Po miesto centrą vaikštantis čekų cirko dramblys traukė smalsuolių žvilgsnius, tačiau dalis panevėžiečių jau rengiasi protesto akcijai prie cirko dėl galbūt kankinamų gyvūnų. T. Šiaudinio nuotr.

Už cirko uždangos – gyvūnų kančios

Už cirko uždangos – gyvūnų kančios

Šią savaitę po Panevėžio centrą vaikštinėjęs čekų cirko dramblys Baby tapo įžymybe. Tačiau ne dėl savo sugebėjimų, o todėl, kad tapo savotišku simboliu, paskatinusiu gyvūnų teisių aktyvistus kilti į kovą dėl cirke kankinamų gyvūnų. Liepos 5 d. Panevėžyje gyvūnų mylėtojai kviečiami į mitingą, o Seimui siūloma uždrausti gyvūnų pasirodymus cirke.

Dviračiu važinėjančios beždžionėlės, pagal muziką trepsinčios meškos, per degančius lankus šokantys tigrai – tokie numeriai ne tik patiems mažiausiems atima žadą, tad cirkas iki šiol yra visos šeimos viena iš lankomiausių vietų. Tačiau internete galima rasti nufilmuotų vaizdų, kur matyti, kaip gyvūnai  dresuojami: už netinkamą elgesį jie mušami botagais, badomi, naudojamas elektrošokas.

Gyvūnai verčiami badauti ir didžiąją dalį savo gyvenimo praleidžia ankštuose narvuose. Dėl smurto ir laisvės suvaržymo jie stresuoja, patiria didžiules kančias, todėl ilgainiui jų elgesys tampa neprognozuojamas. Tikriausiai daugelis dar prisimena atvejį, kai Kaune iš cirko pabėgusi meška sunkiai sužalojo moterį.

Dar prieš kelias savaites ir Šiauliuose praeiviai nufilmavo, kaip dabar Panevėžyje viešinčio čekų cirko „Francesko Praga“ dramblys keistai linguoja. Gyvūnų teisių gynėjai teigė, kad toks elgesys gali byloti apie pažeistą gyvūno psichiką ir jam išsivystė vadinamoji stereotipija.

Aplinkos apsaugos specialistai nustatė, kad Afrikos dramblys laikomas netinkamomis sąlygomis, tad cirko vadovams buvo liepta pasirūpinti gyvūnais. Netgi buvo kreiptasi į zoologijos sodą, ar galėtų priglausti konfiskuotus gyvūnus.  Tačiau dėl vietos stygiaus Lietuvos zoologijos sodas atsisakė priimti keturkojus.

O Plungėje žiūrovai cirko pasirodymuose  neišvydo nė vieno gyvūno, nes įstaiga neturėjo visų reikalingų dokumentų ir leidimų. Aplinkosaugininkai stebėjo, kad dramblys ir liūtės liktų aptvaruose ir nebūtų leidžiami į maniežą.

Krokodilo kančios

Tačiau atrodo, kad Panevėžyje gyvūnai turės linksminti cirko lankytojus. Panevėžio aplinkos apsaugos agentūros Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Alfredas Breivė teigė, kad cirkas jau turi visus leidimus, be to, gyvūnai laikomi gana erdviose patalpose.

„Leidimai yra, dokumentai taip pat visi sutvarkyti. Kai lankėmės pas juos, dramblys buvo erdvioje palapinėje, jam buvo padėta krūva arbūzų. Tad mes  neturime priekaištų. Visas šis ažiotažas kilo dėl to, kad nebuvo laiku sutvarkyti visi reikiami dokumentai. Tą privalu padaryti dar prieš įvežant gyvūnus į Lietuvos teritoriją“, – „Sekundei“ teigė  A. Breivė.

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė teigė, kad žmonės, einantys į cirką, savotiškai prisideda prie gyvūnų kankinimo, todėl ragina renginius, kuriuose jie pasirodo, aplenkti.

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovės Brigitos Kymantaitės nuomone, reikėtų uždrausti gyvūnų pasirodymą cirkuose. Juk jie yra ne tam, kad būtų išnaudojami pramogai. Prieš porą dienų ši organizacija gavo filmuotą vaizdelį, kur matyti, kaip šiuo metu Lietuvoje viešinčio Ukrainos cirko ant vandens dresuotojai kankina krokodilą.

„Krokodilo snukis užrištas ir jį stengiamasi pastatyti vertikaliai, todėl gyvūnas patiria kančias, bando bėgti, bet negali. Tai yra ne kas kita kaip kankinimas. Jau kreipėmės į visas valstybines institucijas, ar tai nėra žiaurus elgesys su gyvūnais. Kol cirke leidžiama naudoti gyvūnus, prašome bent uždrausti tokius elementus, kur akivaizdžiai matyti, kad jie kankinami. Deja, atsakymo kol kas negavome“, – „Sekundei“ tvirtino  B. Kymantaitė.

Jos nuomone, kol patys žmonės nesuvoks, kad eidami į cirką savotiškai palaiko gyvūnų kankinimą, tol situacija nesikeis. Jeigu cirkas su gyvūnais taptų nebelankomas, greitai būtų priverstas jų atsisakyti.

„Nemažai tokių atvejų, kai į cirką žmonės eina pasigrožėti, bet iš jo išeina pasibaisėję. Tačiau juk jie patys savotiškai prisideda prie to kankinimo, nes perka bilietus“, – pabrėžė gyvūnų teisių gynėja.

Kultūros dalis

Seime jau užregistruotos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisos, siūlančios uždrausti Lietuvoje vykstančiuose cirko pasirodymuose naudoti laukinius gyvūnus. Cirko karavanai su laukiniais gyvūnais net negalėtų vykti per Lietuvos teritoriją.

Tačiau cirko darbuotojai tai vertina kaip bandymą sužlugdyti jų veiklą. Viešosios įstaigos „Baltijos cirkas“, kuri rūpinasi ir į Lietuvą atvykstančiais cirkais, darbuotoja, atsakinga už gyvūnų gerovę, Ieva Variakojytė-Reynshtrom teigė, kad politikai turėtų rūpintis ne draudimais, o tuo, kad į mūsų šalį nepatektų nelegalus cirkas, nes tokiame dažnai gyvūnai laikomi netinkamomis sąlygomis ar net kenčia smurtą. O dėl tokių nelegalų nepasitikėjimo šešėlis krenta ant profesionalių trupių, kur gyvūnai yra tarsi šeimos nariai.

„Dar 2010 metais buvo priimtas Gyvūnų gerovės įstatymas, aš pati  dalyvavau šioje darbo grupėje. Mums pavyko pasiekti, kad Lietuvoje pasirodantys cirkai, kurie savo programose naudoja gyvūnus, privalo laikytis tam tikrų gana griežtų reikalavimų. Tačiau dabar siūloma visai uždrausti gyvūnų pasirodymus, nors Europos Parlamentas pripažino, kad cirkas su gyvūnais yra Europos kultūros dalis“, – pažymi I. Variakojytė-Reynshtrom.

Pašnekovė yra pačios seniausios Lietuvoje cirko dresuotojų dinastijos atstovė: cirke gyvūnus dresavo jos močiutė ir senelis, paskui – mama su tėčiu, dabar ji. O jos pėdomis seka sūnus – dešimtmetis jau dabar pasirodo arenoje su šuniukais.  Darbas cirke yra visas jų gyvenimas, todėl jai, kaip ir daugeliui cirko darbuotojų, skaudu girdėti, kaip jie vadinami gyvūnų kankintojais.

„Manote, kad mūsų ištisos kartos kankina gyvūnus? Mes mylime savo darbą, jis yra visas mūsų gyvenimas. Dresūra – pats sudėtingiausias darbas ir jis nesibaigia arenoje. Dresuotojai su savo augintiniais būna dvidešimt keturias valandas per parą, nes gyvūnai – mūsų šeimos dalis. Jie, kaip ir žmonės, yra asmenybės. Mano tėvai labiau prižiūrėdavo gyvūnus negu mus su broliu, bet mūsų aplinkoje tai natūralu“, – pasakojo cirko artistė.

Nelegalų antplūdis

Daugelyje cirkų gyvūnai yra prižiūrėti ir mylimi.  I. Variakojytės-Reynshtrom teigimu, dresuotojo tikslas – ne priversti gyvūną daryti ką nors nerealaus, o parodyti, kaip žmogus gali gražiai bendrauti su augintiniu. Dažnai girdima, kad daugelyje Vakarų valstybių pasirodymai su gyvūnais yra uždrausti, tačiau, dresuotojos tvirtinimu, tai yra netiesa.

„Prancūzija, Italija, Vokietija, Monakas – vienos pažangiausių Europos šalių ir cirkas su gyvūnais ten nėra draudžiamas, tačiau dresuotojai privalo turėti licenciją. Tik baigusieji mokslus  gali dirbti cirke, tad kodėl tokio reikalavimo negali priimti Lietuva. Tada būtų užkirstas kelias visokiems apsišaukėliams, gyvūnų išnaudotojams ir kankintojams“, – „Sekundei“ kalbėjo dresuotoja.

O tokių nelegalių cirkų Lietuvoje vis daugėja. Kadangi Europoje sienų nėra, daugiausia jų plūsta iš Vakarų šalių. Ypač sudėtinga situacija Lenkijoje ir Čekijoje, kur daugybę cirkų dirba pogrindyje: neturi reikiamų sąlygų  gyvūnams laikyti, juos vagia ar padirbinėja dokumentus.

„Baisi krizė šioje srityje yra Lenkijoje ir Čekijoje, todėl tiek daug šių šalių cirko trupių važiuoja į Lietuvą.  Dar prieš įvažiuojant į mūsų šalį turi būti patikrinama gyvūnų kilmė, ar jie turi visus pasus, ar skiepyti, prižiūrėti. Deja, dalis cirkų veikia nelegaliai. Ir dėl jų veiklos kenčia tie, kurie itin rūpinasi savo augintiniais. Žmonės tiesiog nebepasitiki. Bet jeigu mes pasiduosime, liks tik atvykstantys nelegalūs cirkai. Aš negaliu išduoti savo senelio atminimo ir jo didžiulio indėlio į cirką“, – atvirai kalbėjo I. Variakojytės-Reynshtrom.

Ieva Variakojytė-Reynshtrom teigia, kad politikai turėtų rūpintis ne draudimais, o tuo, kad į mūsų šalį nepatektų nelegalus cirkas, nes tokiame dažnai gyvūnai laikomi netinkamomis sąlygomis ar net kenčia smurtą.

Gyvūnai kankinami ir kitur

Dresuotojos teigimu, dėl nelegalių cirkų, kuriuose galbūt kankinami gyvūnai, veiklos nesąžininga būtų drausti visiems rodyti programas su gyvūnais. Be to, cirkas yra tik dalis veiklos, kur naudojami gyvūnai. Uždraudus gyvūnus cirke, tektų uždrausti ir medžioklę, gyvūnų parodas, ritualinį gyvūnų žudymą, tarnybinių šunų ruošimą bei mokslinius tyrimus su gyvūnais.

„Moksliniai tyrimai su gyvūnais ar ritualinis žudymas – leistina, bet mūsų veikla jau atrodo barbariška, nors mes mylime savo gyvūnus ir jais rūpinamės.  Net ir prasčiausiame cirke gyvūnas gyvena geriau nei kokioje nors fermoje. Ar kas tikrina, ar nėra kankinamas šuo, kuris pririštas prie būdos trumpa grandine“, – retoriškai klausė  I. Variakojytė-Reynshtrom.

Anot jos, visiškai pakaktų, kad valstybinės institucijos atidžiau tikrintų visus į Lietuvą atvažiuojančius cirkus. Tuomet žiūrovai matytų tik kokybišką cirką ir būtų užkirstas kelias gyvūnams kankinti.

„Neįsivaizduojate, kaip mus sukrečia visi tie vaizdai, kuriuose užfiksuota, kaip nelegaliuose cirkuose kankinami gyvūnai. Baisiausia, kad gyvūnų teisių gynėjai mėnesiais fiksuoja tokius vaizdus ir tik po kurio laiko informuoja atitinkamas tarnybas. Jeigu mes pastebėtume, kad darbuotojas nepagarbiai elgiasi su gyvūnu, jis būtų išmestas tą pačią akimirką. Labai atidžiai reikia rinktis  žmones, kurie dirbs su gyvūnais. Mes nekviečiame į Lietuvą tų cirko grupių, jeigu tik turime informacijos, kad gyvūnai gali būti laikomi netinkamomis sąlygomis, jau nekalbant apie jų kankinimą. Visais tokiais atvejais mes privalome informuoti ir Europos cirko asociaciją“, – sakė I. Variakojytė-Reynshtrom.

Komentarai

  • o pacios sitos,, kovotojos“ uz gyvunu teises,isisamzinusios su gyvunais.Ir as galeciau pasakyti,kad jos kankina gyvunus,kurie gyvena mazuose kambariuose,i lauka iseina,kada nori seimininkes,eda koncervus,maudomi su sampunais,ir kerpami pas sunu kirpejus,patiria stresa

  • tegul isvaro i gatve nors dvidesimt drambliu – i cirka as neisiu.Manes tokios reklamos neveikia.Pakanka afisu kasd nores tas nueis.As pries visokias brukamas reklamas.

  • I cirka as neinu is principo,nes seniai zinau,kaip gyvunai kankinami ir verciami daryti tai,ko nori „dresuotojas“. Aplamai,laukiniu gyvunu gyvenimas nelaisveje yra savaime didziule kancia jiems. Laukiniu gyvunu vieta gamtoje. Esu maciusi ne viena savanoriu,integruotu tarp cirko darbuotoju nufilmuotus video slapta kamera,ka isdarineja vadinamieji dresuotojai su gyvunais. Ziaurumams nera ribu. Drambliu jaunikliai pagauti gamtoje ir nuo pat pirmu dienu bandoma palauzti ju dvasia ziauriai dauzant priristus tarp medziu iki pilno issekimo,marinami badu ir toliau vykdomos egzekucijos kasdien,kol gyvunas visiskai dvasiskai paluzta,nustoja priesintis,tampa apatiskas ir paklusnus . Taip dramblys priverciamas tarnauti zmogui. Tai labai populiaru Indijoje,tokie apdoroti drambliukai daznai parduodami cirkams.Nenuostabu,kad gyvunai nuo nepakeliamu kanciu daznai isproteja ir nuzudo savo kankintojus. Ir gerai,nes jiems taip ir reikia.

Rodyti visus komentarus (3)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų