkti senesnį automobilį.

„Lietuvoje viskas atžagariai.“

R. Baranauskas

„Naujausio modelio „Tesla“ gali kainuoti apie 100 tūkst. eurų. Ką tokią mašiną perkant reiškia valstybės siūlomi 2500–5000 eurų? Tada geriau nusipirkti trigubai pigesnę ir senesnę mašiną kaip mano – be paramos“, – skaičiuoja vairuotojas.

Be to, Rimo nuomone, net nelogiška skirstyti elektromobilius pagal gamybos metus taikant kompensacijas. Esą kol jie važiuoja, tol visiškai neteršia gamtos – ar penkerių, ar dešimties metų būtų.

Be to, panevėžietis priduria: jo net ir senesnė „Tesla“ turi rimtą privalumą. Šio automobilio gamintojas vertina pirmąjį savo modelį ir kol kas teikia privilegiją nemokamai jo savininkams naudotis savo elektros stotelių tinklu bet kurioje Europos šalyje.

Registruojant automobilio išmetamas CO2 kiekis nėra matuojamas, jis gali būti nustatomas tik konkrečiais įstatyme numatytais būdais. „SEKUNDĖS“ nuotr.

Sutaupo tūkstančius

Grįžti prie dyzeliu ar benzinu varomos lengvosios mašinos R. Baranauskas nesiruošia. Elektromobiliai jam kol kas nesudaro jokių degalų išlaidų. Vairuotojas savo ratus gali pasikrauti net iš paprasčiausio namų kištukinio lizdo, bet pašnekovas naudoja tik viešosiose vietose įrengtas elektromobilių stoteles.

„Su „Tesla“ išmaišiau visą Lietuvą už dyką. Įkrauta ji nuvažiuoja 340 kilometrų, stotelių gali rasti bet kuriame mieste. Su „Kia“ važinėju daugiau po miestą, nes ji ištraukia tik 150 km įkrauta ir tinka vietinėms kelionėms. Apskaičiavau, kad persėdęs į tokius automobilius per metus dabar sutaupau po 2 000 eurų“, – teigia Rimas.

Elektromobiliams nereikia keisti tepalų, filtrų. Pasak savininko, tai, skirtingai nei daugelis mano, labai paprasta technika.

„Kai draugai paklausia apie elektra varomas mašinas, sakau, kad tai tas pats, kas pjauti elektriniu pjūklu – įjungei ir dirba. Nėra tepalų, filtrų, tik variklis ir baterija. O kompiuteris, važiuoklė, kitos mašinos detalės nesiskiria nuo dyzelinių ar benzininių“, – pabrėžia panevėžietis.

Mitas, anot jo, ir dėl tokio transporto baterijų. Jos šiais laikais, pasak vairuotojo, itin patvarios: per metus baterijos talpa sumažėja minimaliai, tad tarnauja gana ilgai, jei tik savininkas tinkamai prižiūri techniką.

Tiesa, atgyvenusi automobilio baterija – jau gana tarši aplinkai.

„Nereikia mokėti tokių mašinų stovėjimo mokesčio miestuose, jomis gali važiuoti maršrutiniam transportui skirta A juosta. Nebematau jokios logikos grįžti į degalais varomą automobilį“, – pakartoja R. Baranauskas.

Įpročių nepakeitė

Tiek registracijos, tiek ir taršos mokestis, Vyriausybės siūlymu, būtų apskaičiuojamas pagal tą pačią formulę. Ji komponuojama pagal du automobilių techninius parametrus. Pirmasis yra degalų naudojimo efektyvumas – kiek gramų anglies dioksido emisijų tenka vienam kilometrui. Antrasis – oro taršos koeficientas, tai yra EURO standarto kriterijus.

Taršos riba išliktų tokia pati, kaip ir apskaičiuojant registracijos mokestį, – 130 g CO2/km. Nuo šio skaičiaus pradeda kapsėti taršos mokestis.

„Kaip rodo visos Lietuvos duomenys, tarp tų lengvųjų automobilių, kurių CO2 kiekis viršija 130 g/km, dominuoja varomi dyzelinu – apie 69 procentai“ – sako įmonės „Regitra“ atstovė spaudai Emilija Bardauskienė.

Tačiau kalbėdama apie pernai atsiradusio ir taršių mašinų sumažinti turėjusio registracijos mokesčio įtaką vairuotojų įpročiams, „Regitra“ kol kas žymių pokyčių nepastebi. Galbūt tam esą reikėtų daugiau laiko.

„Visais praeitų metų mėnesiais automobilių, kurių CO2 dydis neviršija 130 g/km, procentinė dalis išliko panaši kaip ir anksčiau – apie 26–30 procentų“, – konstatuoja E. Bardauskienė.

Mokėti nereikėjo tik ketvirtadaliui

„Regitros“ duomenimis, įsigaliojus registravimo mokesčiui per pastaruosius metus jį dažniausiai teko susimokėti savininkams, kurių automobiliams nustatytas išmetamas CO2 kiekis yra nuo 151 iki 160 g/km. Už tokią taršą mokestis siekė nuo 40,58 iki 90,18 euro.

„Įstatyme taip pat numatyta, kad, priklausomai nuo degalų rūšies, gali būti taikomi maksimalūs mokesčio dydžiai nuo 243,49 iki 541,08 euro, tačiau tik tuomet, jei automobilio išmetamas CO2 kiekis viršija 301g/km ir daugiau. Mūsų bendroje statistikoje iš visų CO2 nustatymo atvejų registruojant, šis skaičius nesudaro nė vieno procento“, – priduria E. Bardauskienė.

Nuo pernai liepos mėnesio, kai lengviesiems automobiliams buvo pradėtas taikyti registracijos mokestis, iki šių metų birželio pabaigos, „Regitros“ duomenimis, CO2 dydis buvo nustatytas apie 333,1 tūkst. naujų ir naudotų lengvųjų automobilių. Iš jų registracijos mokesčio mokėti nereikėjo kas antram vairuotojui.

Panevėžio mieste ir rajone tokios staigmenos sulaukė 9,6 tūkst. iš 12,6 tūkst. automobilių registravusių savininkų. Tik ketvirtadaliui nereikėjo sumokėti už taršą.

„Regitra“ džiaugiasi: nors taršių automobilių lietuviai paleisti nenori, vis daugiau jų sėda į elektromobilius. Kaip rodo šių metų liepos 1 d. statistika, Lietuvoje tik elektra varomų lengvųjų automobilių jau registruota 3224, iš jų Panevėžio mieste ir rajone – 72.

Pavyzdžiui, 2019 m. pabaigoje šalies keliais važinėjo 1397, Panevėžio mieste ir rajone – 24, o pernai Lietuvoje – 2496, Panevėžio mieste ir rajone – 43.

Šiuo metu lengvųjų automobilių Lietuvoje yra registruota apie 1,6 mln. Elektromobilių tarp jų – vis dar tik apie 0,2 proc.

• Sekundė
• Ingrida NAGROCKIENĖ
• #Elektromobiliai
• #Panevėžys
• #Regitra
• #Rimas Baranauskas
• #taršos mokestis
• #Tesla