P. Židonio nuotr.

Užsieniečių laukia išskėstomis rankomis

Panevėžio mieste bei rajone šiuo metu dirba 1164 užsieniečiai. Darbdaviai teigia galintys jų priimti kur kas daugiau. Svetimšaliams duris plačiai atveriančių įmonių vadovai motyvuoja, jog tokie darbuotojai lojalūs, patikimi ir ištikimi.

Į Skandinavijos šalis krovinius gabenančioje Panevėžio įmonėje „Norveka“ užsieniečiai vairuotojais pradėjo dirbti prieš porą metų.
Įmonės vadovo Eugenijaus Zapalskio teigimu, viena iš priežasčių, kodėl šįmet Lietuvos vežėjams ypač prisireikė darbo jėgos iš užsienio, yra Rusijos pradėtas karas Ukrainoje.
„Iki prasidedant karui, tikrai daug ukrainiečių vyrų vairuotojais dirbo pačioje Skandinavijoje, taip pat ir kitose Vakarų Europos šalyse. Prasidėjus karui, nemažai ukrainiečių grįžo ginti tėvynės, o į atsilaisvinusias vietas dirbti vairuotojais išvyko mūsų lietuviai vyrai“, – aiškino E. Zapalskis.
Anot jo, dabar ir paties vadovaujamoje, ir kitose Panevėžio transporto įmonėse vairuotojais daugiausia įdarbinama baltarusių, taip pat yra ir ukrainiečių.
„Šie vyrai atvažiuoja į Lietuvą turėdami konkretų tikslą – užsidirbti. Jie dirba gerai, atsakingai, yra patikimi, skirtingai nei kai kurie mūsų tautiečiai, nelaksto iš vienos įmonės į kitą“, – įvertino E. Zapalskis.
Visgi, kaip pastebi direktorius, ir lietuviai, ir užsieniečiai darbuotojai išeina iš tų įmonių, kuriose nesijaučia vertinami.
E. Zapalskis svarsto, jog įdarbintiesiems svarbu ne tik laiku mokamas uždarbis, bet ir būti darbdavių vertinamiems, jausti pagarbą. Jis teigė, jog darbdaviams taip pat labai svarbu niekuo neišskirti įdarbintų trečiųjų šalių piliečių, nes pajutę bent menkiausią neteisybę savo atžvilgiu, šie reaguoja gana jautriai.

Darbo yra, trūksta dirbančiųjų

Upytėje įsikūrusioje žemės ūkio bendrovėje „Genetiniai ištekliai“ iš 60-ies darbuotojų du užsieniečiai. Abu jie – karo pabėgėliai ukrainiečiai. Vyriškis įdarbintas vairuotoju, moteris, turinti universitetinį išsilavinimą, bendrovėje dirba sarge.
Bendrovės direktorius Audrius Zalatoris tvirtina esantis patenkintas abiejų darbu, abu – atsakingi ir pareigingi žmonės.
Tačiau ir jo vadovaujamai, o ir kitoms žemės ūkio bendrovėms labiausiai reikėtų fermų darbininkų. Vadovas svarsto, jog sunku įsivaizduoti, jog tokį darbą dirbtų į Lietuvą nuo karo pabėgę ukrainiečiai.
„Praktika rodo, kad nuo karo daugiausia bėga miestų žmonės, kurie turbūt net neįsivaizduoja, kaip dirbami žemės ūkio darbai, nesuvokia, ką reiškia dirbti fermoje. Tai puikiai žinau, nes mūsų šeima yra priėmusi ukrainiečių šeimą, kurią apgyvendinome mirusios uošvės namuose“, – sako A. Zalatoris.
Jų priglobtos šeimos moteris Ukrainoje dirbo prekybininke. Karo pabėgėlė iš pradžių buvo įdarbinta Ėriškių žemės ūkio bendrovės fermoje, tačiau prižiūrėti karves jai pasirodė pernelyg neįprasta. Tad ukrainietė netruko pereiti į miestą, įsidarbino prekybos įmonėje. Važinėti į darbą Panevėžyje jai nėra sudėtinga, mat patikėję namą, Zalatoriai šiai ukrainiečių šeimai leido važinėti ir mirusiosios automobiliu.

Audrius Zalatoris. P. Židonio nuotr.

Priimtų ir daugiau

Šalia Linkaučių esančioje Radviliškių kaimo kepykloje drauge su 47-iais darbuotojais lietuviais dirba ir trys karo pabėgėlės ukrainietės. Anot kepyklos savininko Algimanto Kisielio, šios moterys dirba tikrai gerai, tad ypač dabar, kai artėjant Kalėdoms įmonei užsakymų daugėja, jis priimtų ir daugiau darbuotojų.
„Kad tik būtų norinčių dirbti, darbo yra“, – patikino A. Kisielis.

Triūsia filipiniečiai, indai, kinai

Užimtumo tarnybos duomenimis, šiemet Lietuvoje įdarbinti iš 57 valstybių į mūsų šalį atvykę užsieniečiai. Daugiausia – baltarusiai ir ukrainiečiai, bet taip pat Lietuvoje darbo rado Azijos ir Afrikos gyventojai. Tarp jų – Ganos, Nigerijos, Kamerūno, Pakistano, Bangladešo piliečiai.
Tarp 1164 Panevėžio mieste bei rajone šiuo metu dirbančių užsieniečių – 925 ukrainiečiai, 154 baltarusiai, 18 tadžikų, šeši kirgizai. Įdarbinta po vieną kitą filipinietį, indą, egiptietį, kiną.
Nuo šiųmečio sausio iki lapkričio Užimtumo tarnyba jau gavo 247 Panevėžio miesto ir rajono darbdavių prašymus leisti įdarbinti užsieniečius, vadinamųjų trečiųjų šalių piliečius. Tokie prašymai teikiami tuomet, kai nerandama vietinių specialistų, atitinkančių darbuotojui keliamus kvalifikacinius reikalavimus.
Panevėžio miesto ir rajono darbdaviams per šiuos metus leista įdarbinti 80 vairuotojų, 24 pakuotojus, 20 virėjų, 18 suvirintojų, 26 statybininkus.

Durys atviros

Užimtumo tarnyba yra sudariusi trūkstamų profesijų sąrašą, jame dažniausiai minimos statybos, pramonės, paslaugų ir žemės ūkio sritys. Statybos sektoriuje nurodytos 58 trūkstamos profesijos, pramonėje – daugiau nei šimtas, paslaugų srityje – tik trys, tai kompiuterininkai, troleibuso bei tarptautiniais maršrutais keleivius bei krovinius vežantys vairuotojai.
Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės srityse trūksta aštuonių profesijų specialistų, tarp jų – melžimo įrangos operatorių, grybų augintojų.
Remiantis trūkstamų profesijų sąrašu, nustatoma, kiek tokią kvalifikaciją turinčių užsieniečių galima įdarbinti.
Užimtumo tarnybos komunikacijos atstovės Mildos Jankauskienės teigimu, Panevėžio miesto ir rajono darbdaviai šiuo metu daugiausia prašymų ir yra pateikę įdarbinti vairuotojus, statybininkus, bei maitinimo ir apgyvendinimo paslaugas teikiančius darbuotojus.
Šiuo metu Panevėžyje darbdaviai siūlo 161 laisvą darbo vietą, Panevėžio rajone – 41-ą.