V. Mazuronis: Nacionaliniai bankinio plėšikavimo ypatumai Lietuvoje

V. Mazuronis: Nacionaliniai bankinio plėšikavimo ypatumai Lietuvoje

Nuo šių metų visi – tiek paprasti žmonės, tiek smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai savo kailiu pajuto padidėjusius Lietuvoje veikiančių bankų įkainius.

Tai ne pirmas kartas. Tačiau nuo 2018 m. vasario didžiuosiuose bankuose įsigaliosi nauja kainodara skaudžiausiai paliečia jautriausius socialinius visuomenės sluoksnius, t. y., tuos, kurie visas elektronines paslaugas atlieka bankų padaliniuose. Šiems žmonėms banko skyriuje atliekamas pavedimas kainuos 3 Eur. Tiek pat žmogus turės susimokėti norėdamas uždaryti sąskaitą.

Kitose Europos šalyse, pvz., Norvegijoje, internetinės bankininkystės paslaugos bankuose yra nemokamos. Švedijoje didieji bankai nustato mėnesinį planą, klientams apsieinantį apie 13–18 Eur per metus, tačiau el. bankinkystės paslaugos yra nemokamos. Panaši situacija yra Vokietijoje, kur yra nustatytas tik mėnesinis planas, o kasdienės operacijas – transakcijos ar pinigų išėmimas – nėra apmokestinti. O Lietuvoje taikomi tiek mėnesiniai planai, tiek mokesčiai už pavedimus internetu.

Be to, Lietuvos bankų, palyginti su ES veikiančiais bankais, pelningumas yra pastebimai didesnis. Ir tai ne mano išvada. Tą dar praeitų metų pradžioje konstatavo Lietuvos bankas savo apžvalgoje. Didelę lėšų dalį bankai susižeria už įvairias kasdienes paslaugas ir komisinius, pvz., krepšelių mokesčius, pavedimus, išgryninimo mokesčius.

Kur žiūri Lietuvos bankas? Kodėl neatlieka priežiūros funkcijos ir neapgina ne tik verslo atstovų, bet ir paprastų žmonių, o ypač pensininkų ar mažas pajamas uždirbančiųjų interesų? Negi nėra instrumentų, o gal ir valios bei noro dirbti mūsų žmonėms? Akivaizdu, kad trauktis jau nėra kur ir būtina įsikišti bei apginti Lietuvos žmones. Juk žmogus negali spjauti ir ignoruoti bankų egzistavimo. Atlyginimai, bet kurie atsiskaitymai – viskas vyksta per bankines sistemas. Bankinės operacijos yra neatsiejama kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis, o ne prabangos prekė.

Kas pažabos bankų savivalę – Vyriausybė, Seimas ar pati prezidentė? Ką daro valstybė siekdama apginti savo žmonių interesus ir užtikrinti savo žmonių finansinį saugumą? Puikiai atsimename aukščiausių šalies vadovų kalbas apie būtinybę išardyti monopolines struktūras, tačiau it burtų lazdele mostelėjus viskas nurimo. Susidaro įspūdis, kad ne aukščiausios valstybinės institucijos kontroliuoja bankų veiklą, o atvirkščiai – bankai viską valdo. Negi visi sėdi bankų kišenėse?

Maža to, kad vis augantis ir niekieno neribojamas bankų apetitas tiesiogiai atsiliepia žmonių gyvenimui, vienas jų atstovų, dar neseniai iš televizijos ekranų komentuodavęs įvairius šalies finansinius ir ekonominius klausimus, jau neslepia savo ketinimų užimti aukščiausią šalyje postą – prezidento kėdę. Šiam scenarijui tapus realybe, nesunku atspėti, kas iš tiesų vadovautų Lietuvos valstybei.

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų