Už malonų kvapą tektų susimokėti

• Sekundė
• Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
• Aktualijos
• 2017.07.14 07:50

Nuo valymo įrenginių Nevėžninkų kaime net miestą pasiekiančio nuotekų dvoko nosį riečiantiems gyventojams palengvėtų, jei „Aukštaitijos vandenys“ užkurtų prieš pusantrų metų pastatytą, bet lig šiol neveikiančią dumblo džiovyklą. Visgi įmonės atstovai tvirtina, jog ne vieną milijoną kainavusi džiovykla nenaudinga nei pačiai bendrovei, nei miestui.

Nors smarvė ir sumažėtų, bet toks malonumas panevėžiečiams kirstų per kišenę. Bendrovė džiovyklos eksploatavimo sąnaudas nusiteikusi įskaičiuoti į geriamojo vandens kainą.

Panevėžio miesto ir dalies rajono gyventojams, vasarą vakarais dūstantiems nuo nuotekų smarvės, vilties galėtų suteikti žinia, kad „Aukštaitijos vandenys“ turi pasistatę dumblo džiovyklą. Prieš porą metų pristatant šį projektą kalbėta, jog tai bus ir galimybė sumažinti Panevėžį net Europoje išgarsinusį dvoką, kai nuo jo pradėjo raukytis į čempionatą suvažiavę krepšinio asai.

Nors dumblo džiovykla atiduota eksploatuoti dar 2015-ųjų gruodį, jos krosnys iki šiol nėra įkurtos, o dumblas ne džiovinamas, bet toliau pūdomas ir dvokia. Įmonės „Aukštaitijos vandenys“ generalinis direktorius Saulius Venckus neslepia, kad dėl tos džiovyklos bendrovei lig šiol – vieni rūpesčiai.

Panevėžiečių nuotekos unikalios

Jos statytojai – rangovė „Ekra“ ir subrangovė vokiečių kompanija „Huber SE“ – iki šiol nepašalina defektų, dėl ko džiovykla negali veikti. „Aukštaitijos vandenys“ su rangovu bylinėjasi teisme dėl įsipareigojimų nevykdymo.

Brangiai kainavusi dumblo džiovykla vis dar stovi ne naudos, nes, pasirodo, panevėžiečių nuotekos tokios neįprastos, kad jų dumblo neišgali sudžiovinti nė pasaulyje pasiteisinusi vokiška technologija.

Dumblo džiovykla buvo viena iš projekto, kainavusio 24 mln. litų, dalių. 80 proc. sumos finansavo Europos Sąjungos fondai, po 10 proc. mokėjo Vyriausybė ir pati bendrovė.

Priežastis, dėl ko brangus įrenginys stovi be naudos – komiška.

„Vokiečiai sako, kad mūsų dumblus ne toks kaip visame pasaulyje. Nori tikėk, nori ne, bet iš dalies yra tame teisybės. Šiauliečių dumblą mūsų džiovykla džiovina, o panevėžiečių – niekaip“, – „Sekundei“ tvirtino S. Venckus.

Lietuvoje „Huber SE“ statytų tokių džiovyklų veikia Vilniuje, Šiauliuose, Tauragėje, Šilutėje. Visur jos dirba be problemų, tik ne Panevėžyje. S.Venckus mano, jog tokio unikumo paslaptis – dėl Aukštaitijos sostinėje veikiančios pramonės didelė dumblo organinė tarša.

Nemaži pinigai nebūtų buvę išmesti lauk, jei prieš statant džiovyklą kas nors būtų sumojęs ištirti joje planuojamo džiovinti dumblo sudėtį. Tačiau, pasak direktoriaus, tokie tyrimai nedaryti nė viename mieste.

„Niekas net baisiausiam sapne negalėjo susapnuoti, kad šitaip gali būti“, – mano „Aukštaitijos vandenų“ vadovas.

Visgi, anot jo, anksčiau ar vėliau džiovykla veiks.

Skęsta dumble

Pristatant dumblo džiovyklą prieš keletą metų su patosu kalbėta, kad labai sumažės nuotekų dumblo kiekis, išdžiovintas dumblas nebeskleis tokių intensyvių kvapų ir galės būti panaudojamas kaip atsinaujinančios energijos šaltinis arba žemės ūkyje. Skaičiuota, kad už europinę paramą pastatytoje džiovykloje per metus bus išdžiovinta net 14 560 tonų sausinto dumblo.

Dabar S. Venckus pripažįsta, jog taip išgirtojo nepigaus projekto nauda – daugiau nei abejotina.

„Ji ne naudą, o papildomas sąnaudas būtų nešusi. Džiovinti dumblui reikalingos dujos, o išdžiovinto nėra kur dėti“, – neslepia generalinis direktorius.

Anot jo, kur dėti metų metus besikaupiantį pūvantį ir aitriai dvokiantį nuotekų dumblą, klausimas, į kurį atsakymo Lietuva vis dar neturi. Ne veltui prezidentas Valdas Adamkus kadaise pažadėjo milijono premiją tam, kas į jį atsakys. Vien „Aukštaitijos vandenys“ nuo 1979-ųjų, kada pradėti eksploatuoti valymo įrenginiai, jo sukaupė milžinišką kiekį – apie 600 tūkst. kub. m, tai užima daugiau nei 6 ha plotą.

Kadangi nuotekų dumble skęsta dauguma miestų, buvo sukurta valstybinė dumblo tvarkymo programa.

„Kalbėta, kad nebus galima dumblo tvarkyti kitaip, kaip tik toje programoje numatyta. Maži miestai kompostavo dumblą, o 12–14 miestų turėjo jį džiovinti, bet kur toliau dėti, niekas nepasakė – skęstančiųjų gelbėjimasis liko jų pačių reikalas“, – teigė S. Venckus.

Smarvė arba pinigai

Direktorius sutinka, kad su ta džiovykla išėjo paradoksali situacija: brangus įrenginys, galintis sumažinti bjaurų kvapą, neveikia, bet bendrovė dėl to turėtų tarsi džiaugtis. Jis pripažįsta neįsivaizduojantis, kur reikėtų dėti sudžiovintą dumblą. Bendrovės sandėliuose dar tebekūpso tokio dumblo kalnai, sukaupti per keletą mėnesių, kol džiovykla periodiškai veikė per pastaruosius beveik porą metų.

„Siūlėme žemdirbiams – neima. Klaipėdoje pastatyta kietųjų atliekų deginimo gamykla nepriima deginti dumblo, Akmenės cementas irgi žadėjo priimti, bet nepriima. Daugiau kietųjų atliekų deginimo gamyklų nėra. Kalba, kad kai jas pastatys, priiminės dumblą, bet joms reikės už deginimą mokėti“, – „Sekundei“ teigė direktorius.

Pasak jo, kur reikės dėti išdžiovintą dumblą – didesnė problema nei gyventojams pasipiktinimą keliantis dvokas.

Nors per laiką smarvė gerokai sumažėtų, S. Venckus neslepia, kad „Aukštaitijos vandenų“ klientams tai reikštų išaugsiantį mokestį.

„Eksploatavimo išlaidos būtų įskaičiuotos į kainą. Džiovyklą numatyta kūrenti dujomis, o jos nepigios. Paradoksali situacija: iš vienos pusės reikia, kad ji veiktų, bet jei veiktų, būtų papildomos sąnaudos, o naudos jokios“, – patvirtino direktorius.

Jis sako, jog džiovyklai dirbant visu pajėgumu įmonės sandėliai džiovintu dumblu būtų užpildyti vos per pusmetį.

Užkurs po trejų metų

Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos duomenimis, per metus šalyje susidaro apie 20 000 tonų džiovinto nuotekų dumblo. Pasak Aplinkos ministerijos atstovų, jis gali būti naudojamas  dirvai tręšti, miškininkystei ir pažeistoms teritorijoms rekultivuoti arba energijai gauti.

Šiuo metu Lietuvoje veikia viena atliekų deginimo jėgainė Klaipėdoje, 2019-aisiais numatyta pradėti eksploatuoti Vilniaus kogeneracinę jėgainę, tačiau džiovintą nuotekų dumblą planuojama deginti Kauno kogeneracinėje jėgainėje, kurią žadama užbaigti tik 2020 m.

Gyventojams tai reikštų malonesnius kvapus, bet didesnius mokesčius, nes nuotekų dumblo tvarkymo sąnaudos yra įskaičiuojamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos kainą. Visgi Aplinkos ministerija tiesiai neįvardija verčianti vandens tiekėjus dumblu atsikratyti brangiu būdu.

„Vandens tiekėjai, vertindami dumblo tvarkymo sąnaudas, priima sprendimą dėl galutinio dumblo sutvarkymo“, – paaiškino ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas.

• Sekundė
• Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
• #Dumblas
• #džiovykla
• #Panevėžys