V. Žemkalnio gimnazijos ilgametė mokytoja prieš ją iš darbo atleidusį darbdavį bylą laimėjo jau po mirties.

Už direktoriaus užsispyrimą sumokės gimnazija

Už direktoriaus užsispyrimą sumokės gimnazija

 

V. Žemkalnio gimnazijos vadovui Artūrui Totilui dar kartą nepavyko teisme įrodyti, kad prieš dvejus metus iš darbo atleidęs sunkiai sergančią mokytoją, pasielgė teisingai. Dėl tokio gimnazijai šešėlį metusio ažiotažo direktoriui dabar gali tekti pačiam atsakyti prieš savo darbdavę – mokyklos steigėją Panevėžio savivaldybę.

Neteisėtai, kaip pripažino jau du teismai, iš gimnazijos atleista mokytoja tiesos valandos nebesulaukė – kol vyko bylinėjimasis su gimnazija, buvusi jos ilgametė pedagogė išėjo į Amžinybę.

Vis dėlto net tokiomis aplinkybėmis gimnazijos direktorius nesijaučia esąs kaltas.

Išlaidos padidėjo

Panevėžio apygardos teismas praėjusią savaitę paskelbė galutinį ir neskundžiamą nuosprendį dėl V. Žemkalnio gimnazijos pateikto apeliacinio skundo. Mokyklos vardu jos vadovas skundė prieš pusmetį Panevėžio apylinkės teismo priimtą sprendimą. Šis buvo pripažinęs, kad ilgametė gimnazijos mokytoja Vigailė Steponavičienė neteisėtai atleista iš darbo ir jai iš gimnazijos priteisė beveik 5000 eurų išeitinės kompensacijos bei apmokėti teismo išlaidas.

Tokį pirmos instancijos nuosprendį visam laikui paliko galioti gimnazijos skundą atmetęs Panevėžio apygardos teismas.

Kreipimasis į jį tik dar labiau kirto per mokyklos biudžetą. Dabar gimnazija nukentėjusiai pusei turės sumokėti ne tik anksčiau priteistus pinigus, bet ir jos dėl gimnazijos skundo papildomai išleistus 600 eurų teismo išlaidų.

Nuosprendžių nebeišgirdo

Galutinį teismo sprendimą, kaip ir ankstesnįjį, išklausė jau ne pati mokytoja, o jos sūnus Džiugas. Pati nukentėjusioji mirė prieš dvejus metus, vos tik teisėjams pradėjus nagrinėti dar jos pačios pateiktą ieškinį dėl atleidimo iš darbo.

Nuo 1984-ųjų gimnazijoje dirbusi V. Steponavičienė 2016-ųjų žiemą sunkiai susirgo. Moteriai diagnozuota nepagydoma liga. Po metų pedagogei nustatytas neįgalumas. Grįžusi iš nedarbingumo atostogų mokytoja iš darbdavio sulaukė papeikimo už neva neteisėtą neatvykimą į darbą ir nedalyvavimą mokytojų tarybos posėdyje. Dar vienas smūgis mokytojos laukė tų pačių metų birželio 28-ąją. Šią dieną, pagal bylos medžiagą, V. Steponavičienei reikėjo nuvykti į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas atlikti numatytų tyrimų bei pasikonsultuoti su gydytoja. Ligonė planavo nuo ryto padirbėti savo klasėje tvarkydama metodinę medžiagą, nes jau buvo prasidėjusios mokinių atostogos ir pamokų vesti nebereikėjo, o vėliau ketino išsiprašyti iš darbo ir tą pačią dieną važiuoti į Santaros klinikas dėl sveikatos reikalų. Tačiau jos planus netikėtai sujaukė žinia, kad skubiai turi susirasti kitą žmogų, kuris ją nuvežtų iki sostinės. Viena leistis į kelionę pedagogė jau nebegalėjo dėl sunkios sveikatos būklės. Streso ištikta mokytoja, skubiai radusi palydovą, tądien išvažiavo į sostinę pas gydytojus taip ir nepranešusi vadovui.

Kitą dieną atvykusi į darbą moteris parašė direktoriui paaiškinimą, jame nurodė priežastis, kodėl neatvyko į darbą. Jokių papildomų duomenų vadovui nepateikė, nes niekas to jos ir neprašė.

Nors jau du teismai patvirtino, kad V. Žemkalnio gimnazijos direktorius A. Totilas mokytoją neteisėtai atleido iš darbo, vadovas vis tiek savo kaltės nemato ir piktinasi jam rodomu žiniasklaidos dėmesiu.

Ligos paguldyta neteko ir darbo

Po tokių rūpesčių mokytojos sveikata dar labiau suprastėjo. V. Steponavičienei gydytojai nebeleido dirbti. Tačiau pasibaigus nedarbingumo pažymėjimui, liepos 19-ąją grįžusi į darbą mokytoja sulaukė dar vienos pakertančios žinios – gimnazijos direktorius A. Totilas pranešė, kad ji padarė šiurkštų darbo pažeidimą ir yra atleista iš pareigų už pravaikštą. Mat, anot direktoriaus, nepateikė jokių įrodymų, pateisinančių neatvykimą į darbą birželio 28-ąją. Tai, A. Totilo nuomone, darbuotoja turėjo padaryti per tris dienas nuo pravaikštos. Vėliau teisme mokytoja aiškino to tiesiog nepajėgusi fiziškai: turėdama nedarbingumo pažymėjimą, gulėjo lovoje, dėl ligos persikraustė pas mamą, kur nebuvo jokio interneto, ir direktoriaus įspėjamieji laiškai jos paprasčiausiai nepasiekė. Net ir turėdama sąlygas mokytoja tikino nebūtų spėjusi per tris dienas gauti jos pravaikštą pateisinančių medikų dokumentų – šie taip greit nepateikiami.

Atleista darbuotoja spėjo, kad gimnazijos vadovas tokias pinkles surengė specialiai norėdamas atsikratyti neįgalios pavaldinės nemokant jai išeitinės išmokos. Be to, mokytoja tvirtino, kad išeidama iš darbo gavo neteisingai apskaičiuotą kompensaciją už nepanaudotas atostogas, nesumokėtas atlygis ir už pravaikšta pavadintą dieną.

Dėl darbdavio tokio elgesio V. Steponavičienė po mėnesio kreipėsi tiesiai į teismą, kaip buvo numatyta senajame Darbo kodekse. Bet tuo metu jau buvo ką tik įsigaliojęs naujos redakcijos kodeksas ir pirmiausia darbuotoja privalėjo skųstis Darbo ginčų komisijai. Šiai pateikti skundą buvo per vėlu. Komisija priima sprendimus per mėnesį nuo atleidimo dienos, todėl V. Steponavičienės bylos netyrė. Netrukus mokytoja dar kartą pateikė civilinį ieškinį Panevėžio apylinkės teismui ir galop bylą laimėjo.

Teismas pripažino, kad mokytoja tinkamai neinformavo direktoriaus apie savo neatvykimą į darbą, tačiau tądien mokykloje ji nepasirodė dėl pateisinamos priežasties. Todėl jai skirta griežčiausia nuobauda – atleidimas iš darbo yra per griežta. Tą konstatavęs teismas pripažino, jog mokytojos atleidimas iš pareigų buvo neteisėtas.

„Tie pora metų, kol truko bylinėjimasis, buvo labai sunkūs ir man, ir močiutei. Ji itin jautriai reagavo, daug nervinosi. Guodžia nors tai, kad teisybė vis tiek nugalėjo“, – kalbėjo mamos netekęs D. Steponavičius.

Piktina viešumas

Praėjusią savaitę ir dar vienas – Apygardos teismas – patvirtino, kad su mokytoja darbdavys pasielgė neteisėtai. V. Žemkalnio gimnazijos direktorius A. Totilas vakar tvirtino galutinio nuosprendžio dar nežinantis ir tikino, esą prieš dvejus metus rusų kalbos mokytoją atleido teisėtai.

„Viską mes padarėme teisiškai, kaip priklauso. Bet ką padarysi, kad visos tos pravaikštą pateisinančios pažymos atsirado vėliau, po kelių mėnesių, kai jau buvo po laiko“, – kaltės nejaučia direktorius.

A. Totilas teigė, kad labiausiai jį dabar erzina tik šios istorijos eskalavimas spaudoje. Tokių bylų esą ne viena, bet tiek dėmesio sulaukia tik šioji.

„Mes bylos nepralaimėjome, nes tik vienas iš keturių ieškinio punktų prieš mus buvo teismo patenkintas“, – dar kartą pabrėžė gimnazijos vadovas.

Jo teigimu, atleistai darbuotojai priteista išeitinė kompensacija buvo siūloma dar iki jos pravaikštos. Tačiau šioji esą nesutiko ir įvykiai pasisuko visai kita linkme.

Siūlys įvertinti vadovą

Mamos netekusiam mokytojos sūnui priteisti pinigai turės būti sumokėti iš mokyklos biudžeto. Švietimo įstaigos finansuojamos valstybės ir savivaldybės, o tai reiškia, kad kaltę atpirks mokesčių mokėtojai.

Atsižvelgdamas į tai, o kartu ir į V. Žemkalnio gimnazijos vadovo sprendimą atleidžiant darbuotoją, Panevėžio mero pavaduotojas Petras Luomanas žada siūlyti merui Ryčiui Račkauskui įvertinti nusižengusio vadovo elgesį dėl darbo drausmės pažeidimo.

„Šitą istoriją žinojau, bet visų jos niuansų nesupratau, kol neperskaičiau abiejų teismo nutarčių. Manau, kad direktorius viršijo savo teises, skirdamas Darbo kodekse apibrėžtą bausmę pravaikštą padariusiai mokytojai. Tokios aplinkybės susiklostė, moteris sirgo, o ugdymui žalos nebuvo padaryta – mokytoja pas gydytojus išvažiavo per mokinių atostogas“, – komentavo P. Luomanas.

Jo nuomone, mokytojo profesija yra labai jautri ir svarbi, todėl sprendimą priėmęs gimnazijos vadovas esą turėjo numatyti savo veiksmų pasekmes visai mokyklai. Teismo nuosprendis, vicemero teigimu, garbės nedaro nei direktoriui, nei jo vadovaujamai įstaigai.

Be to, P. Luomanas neabejoja, kad toks poelgis turėjo didelės žalos V. Steponavičienei asmeniškai – ji būdama jau pakankamai brandaus amžiaus liko pasmerkta nedarbui, o dėl to patirtas stresas ir įtampa, vicemero nuomone, galėjo tik dar pabloginti jai sveikatą.

Komentarai

  • antra geriausia gimnazija mieste, kas iš jos liko prie šio direktoriaus?

    • Atsakyti
  • žiauru

  • Ne direktorius formuoja mokyklos prestižą, bet mokytojai, mokiniai, mokinių tėvai ir mokinių pasiekimai.

    • direktorius tai mokyklos vadovas, nuo jo intelekto, sugebejimo formuoti mokytoju komanda, kovoti uz savo kolektyva ,mokykla priklauso labai daug. deja sita personalija i visiska dugna savo laiku nuvare 4 vidurine, o dabar ta pati padare su zemkalnio gimnazija, o tai buvo puiki mokymo istaiga, sitas direktorius nera asmenybe,eilinis biurokratelis, labai gaila gimnazijos ir mokytoju

      • Atsakyti
  • Žiūrint kaip direktorius gerbia kolektyvą- mokytojus, taip jis ir formuojasi. Dabar amžiams užsėda direktoriškas kėdes ir mano , kad esą dievai…savam sode. Būtina rotacija kas 5 metai.

  • Jei būtų pasielgęs kitaip, būtų pažeidęs įstatymus. Veiksi pagal įstatymus, pasirodo, liksi kaltas

    • du teismai pripažino, jog mokytojos atleidimas iš pareigų buvo neteisėtas.

  • matyt švietimo skyriui buvo geras draugas kol neapsiš…

  • kokios žirklės tarp švietimo finansavimo ir algų pedagogams?

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (10)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų