P. Židonio nuotr.

Upės ir ežerai persisotinę trąšų

Lietuvos ežerų ir upių tyrimai atvėrė akis: net 63 proc. upių ir 64 proc. ežerų neatitinka geros ekologinės būklės kriterijų. Panevėžio mieste ir rajone geros būklės vandens telkinių beveik nerasta.

Aplinkos apsaugos agentūros Personalo ir dokumentų valdymo skyriaus atstovės ryšiams su visuomene Laimos Grižaitės teigimu, Panevėžio rajone įvertinti 28 upės ir 4 ežerai.

Tyrimas parodė, kad net 27-ios upės neatitiko geros ekologinės būklės reikalavimų. Ežeruose situacija pasirodė esanti dar prastesnė.

Geros ekologinės būklės reikalavimų neatitiko visi keturi tokiai kategorijai priskiriami tvenkiniai: „Ekrano“ marios, Liberiškio, Stepanionių ir Juodžio ežerai.

„Dažniausia Panevėžio rajone vandens telkinių geros ekologinės būklės reikalavimų neatitikimo priežastis – žemės ūkio tarša ir vandens telkinių hidromorfologiniai pakeitimai“, – teigė L. Grižaitė.

Anot Aplinkos apsaugos agentūros atstovės, pagal fosfatines, azotines medžiagas ir biologinius kokybės elementus blogiausia ekologinė būklė yra Juodos, Pyvesos, Upytės (žemiau Ramygalos) ir Liaudės upių.

Šių upių tyrimų vietose ekologinė būklė svyravo nuo vidutinės iki labai blogos. Juodoje žemiau Anitavos kaimo netoli Vadoklių ir Liaudėje ties Ibutonių kaimu nustatyta labai bloga ekologinė būklė.

Visų keturių ežerų kategorijos vandens telkinių ekologinė būklė buvo vidutinė.

Naujausias aplinkosaugininkų tyrimas parodė, kad Panevėžio rajone net 27-ios upės neatitinka geros ekologinės būklės reikalavimų, o ežeruose situacija dar prastesnė. P. Židonio nuotr.

Pokyčiai ne į gera

Pasak L. Grižaitės, vandens telkinių būklė per 2015–2021 m. nuolat blogėja.

Dažniausiai žemės ūkio taršos poveikis pasireiškia visoje Vidurio ir Pietvakarių Lietuvoje, kur intensyviai ūkininkaujama. Numatyta imtis bendranacionalinių būklės gerinimo priemonių, apimančių visus vandens telkinius, kuriuos veikia žemės ūkio tarša Lietuvoje“, – komentavo agentūros atstovė.

Vėl vertins reikalavimus dėl trąšų

Reaguodama į tyrimo rezultatus, Aplinkos ministerija kaip vieną svarbesnių priemonių, padėsiančių suvaldyti taršos patekimą į vandens telkinius, numato patikslinti žemės ūkyje naudojamų trąšų reikalavimus, patvirtinti tręšimo planų rengimo gaires, kuriomis vadovaujantis būtų apskaičiuojamas optimalus trąšų kiekis skirtingiems pasėliams, taip pat pateikti siūlymus dėl pievų išlaikymo ir didinimo paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose, pakrančių apsaugos juostose.

Tarp siūlomų priemonių šalies vandens telkiniams apsaugoti nuo taršos, patiriamos dėl intensyvios žemės ūkio veiklos, yra ir idėja ūkininkams skirti paramą įrengti ariamosiose žemėse šlapynes, atkurti pelkes, įrengti reguliuojamo drenažo sistemas, kalkių filtravimo griovius, nuosėdų gaudykles.