-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Kaip teigė Panevėžio rajono vaikų globos namų direktorė Jūratė Pagojienė, šiuo metu jų globos namuose gyvena penkiolika vaikų, kurių gimdytojams apribotos tėvystės teisės. Dar prieš keletą metų ši įstaiga būdavo perpildyta, čia gyveno keturios šeimynos, o dabar belikusios vos dvi. Didesnieji vaikai jau užaugo, o naujų globotinių beveik neatsiranda. Paskutinis auklėtinis šiuose globos namuose apsigyveno metų pradžioje.
„Vaikų mūsų įstaigoje mažėja. Ne dėl to, kad jų biologiniai tėvai atsakingiau žiūri į savo pareigas, o todėl, kad iš šeimų paimami vaikai pirmiausia keliauja į budinčių globėjų šeimas, iš jų grįžta arba pas savo gyvenimo būdą pakeitusius tėvus, arba į nuolatinių globėjų šeimas“, – pasakojo J. Pagojienė.
Šiuo metu Panevėžio rajone yra keturios budinčių globėjų šeimos, kurios pasirengusios nors ir naktį priglausti iš biologinių tėvų paimtas atžalas. Budinčių globėjų šeimoje vaikai gali gyventi iki metų. Pasak globos namų vadovės, tiek pakanka, kad tikrieji tėvai susitvarkytų gyvenimą. Jeigu to padaryti nepavyksta, vaikams ieškoma nuolatinių globėjų. Paprastai kūdikiai ir labai maži vaikai labai greitai randa naujus namus ir tėvus. Neretas atvejis, kai mažyliai ir įvaikinami.
„Kol kas neturėjome tokio atvejo, kad nebūtų kur padėti iš nesaugios aplinkos paimtų vaikų. Jeigu vienas budintis globėjas užimtas, gali priimti kitas. Jau turime ir daugiau kursus išklausiusių globėjų, tik su jais dar nepasirašytos sutartys“, – pasakojo J. Pagojienė.
Visgi ji pripažįsta, kad atsisakyti bendruomeninių globos namų kol kas nerealu. Globėjai labai retai kada nori priimti vyresnius nei dvylikos metų paauglius. Kartais ir patys vaikai pasiprašo iš globėjų šeimos juos perkelti į globos namus.
Panevėžio rajono savivaldybė planuoja pirkti du ne mažiau nei keturių kambarių ir ne mažesnius kaip 112 kv. metrų ploto namus, kuriuose apgyvendintų dabar Linkaučiuose įsikūrusias dvi šeimynas. Planuojama, kad vienas namas būtų priemiestyje – Dembavoje, Piniavoje, Velžyje ar Vaivaduose, o kitas – viename iš dešimties Panevėžio seniūnijos centrų. Dabartiniam globos namų pastatui Linkaučiuose bus ieškoma naujų šeimininkų.
Dėl pertvarkos jau atleisti kai kurie globos namų darbuotojai. Direktorės teigimu, į šį skausmingą sprendimą buvo stengiamasi pažiūrėti taip pat šeimyniškai – pirmiausia darbo neteko jau sulaukusieji pensinio amžiaus. Socialiniams darbuotojams pasiūlyta persikvalifikuoti. Globos namams patikėjus vykdyti ir Panevėžio rajono Globos centro funkcijas, buvę socialiniai darbuotojai dabar dirba globos koordinatoriais. Jie padeda ne tik budintiems globėjams, bet ir maždaug septynioms dešimtims nuolatinių globėjų. Pastarieji rūpinasi apie šimtu vaikų, kurie negali augti biologinių tėvų šeimose.
Panevėžio mieste vaikai, paimami iš biologinių šeimų, pradėti apgyvendinti jaukiuose butuose jau prieš dvejus metus. Pasak Panevėžio socialinių paslaugų centro direktorės Linos Kazokienės, šiuo metu aštuoniolika vaikų gyvena trijuose butuose, dar vienas būstas įrengiamas. Visos vietos užpildytos, mat čia gali gyventi ir pilnametystės jau sulaukę vaikai, kurie dar mokosi bendrojo lavinimo, profesinėje ar net aukštojoje mokykloje.
Dar apie penkiolika vaikų globoja šeši laikinieji globėjai. Bėda, kad visi jie, pasak L. Kazokienės, pageidauja vaikų tik iki dvylikos metų. Daugelis baiminasi, kad nesusitvarkys su kylančiais iššūkiais ir paauglystės maištais. Šią problemą spręsti Panevėžio savivaldybė pabandė praėjusį mėnesį pakėlusi įkainį už kiekvieną globojamą vyresnį negu dvylikos metų vaiką. Visi globėjai gauna minimalų mėnesinį atlyginimą, šiuo metu siekiantį 555 eurus, taip pat už kiekvieną vaiką per mėnesį mokama po 456 eurus, o vyresnį negu dvylikos metų – 608 eurus. Didesnė suma mokama, kai globojamas mažesnis nei vienerių metų kūdikis ar negalią turintis vaikutis.
Pasak L. Kazokienės, skausmingą patirtį šeimose turintys vaikai – labai pažeidžiama auditorija, todėl ir globėjų atranka turi būti griežta. Tai parodė ir incidentas gretimame Kupiškio rajone, kai globėjai smurtavo prieš globotinius.
„Mums pavyko rasti jauną budinčių globėjų šeimą Šiaulių rajone, kuri priima būtent paauglius. Buvome su ja susitikę, aptarėme ne vieną ir ne du jų sėkmės atvejus ir be galo džiaugiamės, kad sutiko priimti vaikus ir iš Panevėžio. Tai savotiškas išsigelbėjimas ne tik dėl to, kad vyresnių vaikų nenori globėjai, o globos namuose jiems trūksta vietos, o ir todėl, kad kartais labai svarbu vaiką atitraukti iš netinkamos aplinkos ir blogą įtaką darančių draugų“, – kalbėjo L. Kazokienė.
Ji viliasi, kad ilgainiui visuomenėje įvyks lūžis ir tokių šeimų, kurios ryžtųsi globoti tėvų meilės nepatyrusius vaikus, tik daugės. Nors dabar, kai vaikai gyvena po kelis šeimynomis butuose ar namuose, jų gyvenimo sąlygos nepalyginamai geresnės nei instituciniuose globos namuose, visgi tai negali atstoti tikros šeimos. L. Kazokienė įsitikinusi, kad kiekvienam jaunam žmogui būtina turėti namus, į kuriuos galėtų grįžti bent per Kalėdas ar Velykas.
„Vaikai turi augti šeimoje, butai, arba nameliai, kaip juos vadiname, gali būti tik tarpinė stotelė. Sulaukę pilnametystės, daugelis išvyksta į kitus miestus, kuria savarankišką gyvenimą, bet kiekvienam žmogui būtina turėti namus, į kuriuos galėtų grįžti, o šiuo metu galimybė grįžti į globos namus yra labai ribota“, – teigė L. Kazokienė.
Iš viso Panevėžyje yra dar apie du šimtus vaikų, kuriuos apsiėmė globoti artimieji ar net kraujo ryšiu nesusiję globėjai.
