Už teisėjo mantiją – 150 tūkst. eurų

Lietuvą krečiant teisėsaugos skandalui, prie teisybės paieškų grįžta ir prieš dešimtmetį teisėjos pareigų netekusi, korupcija kaltinta, bet galutinai išteisinta Vaiva Savickienė. Dabar advokate dirbanti panevėžietė už patirtą moralinę žalą ir sugriautą teisėjos karjerą iš valstybės reikalauja 150 tūkst. eurų.

Ieškinys trims institucijoms

Dėl tokio dydžio ieškinio V. Savickienės bylą nagrinėti ėmėsi Vilniaus apylinkės teismas. Jo teisėjai ieškinį perėmė iš Kauno apygardos kolegų, o pastarieji – iš Panevėžio apylinkės teismo. Šis dar pernai atsisakė nagrinėti V. Savickienės prašymą, nurodęs, kad tai turėtų būti Vilniaus teisėjų reikalas, nes advokatės įvardytą galimą žalą padariusios institucijos – Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) – centrinė buveinė yra sostinėje.

V. Savickienė 150 tūkst. eurų moralinės žalos atlyginimo siekia ne tik iš STT. Patirtus išgyvenimus dėl prarasto darbo, socialinių garantijų, pakeistos gyvenamosios aplinkos, draugų ir sugadintos sveikatos nukentėjusioji atlyginti taip pat reikalauja ir Lietuvos generalinę prokuratūrą bei Teisingumo ministeriją.

Atleista prezidentės dekretu

Visos trys valstybės instancijos, V. Savickienės įsitikinimu, prisidėjo prie to, kad 2008 metais ji, eidama Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjos pareigas, buvo įvelta į tariamą korupcijos tinklą.

Prieš dešimt metų itin plačiai išviešintas pradėtas tyrimas dėl jos galimo piktnaudžiavimo tarnyba parūpinant dukrai – tuometei Vilniaus apylinkės teismo teisėjo padėjėjai – neteisėtą nedarbingumo pažymėjimą.

„Man persikvalifikuoti jau nebeleidžia amžius, tad nieko kito jau nebegaliu dirbti, išskyrus advokato darbą.“

V. Savickienė

Buvę Panevėžio teisėjai Rimantas Savickas ir V. Savickienė kaltinti, kad paprašė Panevėžio poliklinikos gydytojos išduoti jų dukrai fiktyvų nedarbingumo pažymėjimą. Toje pačioje byloje jų dukra kaltinta dalyvavusi suklastojant nedarbingumo pažymėjimą bei jį panaudojusi.

Bylos duomenimis, tuo metu Panevėžyje teisėjais dirbusių R. Savicko ir V. Savickienės veiksmai, kai jie prašė gydytojos išrašyti jokia liga nesirgusiai dukrai nedarbingumo pažymėjimą, vertintini kaip piktnaudžiavimas tarnyba kurstant valstybės tarnautojui prilygintą asmenį – gydytoją piktnaudžiauti tarnyba. Dėl tokių veiksmų esą didelės neturtinio pobūdžio žalos patyrė valstybė, pažemintas bei sumenkintas teisminės valdžios autoritetas ir diskredituotas Lietuvos Respublikos teisėjo vardas.

Ant R. Savicko pakibo dar ir įtarimai paėmus kyšį bei dėl kitų nusikalstamų veikų.

Vykdant ikiteisminį tyrimą teisėjų pora buvo sekama STT. Dėl R. Savicko neliečiamybės kreiptasi į Seimą. O jo žmona, kaip pažeminusi teisėjo vardą, 2010 m. Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretu atleista iš pareigų Panevėžio apygardos administraciniame teisme. Tokį prezidentės žingsnį V. Savickienė buvo apskundusi Vilniaus apygardos administraciniam teismui, bet šis nusprendė, kad atleidimas pagrįstas.

Visgi istorijos finalas skandalingas. Dėl prašymo išduoti dukrai fiktyvų nedarbingumo pažymėjimą ir dėl galimo dokumento klastojimo R. Savickas, jo žmona – taip pat teisėja – Vaiva Savickienė ir jų dukra Justė Savickaitė liko išteisinti.

Tokį sprendimą priėmęs Aukščiausiasis teismas konstatavo, kad V. Savickienė ne tik nepadarė jokio nusikaltimo, bet ir nenusižengė teisėjų etikos bei bendražmogiškoms elgesio normoms.

Iš karto po išteisinimo moteris per teismus bandė grįžti į teisėjos pareigas. Tačiau teigia sulaukusi replikų, neva užsitraukė ją atleisti reikalavusios Lietuvos prezidentės nemalonę.

Tačiau teisėjos sutuoktiniui, taip pat buvusiam teisėjui R. Savickui nepavyko įrodyti, kad esąs nekaltas. Aukščiausiasis teismas 2015 m. lapkritį R. Savicko atžvilgiu paliko galioti Kauno apygardos teismo 2013 m. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo, piktnaudžiavimo, dokumento suklastojimo. Jam paskirtas dviejų metų laisvės atėmimas, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams.

Teliko advokatauti

„Aš jau nebesivėliau į skaičiavimus, kokius materialinius nuostolius man atnešė ta istorija. Viską vertinau pagal moralinius išgyvenimus“, – „Sekundei“ kalbėjo dabar 150 tūkst. Eur ieškinį pateikusi V. Savickienė.

Advokate dirbanti teisininkė teigė jau niekada nebegalėsianti grįžti į buvusias teisėjos pareigas. Skandalingam tyrimui atiduoti ilgi metai iš jos atėmė bet kokias tolesnės karjeros galimybes.

„Man persikvalifikuoti jau nebeleidžia amžius, tad nieko kito jau nebegaliu dirbti, išskyrus advokato darbą“, – sakė V. Savickienė.

Panevėžietė neslepia, kad jos požiūris į šalies teisėsaugos sistemą per pastarąjį dešimtmetį tikrai pasikeitė. Buvusiai teisėjai tapo akivaizdu, kad šioje sistemoje – daug netvarkos. Tačiau ji visgi viliasi, kad teisingumas Lietuvoje dar gyvas, tik dėl jo esą tenka kovoti ir labai aršiai.

Paklausta, ar stebint dabar Lietuvą drebinantį galimą teisėjų korupcijos skandalą neaplanko deja vu jausmas, V. Savickienė teigė nenorinti gretinti savo patirties su dabar vykstančiais įvykiais. Jos teigimu, reikia laukti tyrimo pabaigos, o prognozuoti, kuo jis baigsis, neverta.

„Dabar galima tik spėlioti, kas čia vyksta. Kardomųjų priemonių skyrimui yra numatyti aiškūs pagrindai, tad visko dar galiausiai gali paaiškėti“, – kalbėjo V. Savickienė.

Tapo kolegomis

STT Panevėžio valdybai atliekant ikiteisminį tyrimą dėl V. Savickienės ir jos vyro galimos nusikalstamos veikos, dalyvavo ir tuometis valdybos viršininkas Egidijus Snicorius, dabar jau nedirbantis šioje tarnyboje.

2015 metais pareigūnas paliko STT, kaip pats aiškina, dėl suėjusio pensinio amžiaus tarnyboje. Likimo ironija – dabar jis darbuojasi advokato padėjėju toje pačioje kontoroje kaip ir V. Savickienė.

Dabartinius kolegas jungiančios skandalingos istorijos ir jos posūkio V. Savickienei pateikus solidų ieškinį valstybei E. Snicorius komentuoti nepanoro. Visgi jis priminė, kad buvusi teisėja jau kartą nesėkmingai kreipėsi į teismą dėl jai karjerą kainavusio prezidentės dekreto 2010-aisiais.

Šioje istorijoje STT, E. Snicoriaus nuomone, tinkamai įvertino savo tuomet vykdytus veiksmus.

Dauguma nuteisiami

Specialiųjų tyrimų tarnybos Komunikacijos skyriaus viršininkės Renatos Endružytės teigimu, teiginys, jog „vis daugiau garsiai STT pradėtų bylų galiausiai subliūkša“ – yra mitas. Didžioji dalis – apie 80 proc. STT tirtų bylų baigiasi apkaltinamaisiais nuosprendžiais.

Pasak R. Endružytės, STT, vykdydama ikiteisminius tyrimus, atlieka reikalingus procesinius veiksmus, renka įrodymus, siekiant nustatyti, kokie asmenys ir kokią nusikalstamą veiką jie įvykdė. STT atliekamus ikiteisminius tyrimus kontroliuoja prokuratūra, o teismai ikiteisminių tyrimų metu priima sprendimus dėl suėmimo, kardomųjų priemonių paskyrimo, taip pat pabaigus ikiteisminį tyrimą ir bylą perdavus teismui, teismai priima sprendimus dėl asmenų kaltės.