Užtvankos avarija buvo užprogramuota

• Sekundė
• Daiva SAVICKIENĖ
• Aktualijos
• 2022.09.17 11:00

Panevėžio savivaldybę pasiekė pirminės ekspertų išvados dėl „Ekrano“ užtvankos avarijos priežasčių.

Mokslininkų skaičiavimai parodė, kad bėdos buvo užprogramuotos dar prieš daugiau nei keturis dešimtmečius statant užtvanką – pagal marių vandens kiekį sumontuota per silpna konstrukcija.
Per keturis dešimtmečius įrenginius dar labiau susilpnino tiek korozija, tiek vandens jėga.
Panevėžio vicemero Valdemaro Jakšto teigimu, dar tą pačią avarijos dieną į Panevėžį atvykę ekspertai išsakė ne vieną prielaidą, kas galėjo nutikti, tačiau tikslios priežastys nebuvo žinomos. Ekspertai išpjovė metalus ir išvežė tirti. Jų laboratoriniai tyrimai ir skaičiavimai parodė, kad prieš daugiau nei keturis dešimtmečius statant užtvanką turėjo būti naudojama tvirtesnė konstrukcija – didesnio skersinio pjūvio.
„Statomai užtvankai buvo atestuoti projektuotojai, derintojai, kurie leido statyti, vadinasi, viskas buvo gerai. Ne tų, kurie užtvanką eksploatavo, reikalas buvo tikrinti, iš kokio metalo pagaminta konstrukcija“, – kalbėjo V. Jakštas.
Pasak vicemero, konstrukcija buvo prižiūrima, dažoma, tvarkoma.
Jis svarsto, kad galbūt be laboratorinių tyrimų vidinės korozijos pažeidimų nebuvo įmanoma pamatyti.

Keis abu uždorius

Panevėžio savivaldybė sulaukė ekspertų rekomendacijų, ką daryti su pasenusiais užtvankos įrenginiais. Savivaldybei siūloma keisti abu uždorius.
„Esmė ta, kad reikia projektuoti ir statyti naujus uždorius. Tai užims gana daug laiko“, – sako V. Jakštas.
Kiek kainuos šie darbai, kol kas nežinia. Iš kur Savivaldybė gaus pinigų remontui, V. Jakštas taip pat kol kas negali atsakyti.
Anksčiau Aplinkos ministerija yra pareiškusi, kad tokiems darbams pinigų neturi.
Visgi, pasak vicemero, šalyje – ne viena ministerija, tad bus ieškoma finansavimo galimybių ir kitose.
Pasak V. Jakšto, tikintis ramiau gyventi žiemą ir per pavasarinį potvynį, bus užsakomas ir gaminamas dar vienas komplektas atsarginių metalinių plokščių, užtveriančių vandens tekėjimą įvykus avarijai.
Šiuo metu vienas toks komplektas, sudarytas iš trijų plokščių, įleistas į užtvanką iš karto po uždorio avarijos. Antro tokio komplekto, skirto kitam uždoriui, miesto Savivaldybė neturėjo.
„Norime, kad būtų ir antras komplektas prie kito skydo, jeigu ten kas nors, neduok Dieve, vėl atsitiktų“, – sako vicemeras.
Šiuo metu vandens lygis užtvankoje reguliuojamas tik vienu uždoriu.
„Skydai nuleidžiami arba pakeliami priklausomai nuo to, ar reikia prilaikyti vandenį užtvankoje, ar vandens per daug ir būtina jį išleisti. Dabar vandens lygiui reguliuoti likusi tik viena pusė“, – teigia vicemeras.
Pasak jo, problemą išspręs tik nauji uždoriai ir tik jie galėtų maksimaliai apsaugoti nuo ateityje galimų avarijų.

Užtvankos negriaus

Rugpjūčio pradžioje įvykus užtvankos avarijai, Nevėžis žaibiškai pradėjo pildytis vandeniu ir užliejo pėsčiųjų takus, dalį Skaistakalnio parko, rajone apsėmė kai kuriuos pasėlius. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, vandens lygis Nevėžyje ties Panevėžiu buvo pasiekęs kritinį.
Ugniagesiai gelbėtojai buvo pasirengę iš apsemtų vietų evakuoti gyventojus. Visgi, sumontavus pirmąjį iš numatytų trijų laikinųjų užtvarų, vanduo upėje ėmė gana sparčiai slūgti – situacija stabilizavosi.
Nors Aplinkos ministerija iš karto po avarijos kalbėjo, kad užtvankos šalyje turėtų būti griaunamos, Panevėžio savivaldybė to neplanuoja daryti. Ši užtvanka naudojama rekreacijai, į jos pakrantės sutvarkymą nemažai investuota.
Aplinkos ministerijos duomenimis, šalyje yra 1351 užtvanka: 535 priklauso valstybei, 144 neregistruotos, 136 – privačios, o net apie 40 procentų užtvankų nėra informacijos.

• Sekundė
• Daiva SAVICKIENĖ
• #avarija
• #išvados
• #Panevėžys
• #užtvanka