P. Židonio nuotr.

Užgrobto kelio neatgauna

Dėl privažiavimo prie upės su naujakuriais kovojantys senųjų Berčiūnų žmonės sulaukė Savivaldybės patvirtinimo, kad kelias užtvertas neteisėtai. Tačiau dėl tokių išvadų vietiniams kol kas – jokios naudos.

Senųjų Berčiūnų, įsikūrusių už geležinkelio pervažos, gyventojai šią vasarą vadina sugadinta, o patys jaučiasi pasmerktaisiais.
Kaimo naujakurių šeimai užtvėrus visiems priklausantį kelią, iš žmonių ne tik atimta maudykla, bet ir privažiavimas į savo valdas.
Prieš mėnesį dėl tokios kaimynų savivalės kreipęsi į rajono valdžią, berčiūniečiai tikėjosi, kad bent vasaros pabaigoje užkardų nebeliks.
Visgi taip neatsitiko.
„Atvykusiuosius maudytis anksčiau vien išplūsdavo. Dabar, kai apskundėme jų savivaldžiavimą, ne tik plūsta, bet ir filmuoja“, – pasakojo Berčiūnų bendruomenės pirmininkas Juozas Mikšys.

Pasisavino kelią

Gražūs dideli akmenys senojoje Berčiūnų gyvenvietėje atridenti ant bendro keliuko, vedančio į maudyklą ir nusidriekiančio toliau į laukus.
Vietiniai neabejoja, kad jie užritinti gretimo namo šeimininkės Neringos Petraitytės iniciatyva. Nuo jos berčiūniečiams kliūva už tai, kad esą mindo privačias valdas.
„Visą gyvenimą tas keliukas buvo visų. Juo ir važiuodavom, ir eidavom prie Sanžilės kanalo – ten įrengta visiems skirta maudykla. Dabar jis kažkodėl tapo vienos šeimos“, – stebisi J. Mikšys.
Bendruomenės pirmininkas su kitais Berčiūnų gyventojais tą patį aiškino ir rugpjūčio pradžioje pagalbon išsikvietęs „Sekundės“ korespondentus.
Surašę problemą ir surinkę per pusšimtį parašų, laišką dėl užtverto keliuko žmonės tada išsiuntė ir Panevėžio rajono savivaldybei.
Jie ne tik neteko priėjimo prie maudyklos. Užtvėrusieji bendrą keliuką net vienuolikai Berčiūnų gyventojų atkirto privažiavimą prie privačios žemės valdų.

Barikados tebestovi

„Deja, deja. Nieko nelaimėjome. Vasara baigiasi, o akmenys ant keliuko tebėra. Vasara sugadinta. Maudykla kaip buvo, taip ir liko užtverta, o mes – tarsi pasmerktieji, priversti taikstytis su įžūliųjų įnoriais“, – konstatavo Berčiūnų bendruomenės pirmininkas J. Mikšys.
Anot jo, praėjusią savaitę, kai buvo užėję nepakeliami karščiai, kaimynų vaikai per užtvertą vietą ėjo nusimaudyti. Tada išlėkę šeimininkai ne tik juos išplūdo, tvirtindami, kad vaikšto privačia žeme, bet ir filmavo bei fotografavo telefonais.
„Iškoneveiktiems vaikams teko grįžti“, – pasakojo J. Mikšys.
Bendruomenės pirmininkui pritarė kitas berčiūnietis, į atsargą išėjęs policijos pareigūnas Romas Bolinskas.
„Įtariu, kad tokie aršūs tie žmonės pasidarė po mūsų rašto, nusiųsto į Savivaldybę. Ko gero, prireiks nemenkos kovos tokiems įžūlėliams pastatyti į vietą“, – svarstė R. Bolinskas.

Įtarė turint užnugarį

Po to, kai daugiau nei pusšimtis Berčiūnų žmonių kreipėsi į Panevėžio rajono savivaldybę dėl užtverto keliuko, buvo sulaukta Žemės ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto Artūro Šato parengto, o administracijos direktoriaus Eugenijaus Lunskio pasirašyto rašto.
Šis buvo adresuotas bendruomenės pirmininkui ir kelią užtvėrusiai namo savininkei Neringai Petraitytei.
„Laiške juodu ant balto parašyta, jog nustatyta, kad maudyklos link vedantis akmenimis užristas keliukas yra bendro naudojimo, tad akmenis reikalaujama nukelti, įvažiavimą atlaisvinti. Jokie terminai, iki kada jie turi būti nuristi, nenurodyti. Apie kokią nors skirtą baudą už savivalę taip pat nerašoma“, – stebėjosi J. Mikšys.
Berčiūnų bendruomenės pirmininkas apgailestavo, kad ir valdžios reikalavimas atlaisvinti bendrą kelią jį užtvėrusiesiems – nė motais.
„Gal kokį užnugarį pačioj valdžioj tie žmonės turi?“ – svarstė J. Mikšys.
Jo nuomone, atgauti visiems teisėtai priklausanti keliuką privalėtų padėti Panevėžio seniūnija, kurios teritorijoje įsikūrusi senoji Berčiūnų gyvenvietė.
„Jei nepriverčia užtvėrusiųjų kelią nuristi tuos akmenis, tegu seniūnijos vadovai kviečiasi komunalininkus, moka jiems pinigus už akmenų išgabenimą, o sąskaitą už darbą pateikia prasižengėliams“, – kalbėjo bendruomenės vadovas.

Daro savo tvarką

Senojoje Berčiūnų gyvenvietėje gyvenantis Panevėžio rajono tarybos narys Vytautas Rapolas Gritėnas svarstė, kad užsakius komunalininkų paslaugą, vėliau gali tekti per teismus prisiteisti už jų darbą išleistus pinigus.
„Jei seniūnijos vadovai paprašytų tuos akmenis nuristi technikos turinčių ūkininkų ar žemės ūkio bendrovės vadovų, manau, šie tai ir padarytų“, – kalbėjo politikas.
V. R. Gritėnas svarstė, kad besiplečiančiuose Berčiūnuose namus ėmė statytis nemažai anksčiau mieste gyvenusių žmonių. Kai kurie jų atsikėlę į kaimą bando įvesti savą tvarką.

Nustatė pažeidimą

Rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistas A. Šatas, aiškinęsis užtverto keliuko reikalus, šiuo metu atostogauja.
Ilsisi ir Panevėžio seniūnijos seniūnas Saulius Skrebė.
Seniūno pavaduotoja Danguolė Jankauskienė paaiškino, jog jiedu abu važiavo į vietą, taip pat naršė dokumentus, kad nustatytų, ar keliukas eina per privačią, ar per valstybinę žemę.
„Nustatyta, kad keliukas nutiestas valstybinėje žemėje, tad pareikalauta jį užtvėrusiųjų nukelti akmenis“, – pabrėžė D. Jankauskienė.
Anot jos, į vietą nuvykę seniūnas su Žemės ūkio skyriaus specialistu namo savininkės N. Petraitytės nerado, tad ir jos pozicijos išklausyti nepavyko. Pasak seniūno pavaduotojos, jei artimiausiu metu akmenys nebus nutempti, bus ieškoma kitų būdų atlaisvinti užbarikaduotam keliui.
Berčiūnų gyventojams, kuriuos užtvėrusieji keliuką dar ir apšaukia ar filmuoja, D. Jankauskienė pasiūlė kreiptis į policiją. Jos teigimu, pareigūnų užduotis įvesti tvarką ir apmalšinti triukšmadarius.

Aiškintis nemato reikalo

Kodėl akmenimis užtvėrė bendrą kelią ir kada ruošiasi juos nukelti, paklausti pačios N. Petraitytės nepavyko.
Paskambinus telefonu ir prisistačius, ši moteris pareiškė su žurnalistais nebendraujanti, atsisveikino ir išjungė telefoną.
„Tik nepalikite šio reikalo, padėkite mums, nes be spaudos pagalbos priėjimo prie upės neatgausime dar ilgai. Plūdimasis irgi turbūt nesiliaus“, – matydamas, kad užtverto keliuko reikalai stabčioja, prašė Berčiūnų bendruomenės pirmininkas J. Mikšys.