Panevėžio rajono žmonės su apmaudu stebi, kuo virto jų upės. P. Židonio nuotr.

Upės virto švinkalais

Upės virto švinkalais

Nusprendus upėms grąžinti senąsias jų vagas, Panevėžio rajone išardytos aštuonios užtvankos, vietinių vadintos kriokliais, bei supilti 306 bunomis vadinami pylimai.

Nors aplinkosaugininkai įtikinėja, jog taip gelbėjama gamta, visgi net seniūnijų vadovai rėžia, jog toks pinigų panaudojimas – kaip senutei plastinė operacija.

Neteko džiaugsmo

„Išardę mūsų Žvalgaičių kaimo krioklį ant Juodos upės, iš mūsų pačių, o ypač iš vaikų ir anūkų, atėmė didžiulį vasaros džiaugsmą. Ne tik mūsiškiai turkšdavosi užtvenkto upelio vandeny, maudytis suvažiuodavo ir Ramygalos, ir Jotainių vaikai, o po darbų į krioklio vėsą pasinerdavo suaugusieji“, – dėl išgriautos užtvankos apgailestavo Vadoklių seniūnijos Žvalgaičių kaimo gyventoja Stasė Vilkienė.

„Tikriausiai nugriautų ir A. Brazausko vardu pavadintą Nemuno užtvanką, nebeliktų Kauno marių. Be to gal greitai nepadarys dėl geopolitinių motyvų.“

A. Šležas

Vadoklių seniūnė Milda Tamokaitienė taip pat neslėpė nuostabos, kam reikėjo atimti iš žmonių džiaugsmą, nes dabar ties Žvalgaičiais Juoda nė iš tolo nebeprimena upės, o tik griovį.

Bijo dėl saviškės

Išgriovus užtvankas, su dideliu liūdesiu į buvusias upes žvelgia ir kitų Panevėžio rajono kaimų gyventojai.

Buvęs vandeningas Nevėžis varganu grioviu tapo Miežiškiuose.

Matydami, kas su upėmis padaryta kitose seniūnijose, dėl savo užtvankos išsigandę ir paįstriečiai.

„Paįstrio seniūnijos užtvankos, ačiū Dievui, dar neardytos, gal tai darys ateityje naudodami ES pinigus. Ant mūsų Įstro upės, kuri teka per ūkininkų laukus, statė pylimus – bunas“, – pasakojo Paįstrio seniūnas Virginijus Šležas.

Nusprendus upėms grąžinti senąsias jų vagas, Panevėžio rajone išardytos aštuonios užtvankos, vietinių vadintos kriokliais, bei supilti 306 bunomis vadinami pylimai.

Panevėžio rajono žmonės su apmaudu stebi, kuo virto jų upės. P. Židonio nuotr.

Plastinė operacija senutei

Aukštąjį hidrotechnikos mokslą baigęs bei porą dešimtmečių pagal šią specialybę dirbęs, užtvankų statyba bei jų priežiūrą rūpinęsis V. Šležas mano, kad žmonių kriokliais vadinamų užtvankų griovimas – šiandienos mada, atspindinti ES vykdomą vadinamąją žaliąją politiką.

„Ardydami užtvankas bei statydami bunas teigia, kad atstatys, kas buvo prieš šimtą ir daugiau metų. Tačiau aš įtikinęs, jog tai – utopija, tas pats, kas karštančiai močiutei atlikti plastinę veido operaciją bei įdėti kai kurių organų implantus“, – tiesmukas V. Šležas.

Visgi, anot jo, pasaulyje esti turtingų močiučių, įsigeidusių tokių operacijų, o kaip jos atrodo operuotos, matome žiniasklaidos įžymybių skiltyse.

„Ar to reikia mūsų upėms? Ar tikrai būtina jas taip darkyti?“ – klausė seniūnijos vadovas.

Upė kelia gailestį

Miežiškių seniūno pavaduotoja Giedrė Bučienė irgi rėžia: ne tik jai, bet ir miežiškėnams atrodo, jog išardžius per jų miestelį tenkančio Nevėžio užtvankas, upė liko sudarkyta.

„Baisi tapo upė. Tenka susitaikyti, kad vasarą nebebus įmanoma joje maudytis. Mums ne mažiau baisu, kad grioviu tapusioje upėje išgaiš žuvys, prasmirs, pašvinks pati upė“, – kalbėjo pavaduotoja.

Anot G. Bučienės, išardžius užtvankas ir nusekus Nevėžiui, apgailėtinai atrodo ir pats per Miežiškius nutiestas tiltas, ir dumbliais apžėlę po upės vandeniu buvę akmenys, ir išdžiūvusios vandens augmenijos sąnašos.

„Žiemą, kai griovė Nevėžio užtvankas ir kai „Sekundės“ laikraštis apie tai parašė, buvo surengta nuotolinė konferencija, joje aiškinta, kad pavasario polaidžio vanduo nuneš visas tas apnašas. Bet matome, kad nieko nenunešė, o atrodo jos tikrai baisiai“, – teigė seniūno pavaduotoja.

Anot jos, iš pažiūros atrodo, kad ten, kur pro Miežiškius tekančiame Nevėžyje vandens būdavo suaugusiam žmogui iki kaklo, dabar kažin ar tesiektų kelius.

„O kas bus vasarą?“ – klausė G. Bučienė.

Išardžius keturias Nevėžio užtvankas, taip dabar atrodo per Miežiškius tekanti ši upė. D. Baronienės nuotr.

Užtvankų ardymas – visų labui

Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė teigė, jog upių užtvankos visoje Lietuvoje griaunamos bei ant upių bunos statomos už ES lėšas.

Tai – Aplinkos ministerijos projektas, savivaldybės su juo buvo supažindintos, tačiau kokios nors įtakos, o juo labiau galios, nei savivaldybių vadovai, nei administracijos specialistai šiam projektui neturėjo.

Projektu, pasak Z. Bakanienės, siekta upėms grąžinti natūralią jų vagą bei atkurti galimybę veistis žuvims ir visai kitai upių gyvūnijai bei augmenijai.

Projektas vykdytas teigiant, jog pastatytos net ir mažiausių upių užtvankos, pakeistos upeliukų vagos, nors iš lėto, bet marina pačias upes, dėl to žūsta upių gyvūnija.

„Negana to, išardytos užtvankos buvo jau tikrai senos, neremontuotos, jos grėsė sugriūti“, – patikino Z. Bakanienė.

Jos teigimu, griaunant užtvankas daugiausia priekaištų sulaukta iš Miežiškių gyventojų. Savo upes bandė ginti ir Vadoklių bei Paįstrio seniūnijų žmonės.

Paįstrio seniūno V. Šležo nuomone, užtvankų griovimas – naudos neduodanti šių dienų mada. D. Baronienės nuotr.

Griovėjams nebuvo saldu

Žemės ūkio skyriaus vedėjos teigimu, už ES lėšas šitaip tvarkytos per Panevėžio rajoną tekančios Alantos, Įstro, Aptekos, Juostos, Upytės, Marnakos ir Nevėžio upės.

Upių renatūralizacijos projekto darbus vykdžiusios Molėtuose įkurtos melioracijos darbus atliekančios A. Žiuko įmonės darbų vadovas Augustas Žiukas skaičiavo, jog ant Panevėžio rajono upių taip pat pastatytos 306 bunos – t. y. užliejami pylimai, padedantys kiekvienai upei atgauti senąją, pirminę vagą, kurią ištiesino laukus žemdirbystei ruošę melioratoriai.

Atlikdami šiuos darbus, A. Žiuko vadovaujami statybos specialistai daugiausia priekaištų, anot jo paties, išgirdę iš Žvalgaičių kaimo ir Miežiškių miestelio gyventojų.

Regi tik pinigų panaudojimą

„Būčiau priekaištavęs ir aš, jei mano nuomonė ką nors lemtų. Aš užtvankų ardymą ir bunų statymą vadinu paprasčiausiu pinigų panaudojimu. Europos Sąjungai jų skyrus, ministerijos klerkai, projektų rašytojai, užtvankų griovėjai juos „įsisavino“, o žmonės neteko rekreacinių vietų, nebeturės kur nusimaudyti“, – gyventojų maištu prieš užtvankų griovėjus nesistebi V. Šležas.

Jis teigė atkreipęs dėmesį, jog aplinkos saugotojai jau kalba ir apie tai, kad reikia griauti ir didžiąsias užtvankas, tokias kaip Lėvens Kupiškyje ar Nevėžio Panevėžyje, kur plyti marios.

„Tikriausiai nugriautų ir A. Brazausko vardu pavadintą Nemuno užtvanką, nebeliktų Kauno marių. Be to gal greitai nepadarys dėl geopolitinių motyvų, nes kitaip netektume energetinės nepriklausomybės“, – svarstė Paįstrio seniūnas.

Komentarai

  • Tegu dabar atstato, tas gerbiamas seimunas kuris inicijavo griovimo projekta.

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų