Panevėžietė G. Jurkūnienė, įveikusi sunkią ligą, dabar vėl džiaugiasi gyvenimu, kuris jai parodė naują kelią. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Užklupusi liga atvėrė naujus horizontus

Užklupusi liga atvėrė naujus horizontus

Sakoma, kai Dievas uždaro duris, atidaro langą. Panevėžietė Gita Jurkūnienė prieš ketverius metus išgirdo vėžio diagnozę. Kai rodėsi, kad liga atsitraukė, vėžys kirto dar kartą. Įveikusi siųstą išbandymą moteris ne tik dvasiškai sustiprėjo, bet ir atrado tikrąjį pašaukimą. Dabar ji energiją ir laiką skiria išskirtinių papuošalų kūrybai.

Panevėžio teatro „Menas“ erdvėse eksponuojama jau ketvirtoji papuošalų kūrėjos paroda. Šiai parodai G. Jurkūnienė ruošėsi gerą pusmetį. Moteris juokauja, kad tikrieji talentai pripažįstami tik po mirties, tačiau jai kiekviena paroda – postūmis eiti pirmyn. Ir neatsitiktinai ją pavadino slėpiningu „Mystique“ vardu.

„Toks pavadinimas siejasi ir su anapusiniu, mums sunkiai pažįstamu pasauliu, nors mirties tematikos niekada nemėgau. Gerbiu mirtį, bet myliu gyvenimą. Šiai temai jaučiu savotišką skolą. Dažnai galima išgirsti žmones sakant, kad gyvenime stebuklų nebūna, tačiau iš savo patirties tik galiu patvirtinti, kad jų yra, o kai kada ir labai didelių“, – mįslingai kalba G. Jurkūnienė.

Didžiausiu stebuklu ji laiko savo dvynius sūnus. Prieš dvidešimt penkerius metus Gita laukėsi pirmagimio. Gydytojai žadėjo, kad berniukas gims didesnis nei įprastai, labai tikėtina, jog perkops ir penkių kilogramų svorį. Nors medikai svorį atspėjo, tačiau net ir jų laukė didelė staigmena, o jaunųjų tėvelių – ir savotiškas šokas.

Ne vieną juodą etapą įveikusi Gita jau žino, kad stebuklų gyvenime būna.

„Dar aštuntą mėnesį atliekant echoskopiją gydytojai pamatė, kad vaikas guli skersai, bet patikino, jog viskas gerai. Kai pagimdžiau, net nusistebėjau, kodėl toks mažas sūnus, juk žadėjo šešių kilogramų vaiką. Gydytoja jau buvo beeinanti pro duris, kai spėjo sušukti, kad ateina dar vienas. Tai buvo didžiausias mano gyvenimo stebuklas – dar vienas sūnelis“, – pasakojo panevėžietė.

Stebuklu ji vadina tai, kad gimdymas baigėsi sėkmingai – nedaug trūko, jog antrojo sūnaus gimimo džiaugsmą užtemdytų tragedija. Abu sūneliai – identiški dvyniai, tik turėję skirtingas placentas.

„Po antrojo sūnaus gimimo, kuris visiems buvo visiška staigmena, juokavau norinti greičiau atsistoti, kad gydytojai nerastų ir trečiojo vaikelio. Svorį atspėjo, bet niekas nepamatė, kad po širdimi nešioju dvi gyvybes. Dvynių gimimas man buvo didžiausia gyvenimo mistika. Sakoma, kad gyvenimo nesuplanuosi, tikriausiai Dievas sėdėjo lovos gale ir šypsojosi“, – atviravo G. Jurkūnienė.

Keistas šešėlis

Savotiškos mistikos apgaubta ir prieš ketverius metus Gitai kirtusi onkologinė liga. Iki to laiko sveikata nesiskundusiai panevėžietei buvo nustatytas agresyvios formos krūties vėžys. Medikai jį aptiko visiškai atsitiktinai. Pasak G. Jurkūnienės, savo patirtimi ji galinti patvirtinti, kad gydymo sistema Lietuvoje dar labai šlubuoja, tačiau didelis laimėjimas – nemokamos profilaktinio tyrimo programos. Būtent jų metu, atlikus mamogramą, gydytojai pamatė keistą šešėlį ir dėl viso pikto moteriai pasiūlė nuvažiuoti į Santariškių ligoninę, turinčią gerokai modernesnę aparatūrą.

„Dar pamenu, kaip pasakė, kad turime pasidžiaugti, jog tikrai ne vėžys, bet dėl viso pikto reikėtų pasitikrinti. Nuvažiavus į Santariškes džiaugsmą greitai pakeitė nerimas, baimė ir ašaros. Iš karto buvo padaryta biopsija, atrodė, kad žemė slysta iš po kojų, juk pagrandukei dukrai tebuvo keturiolika metų“, – pamena G. Jurkūnienė.

Visą straipsnį skaitykite rugsėjo 21 dienos (šeštadienio) dienraštyje „Sekundė“.

Galerija

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų