-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
„Gerai, kad yra pateiktas toks projektas, ir tada rudenį, prasidėjus rudens sesijai, galėsime skirti laiko diskusijoms (…) Tikrai diskutuosime, klausimas yra labai svarbus“, – Eltai trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Klausimas yra savalaikis, diskusija taip pat savalaikė. (…) Neabejoju, kad pradinis projektas koreguosis – paprastai taip Seime būna. Bet pokyčiai reikalingi ir kad mums reikia stiprinti savo gynybą ir atgrasymą visais lygmenimis, tai – akivaizdu“, – pažymėjo parlamento vadovė.
Ji pabrėžė, kad esant dabartinei geopolitinei situacijai, Lietuvai nepakanka kliautis vien partneriais – reikalingi pokyčiai ir šalies viduje.
„Natūralu, kad turime matyti visą geopolitinį kontekstą – vis labiau militarizuojamą Rusiją, jos pajėgas, Lukašenkos Baltarusiją, kuri tikrai vasališkai elgiasi Rusijos ir Putino atžvilgiu. Turime adekvačiai įvertinti situaciją ir kylančias grėsmes“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Viena vertus, pasitikime partneriais, kita vertus, turime ir Lietuvoje daryti atitinkamus pakeitimus, stiprindami savo kariuomenę, pajėgas, taip pat savanorius – spektras labai platus“, – patikino Seimo vadovė.
KAM inicijuoja privalomosios karo tarnybos šaukimo sistemos pakeitimus, kuriais siūloma trumpinti tarnybos trukmę. Numatoma, kad prievolininkai galėtų sutrumpinti 9 mėnesių tarnybą iki pusmečio.
Taip pat numatomi pokyčiai studentams – kitaip nei anksčiau, jie negalės atidėti privalomosios tarnybos. Visgi, jie galėtų pasirinkti – stabdyti studijas ir atlikti tarnybą arba dalimis tarnauti savaitgaliais, vasaros atostogų metu. Be to, studentams arba studijas baigusiems jauniems žmonėms siūloma nustatyti nuo 160 iki 200 dienų tarnybą, kuri būtų suskirstyta dalimis ir truktų ne ilgiau kaip 3 metus.
Antradienį registruotame įstatymo projekte numatyti pokyčiai ir dėl šauktinių amžiaus, alternatyviosios tarnybos.
Šiuo metu Karo prievolės reformos projektas pateiktas derinti suinteresuotoms institucijoms.
