-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Šiuo metu po operacijos reabilitacijos sanatorijoje Palangoje sveikstantis dvasininkas svarsto, kad turėtų padėkoti koronavirusui, leidusiam surasti kitą klastingą ligą.
„Visi keikia tą kovidą, o aš sakyčiau, kad reikia dėkoti. Dėl jo rado mano ligą“, – tarsteli vyskupas J. Kauneckas.
Gyvenimą visame pasaulyje paralyžiavęs virusas dvasininką užpuolė dar vasarį.
Ant vyskupo, simptomai buvę keisti, tarsi „ėstų vidurius“. Koronavirusas pasireiškė įvairiomis virškinimo problemomis.
Pasveikus, po gero mėnesio šeimos gydytoja nusprendė, kad neprošal būtų atlikti vidaus organų tyrimą ultragarsu.
Tuomet medikai J. Kaunecko dešiniame inkste ir aptiko auglį.
Pripažinta diagnozė, kad navikas – piktybinis.
Kauno klinikose dvasininkui atlikta operacija – pašalintas ne tik auglys, bet kartu ir dalis inksto.
Praėjus savaitei vyskupas pervežtas reabilitacijai į sanatoriją.
„Joje sulaukiau žinios, kad auglys visgi buvo nepiktybinis. Vadinasi, man nebereikia nei chemoterapijos, nei švitinimo“, – lengviau atsiduso J. Kauneckas.
Jis pasakoja klausęs medikų, ar tikrai vertėjo operuoti auglį, jei šis – nepiktybinis. Vis dėlto atsakymas nedviprasmiškas: operacijos būtinai reikėjo.
„Po 3–4 metų būčiau kaukęs iš skausmo. Tokia ligos savybė, kad žmogus nežino, nieko blogo nejaučia, o auglys auga. Ir jį pajunta, kai jau būna per vėlu“, – sako iki operacijos absoliučiai jokių požymių nejautęs vyskupas emeritas.
„Stebuklas įvyko. Visi manė, kad auglys piktybinis, o jis – nepiktybinis.“
Vyskupas emeritas J. Kauneckas
Vyskupas J. Kauneckas sako žinantis, kad daug žmonių meldėsi už jį. Žinia apie dvasininko sveikatą buvo skelbiama ir per „Marijos radiją“, tad ateinantį sekmadienį padėkosiantis klausytojams už palaikymą ir maldas.
„Stebuklas įvyko. Visi manė, kad auglys piktybinis, o jis – nepiktybinis“, – dėkingas vyskupas.
Jo reabilitacijos laikas sanatorijoje baigsis jau šeštadienį.
J. Kauneckas tvirtina visai gerai besijaučiantis. Ir gydosi ne vien procedūromis.
„Daug vaikštau prie jūros, nes žaizdoms gyti svarbiausia yra judėjimas“, – sako ganytojas.
Nors kurį laiką teko gyventi žinant, kad greičiausiai serga vėžiu, dvasininkas tikina, jog tąją žinią priėmęs ramiai.
„Kur jau ten! Gi man 84-eri. Aš sakiau: tikriausiai Dievulis jau pasišauks ir ačiū jam – pakankamai prisidraskiau“, – kalba J. Kauneckas.
Kai vienas pažįstamas prieš operaciją paklausė, ar bijantis, dvasininkas atšovė kaip tik besidžiaugiantis, jog galų gale viskas pasibaigs.
„Kai jis sužinojo, kad auglys nepiktybinis, paskambino ir sakė: dar negalėsi džiaugtis, kad išeisi pas Dievą, dar turėsi pasidraskyti“, – juokauja vyskupas emeritas.
J. Kauneckui veiklos netrūksta. Nors sveikata sušlubavo, vyskupas emeritas darbų tempo per daug nemažina. Penktadienį palangiškiams ir šio kurorto svečiams aukos vakarines šv. Mišias, o po jų pristatys savo atsiminimų knygą „Prieš visus vėjus“.
Ši knyga pirmą kartą pristatyta šių metų liepos 23-iąją monsinjoro Alfonso Svarinsko įkurtame Didžiosios kovos apygardos partizanų parke Ukmergės rajone.
Šeštadienio vakarą J. Kauneckas planuoja grįžti į Panevėžį, o sekmadienį Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje aukos šv. Mišias.
Rugsėjo viduryje dvasininko knyga bus pristatyta Pasvalio muziejuje, o rugsėjo 20-ąją – Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje.
„Panevėžio katedroje knygą jau esu pristatęs, tačiau miesto visuomenei ji dar nėra pristatyta“, – susitikimui su panevėžiečiais ruošiasi vyskupas emeritas.
