Už Trikojo – viešnagės pabaiga

Už Trikojo – viešnagės pabaiga

Naujamiestis ir jo apylinkės – tarsi muziejus po atviru dangumi. Čia ir vienos iš trejų Lietuvoje veikiančių karaimų kapinių, ir vietinių, bažnyčios statytojų, susirėmimą su kazokais menantis paminklas, ir į JAV pasitraukusio garsaus kunigo pėdsakai. Ir tik vietiniai žino, ką reiškia nukeliauti už Trikojo.

 

Kai vyresnio amžiaus naujamiestietis bendraamžiui prasitars, kad jau artėja laikas už Trikojo važiuoti, vargu ar pašalinis supras, apie ką eina kalba.

Tik vietiniams abejonių nekils – žmonės šnekasi apie neišvengiamą viešnagės šioje žemėje pabaigą ir apie paskutinę kelionę į kapines, esančias už upelio, vadinamo Trikoju.

Šiose, jau ne pačiame miestelyje, o Ragainės kaime esančiose kapinėse ilsisi tūkstančiai šio krašto žmonių ir iš paties Naujamiesčio, ir iš daugybės aplinkinių kaimų – iki šiol gyvuojančių ar sunykti baigiančių, ar net vardų jau nebeišsaugojusių.

.Naujamiesčio gimnazijos mokytojai Paulius Grinkas ir Valentina Ruzinskienė turi ką papasakoti apie Naujamiestį bei jo apylinkes.

Kapinės didelės, į tris dalis padalintos – senosios, vidurinės ir naujosios.

Panevėžio rajono Naujamiesčio gimnazijos pedagogai Paulius Grinkas ir Valentina Ruzinskienė, mielai sutikę pasidalyti žiniomis apie jiems brangų kraštą, pasakoja, kad senosiose kapinėse ir ypatingas ženklas yra – prieš daugiau kaip šimtą dešimt metų pastatyta įspūdinga angelo figūra, skulptoriaus Kazio Uliansko sukurtas paminklas 1905–1907 metų revoliucijos aukoms pagerbti.

Nors tiek ten tos revoliucijos, bet tarybiniais metais labai stengtasi šį faktą pabrėžti. Mat žmonės kazokų buvo nužudyti būtent tais Rusijoje vykusios revoliucijos metais.

Iš tikrųjų, kaip pasakoja istorijos mokytojas P. Grinkas, naujamiestiečiai, išgirdę apie kitur vykstančius bruzdėjimus, tiesiog sukilo prieš rusų valdžios savivalę.

Tuo metu vyrai dirbo prie dabartinės Naujamiesčio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios statybos. Pagal inžinieriaus Floriano Vyganovskio projektą statyta ir iki šiol stovinti bažnyčia baigta 1908 metais. Betriūsiant darbininkams, įvyko konfliktas su vietos žandarais, buvo iškviesti kazokai ir aktyvesnius vyrus tiesiog uždaužė. Trys iš žuvusiųjų buvo palaidoti Naujamiesčio, vienas Upytės kapinėse. Naujamiestiečiai savo didvyriams užsakė paminklą, kuris labai greitai pastatytas.

Senųjų kapinių centre dar vienas įdomus statinys – Konkulevičių šeimos koplyčia-mauzoliejus.

Vienos iš trejų Lietuvoje

O angelų skulptūrų Naujamiestyje yra ir daugiau. Štai ant įspūdingų bažnyčios vartų taip pat dvi didingos angelų figūros. Angelas pavaizduotas ir Naujamiesčio herbe bei vėliavoje. Mėlyname herbo fone žengia sidabrinis angelas su auksiniu nimbu ir knyga rankose, tokia pat pasiūta ir Naujamiesčio vėliava.

Dar Naujamiesčio herbe matomas simbolis susijęs su karaimais – kadaise šiame miestelyje gausiai gyvenusia tauta. Atskirame herbo laukelyje pavaizduotas dviragis ietigalis – tanga. Tikėtina, kad Vytauto laikais karaimai čia buvo įkurdinti kaip Upytės pilį aptarnaujantis sargybos būrys.

Senosiose Naujamiesčio kapinėse iškilusi angelo figūra – paminklas nužudytiems sukilėliams.

Užtat Naujamiestis turi ir dar vieną išskirtinį objektą – karaimų kapines.

Ir dabar veikiančios kapinės yra vienos iš trejų karaimų kapinių Lietuvoje. Tokios dar veikia Vilniuje ir Trakuose. Pagal dydį Naujamiesčio yra antros po Trakų kapinių.

Naujamiesčio puošmena

Istorijos mokytojas metodininkas P. Grinkas – panevėžietis, bet per daugiau kaip penkiolika darbo Naujamiesčio gimnazijoje metų šis kraštas jam tapo savas, įdomus ne tik turtinga istorija, bet ir dabartimi.

O prancūzų kalbos mokytojos metodininkės, buvusios gimnazijos direktorės pavaduotojos V. Ruzinskienės visas gyvenimas susijęs su Naujamiesčiu – čia pati mokėsi, paskui pusę amžiaus kitus mokė.

Gimė ir užaugo pedagogė gretimame Kurmėnų kaime, pirmus mokslo žingsnius žengė Druseikių pradinėje mokykloje, baigė Naujamiesčio vidurinę, o baigusi studijas kurį laiką mokytojavusi Šiluose, grįžo į gimtinę.

Jai brangus ir savas ne tik Naujamiestis, bet ir aplink jį išsidėstę kaimai pačiais gražiausiais pavadinimais, su per juos čiurlenančiais mažais upeliais, kitomis įdomiomis vietomis.

O tų upelių, be Trikojo yra, ir daugiau, nekalbant jau apie svarbiausiąją upę – Nevėžį. Net per miestelį netoli gimnazijos prateka vienas – Varnupis.

Netoli gimnazijos ir Bakutės ąžuolas– bene keturis ar dar daugiau šimtmečių skaičiuojantis medis, Naujamiesčio puošmena.

Atvažiuojant nuo Berčiūnų

Atvažiuojant į Naujamiestį pakeliui, nuo Berčiūnų iki paties miestelio, išsidėstę įdomūs kaimai. Tame kelyje ir Ragainė, į kurios teritorijoje esančias kapines laikui atėjus tenka visiems važiuoti. Šiaip Ragainė – nemaža gyvenvietė, kurioje įsikūrusi ir Naujamiesčio girininkija.

Tokiu pačiu Ragainės vardu pavadintas ir miestas prie Nemuno Kaliningrado srityje.

Tenykštė Ragainė, dabar vadinama Nemanu, ir yra šio rajono centras. Kaip toks gražus, iškilus Ragainės vardas nuo Nemuno krantų atkeliavo iki Naujamiesčio Panevėžio rajone, dabar galima tik spėlioti.

Prie to paties kelio į Naujamiestį vienas paskui kitą išsidėstę ir Lakštingalų, Degionių, Nociagalos kaimai.

Naujamiesčio gimnazija – viena iš seniausiai įkurtų švietimo įstaigų Lietuvoje.

Pastarojo pavadinimas, kaip oficialiai skelbiama, yra asmenvardinis ir reiškia Nocio arba Nociaus galą, pabaigą, kraštą. Kas, koks ir kur buvo tas Nocius, niekas, aišku, irgi jau nepasakys. Bet kaimas, nors kas metais traukęsis, nykęs, vis dar gyvuoja.

Prieš gerą šimtą metų vykusio surašymo duomenimis, Nociagaloje gyveno apie 120 žmonių. Nuo tada jų tik mažėjo. 1959 metais jų buvo 83, 1979 m. – 40, 1989 m. – 20, o 2011 m. – jau vos 9. O štai dabar, kaip sako Naujamiesčio seniūnas Jonas Sankaitis, Nociagaloje įsikūrę jau dvigubai daugiau – 18 žmonių. Tai žadina viltį, jog kaimas kada nors vėl bus didelis ir pilnas gyvybės.

Krašto šviesuolis kunigas

Artėjant link Naujamiesčio dėmesį dešinėje kelio pusėje patraukia medinis ženklas su kryžiumi, primenantis, jog šiame krašte savo pėdsakus paliko kunigas, JAV lietuvių katalikų veikėjas Kazimieras Kuzminskas. Čia buvo įsteigtas ir „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ muziejus.

To muziejaus šioje vietoje jau nebėra. Visi eksponatai perkelti į Naujamiesčio kultūros centrą, kur netrukus turėtų būti įkurtas svarbius įvykius menantis kampelis.

1906 metais gimęs K. Kuzminskas baigė Panevėžio berniukų gimnaziją, vėliau studijavo Kauno kunigų seminarijoje ir Vytauto Didžiojo universitete. Nuo 1932 metų jis kunigavo įvairiose bažnyčiose, tarp jų ir Panevėžio šventųjų apaštalų Petro ir Povilo.

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje 1944 metais jis pasitraukė į Vokietiją. Vėliau kunigas K. Kuzminskas persikėlė į Čikagą ir, įkvėptas pogrindyje leidžiamos „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“, inicijavo katalikų religinės šalpos rėmėjus skleisti „Kroniką“ visame laisvame pasaulyje. Jo bute veikė įsikūrusi „Kronikos“ rėmėjų, patriotiškai nusiteikusių lietuvių organizacija. Kunigas platino knygas ir pats.

K. Kuzminskas grįžo į laisvą Lietuvą ir gimtajame krašte, garbaus amžiaus sulaukęs, mirė 1999 metų spalį. Palaidotas kunigas Naujamiestyje, prie bažnyčios.

1999 metais jis buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.

Daug to krašto žmonių savo darbais nusipelnė šviesaus atminimo – tarp jų geru žodžiu minimi buvę Nociagalos gyventojai, šviesuoliai Adinavičiai.

Seniausia mokykla

Atvykus į Naujamiestį reikėtų nepamiršti ir gimnazijos – vienos seniausių švietimo įstaigų Lietuvoje. Mokykla pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėta 1583 metais. Tada pirmą kartą išgirstas ir Naujamiesčio vardas. Šiame pavadinime, atrodo, nieko paslaptingo nėra, tai tiesiog „naujas miestas“. Kodėl jis taip pavadintas, taip pat nėra žinoma. 1613 metais Naujamiestis žemėlapyje buvo įrašytas kaip Nowomiastecsko, kituose rašytiniuose šaltiniuose vadinamas Karaimu Naujuoju Miestu, o 1883 metais užrašytas kaip Novoje Mesto. Miesteliu Naujamiestis paskelbtas ne taip ir seniai – 1991 metais.

Abipus kelio į Naujamiestį plyti rudeniniai Nociagalos bei Ragainės kaimų laukai.

Su Naujamiesčio mokyklos istorija galima susipažinti gimnazijos muziejuje, jos tinklalapyje. Žinoma, kad 16 amžiaus antroje pusėje Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kancleris Eustachijus Valavičius pastatė kalvinų bažnyčią, prie kurios įsteigė parapijinę mokyklą.

Nuostatuose jis pažymėjo, kad visi dvaro ir apylinkių gyventojai privalo lankyti bažnyčią ir leisti vaikus į mokyklą. Mokykla veikė ir vėlesniais laikais. Joje buvo mokoma Šventojo Rašto, maldų, giesmių.

1865 metais mokykla iš bažnyčios perkelta į valsčiaus patalpas ir pavadinta Naujamiesčio pradedamąja mokykla.

1912 metais pastatytas dviejų aukštų mūrinis mokyklos pastatas su keturiomis klasėmis ir butais mokytojams. Pirmojo pasaulinio karo metais, vokiečiams okupavus Naujamiestį, mokykloje pamokos nutrūko, o pastatas atiteko vokiečių karo ligoninei ir buvo smarkiai nuniokotas.

Vokiečiams pasitraukus, patalpos suremontuotos ir pradėjo veikti keturių skyrių pradžios mokykla. Daugumai mokinių mokslo metai prasidėdavo pasibaigus gyvulių ganymui ir baigdavosi balandžio 30 dieną, kai vėl prasidėdavo ganiava ir vaikai išeidavo piemenauti.

1946 m. pradinė mokykla perorganizuota į progimnaziją, o vėliau į septynmetę mokyklą. Nuo 1951 metų ji – vidurinė mokykla, o nuo 2000-ųjų profilinė vidurinė mokykla. 2016 metų liepos mėnesį Naujamiesčio vidurinė mokykla tapo gimnazija.

Komentarai

  • Labau jaukus straipsnis. Ačiū už tokią kelionę.

  • O tai kaip vadinosi iki 1991 M. Miestelis?

  • Kažkokia literatūrinė mišrainė. Tikslas koks?

  • Kažkokia nesąmonė…“miesteliu Naujamiestis paskelbtas 1991 metais“… Aš kiek prisimenu,tai jau 1967 metais jis vadinosi „Naujamiesčio miestelis“.Būtų labai įdomus straipsnis-bet nelabai raštingo sukurptas. Viena ištrauka iš čia-kita iš ten…net tikslumo trūksta…

  • Foto: karvė, gimnaziją, angelas, mokytojai,… kur Trikojis? Už jo, pagal pavadinimą, kelionės pabaiga. Kam ji prognozuojama?

Rodyti visus komentarus (5)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų