-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Panevėžiečio skulptoriaus Alfrido Pajuodžio sukurtais atminimo medaliais įvertinti šešiolika visuomenininkės ir rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės savotiškų įpėdinių ir sekėjų.
Tarp pelniusiųjų šį ypatingą įvertinimą – už filantropinę veiklą, ypač jaunų žmonių saviraiškos skatinimą ir rėmimą įvertinta panevėžietė, choreografė, vaikų ir jaunimo liaudiškų šokių ansamblio „Grandinėlė“ bei suaugusiųjų ansamblio „Linas“ vadovė, 2009 bei 2012 m. Metų panevėžietės vardą pelniusi Zita Rimkuvienė.
„Kai man pranešė apie apdovanojimą, buvo labai didelė staigmena. Kandidatų daug, visi dirba daug ir gerai“, – dar ir prieš lipdama į sceną atsiimti medalio jaudinosi Z. Rimkuvienė.
Garsi choreografė, respublikinių dainų švenčių baletmeisterė, Lietuvos kultūros žymūnė už tokį nueitą kelią sako esanti dėkinga miesto žmonėms bei savo esamiems ir buvusiems šokėjams.
Simboliška, kad atminimo medalis, įprasminantis tarnystę Lietuvai, Z. Rimkuvienei įteiktas J. Miltinio dramos teatro scenoje.
Juk 1972-aisiais pirmą kartą užlipo į šią sceną kaip J. Miltinio vaidybos studijos narė.
G. Kartano nuotr.
Į Maestro J. Miltinio studiją jauna mergina trumpam buvo pasukusi po to, kai į tuometę Panevėžio sporto mokyklą-internatą, dabartinę R. Sargūno sporto gimnaziją, siekti sporto aukštumų atvykusi iš Tauragės paskutinėje klasėje sužinojo, kad sportinės gimnastikos specializacija Panevėžyje nebebus vystoma.
„Buvau sportininkė, paskui lankiau teatro studiją, o galiausiai nukrypau į šokį, kuriam atidaviau 45 metus. Turbūt tą mano darbą ir įvertino komisija“, – svarsto Z. Rimkuvienė.
Klaipėdos muzikos technikumo Menų fakultete studijuodama choreografiją, 1977-aisiais šokio entuziastė sugrįžo į Panevėžį diplominės praktikos.
„Neįsivaizdavau, kad, tada pradėjusi rinkti į kolektyvą vaikus, tiek metų liksiu Panevėžyje. Maniau, apsiginsiu diplomą ir išvyksiu“, – dabar juokiasi choreografė.
Jos šokių kolektyvuose užaugo jau kelios kartos. Pirmieji vaikai, kurie tais 1977–aisiais atėjo šokti pas Z. Rimkuvienę būdami vos 7 metų, dabar skaičiuoja 53.
„Grandinėlėje“ šoka jau jų ne tik vaikai, bet ir anūkai ateina šokti.
Z. Rimkuvienės dėka per šokį puoselėjama meilė Lietuvai ir lietuvybės ryšiai tarp gyvenančių Panevėžyje ir išeivijoje. 1989 m. „pramušę“ langą į Europą, Z. Rimkuvienės šokėjai pirmą kartą išvyko į tarptautinį festivalį Lenkijoje. Nuo tada „Grandinėlė“ pradėjo kelionę per pasaulį su savo šokiu, muzika ir trispalve. Šiandien jos šokėjai jau yra dalyvavę maždaug 150 tokių festivalių. „Grandinėlei“ plojo ne tik Europos, bet ir Argentinos, Japonijos, Indijos, Kanados, Kanarų salų, Kinijos, Urugvajaus ir daugybės kitų egzotiškų tolimų šalių žiūrovai, o rugpjūtį kolektyvo laukia pasirodymai Azorų salose.
Z. Rimkuvienės vadovaujamame vaikų ir jaunimo ansamblyje „Grandinėlėje“ šiuo metu šoka beveik 70, o suaugusiųjų ansamblyje „Linas“ – dar apie tris dešimtis panevėžiečių.
Laureatus sveikino ir G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medalius „Tarnaukite Lietuvai“ įteikė Seimo pirmininkės pavaduotojas Pauliaus Saudargas ir Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas.
„Čia susirinkome pagerbti tų, kurie savo darbais liudija Gabrielės Petkevičaitės-Bitės puoselėtas vertybes ir idealus. Dėkoju, kad sekdami Bitės pavyzdžiu įprasminate jos palikimą. Tegul sėkmingi jūsų darbai tampa pavyzdžiu ateities kartoms“, – sveikindamas laureatus kalbėjo R. Račkauskas.
Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatus rinko kandidatų vertinimo komisija slaptame balsavime.
Apdovanojimas Seimo įsteigtas 2011 m., taip pagerbiant iškilią Gabrielės Petkevičaitės-Bitės asmenybę, ir skiriamas siekiant skatinti Lietuvos visuomenę dirbti valstybės labui ir jos gerovei, reikšti ir įgyvendinti pozityvias idėjas, brandinančias visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą.
