Universitetų jungimosi epopėja tęsiasi

Premjero Sauliaus Skvernelio sudarytai darbo grupei pristačius siūlymus dėl mokslo ir studijų institucijų pertvarkos, dar kartą kilo diskusijų dėl universitetų jungimosi. Keturiems mūsų miesto universitetams rekomenduojama kol kas sunkiai įvykdoma užduotis – susijungti į vieną Kauno universitetą. Akivaizdu, savo noru jie to nedarytų. Tačiau atrodo, kad niekas ir nevers taip elgtis.

Entuziazmo nerodo

Iš mūsų mieste veikiančių įstaigų siūlomai reformai pritaria Kauno technologijos universitetas (KTU). Jis pripažįsta, kad tikėjosi išsaugoti įstaigos savarankiškumą, tačiau dabar turės koreguoti savo planus.

Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU) neprieštarautų, jei būtų kuriamas naujas universitetas, o ne tiesiog jungiamos kelios aukštosios mokyklos.

Lietuvos sporto universitetas (LSU) kurti vieną universitetą sutiktų su išlygomis: jei universitetas toliau galėtų dirbti kaip savarankiška institucija.

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) siūlomai reformai nepritaria ir pažymi, kad kol kas nėra jokio pagrindo ką nors keisti. Be to, VDU yra nusprendęs jungtis su Lietuvos edukologijos universitetu (LEU), o šiai idėjai jau pritarė Seimo Švietimo ir mokslo komitetas.

Vadina grįžimu atgal

VDU profesorius A.Krupavičius (VDU nuotr.)

VDU rektoriaus Juozo Augučio teigimu, siūlomas universitetų jungimas į Kauną sugrąžintų sovietmečiu sukurtą darinį.

„Ar tikrai Lietuva taip susitraukė, kad turi likti vos keturi universitetai? Ar tikrai turėtų atsirasti toks sovietinis darinys kaip Kauno universitetas, kuris 1950 m. buvo sukurtas sovietų valdžiai atėmus VDU vardą, ar tikrai mes grįžtame į sovietmetį?“ – retoriškai klausė J.Augutis.

Jis pertvarkos planą vertina kaip paskatą diskutuoti apie universitetų problemas, tačiau nematąs problemų sprendimo būdų. Be to, šis planas nėra derintas su universitetais ar jų steigėju Seimu.

KTU rektorius Petras Baršauskas nuosekliai laikosi minties, kad Kaune turi veikti vienas didelis ir stiprus universitetas. Jo nuomone, anksčiau ar vėliau tai ir įvyks.

KTU jau yra pasirašęs susitarimą dėl jungimosi su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU), tačiau jį darbo grupė siūlo palikti kaip atskirą aukštąją mokyklą.

Paviešinti skirtingi skaičiai

Pristatyta reforma nebuvo iki galo aiški ir žiniasklaidai. Portaluose pasirodė antraščių, kad šalyje liks 4, 5 arba 8 universitetai. Spaudos konferencijoje žurnalistai klausinėjo darbo grupės narių, kiek liks universitetų, bet aiškaus atsakymo nesulaukė. Tada patys padarė išvadas.

Vieni skaičiavo, kad veiks du bendrieji ir du technologiniai universitetai. Kiti vertino, kelių aukštųjų mokyklų pavadinimuose bus įrašyta žodis „universitetas“, ir suskaičiavo penkias įstaigas. Iš tiesų projekte minimos 8 įstaigos.

Darbo grupė pasiūlė, kad Vilniuje ir Kaune veiktų po plačios aprėpties universitetą, du technologijų universitetai būtų Vilniuje ir Klaipėdoje. Kaip specializuotos akademijos galėtų veikti Kaune esantis LSMU, dabar veikiančių menų akademijų – Vilniaus dailės akademijos bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos – junginys, Policijos akademija.

Savarankiškumo netektų Lietuvos edukologijos, Mykolo Romerio ir Šiaulių universitetai – juos siūloma jungti prie Vilniaus universiteto. Kauno universitetą sudarytų KTU, VDU, ASU ir LSU.

Ar tikrai Kaune turėtų atsirasti toks sovietinis darinys kaip Kauno universitetas?

Darbo grupės manymu, studijų programos turėtų būti sukoncentruotos ir tikslingai pritaikytos realiems darbo rinkos poreikiams, jų skaičius sumažintas nuo 1800 iki 700. Aukštąsias mokyklas siūloma finansuoti sutarčių pagrindu. Valstybės lėšų įstaigoms būtų skiriama pagal pasiektus rezultatus: kaip absolventams sekasi įsidarbinti, kaip juos vertina darbdaviai, ar studijos atitinka profesijos standartus, kokie tarptautiniai pasiekimai.

Kaina – 200 mln. eurų

Reformos gaires rengusios darbo grupės narė, bendrovės „Visionary Analytics“ vadovė Agnė Paliokaitė sakė, kad universitetų pertvarka gali kainuoti apie 200 mln. eurų. Didžiąją šios sumos dalį esą padengtų Europos Sąjungos (ES) lėšos.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė teigė, kad pokyčiai aukštojo mokslo sistemoje leis sutaupyti 50 mln. eurų. Iš dalies šių lėšų bus įgyvendinama pati pertvarka, kita dalis investuojama į pasenusią infrastruktūrą, apie 30 proc. didinami atlyginimai dėstytojams. Dėstytojų algoms didinti per metus numatoma skirti apie 22,5 mln. eurų.

Universitetai nevienodai vertina išsakytą pažadą didinti algas. LSU rektorius Aivaras Ratkevičius pabrėžia, kad, mažėjant studentų, nebus iš ko kelti algų. Anot jo, tai įmanoma atleidus dalį dėstytojų ir perskirsčius pinigus likusiems arba sumažinus administracijos ir ūkio valdymo išlaidas.

KTU rektorius P.Baršauskas tikisi, jog reforma leis padidinti dėstytojų atlyginimus, nes lėšos nebus išblaškomos per daugybę institucijų. Anot jo, taip įvyko po panašios reformos Estijoje.

Reformas patys ir atšaukė

Tačiau tą pačią dieną Lietuvos Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime seniūnas Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad darbo grupės pasiūlymai dėl aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos rodo tam tikrą kryptį, kuria galėtų eiti universitetai, bet nebus prievartos jungtis.

Premjeras S.Skvernelis irgi teigė, kad prievarta jungiama nebus. „Mums tikrai nėra svarbu, kas su kuo jungiasi, bet nesikeisti nebus galima“, – sakė premjeras.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovas Eugenijus Jovaiša taip pat kartojo, kad prievartos nebus. „Jokio rankų laužymo, kad jums privalu (jungtis) su tuo, jums privalu su tuo, nėra, nebuvo ir nebus. Tai turi lemti finansavimo keitimas, programų mažinimo sistema, kokybės paieškos. Susidarys visai naujos sąlygos veikti universitetams ir jie naujomis sąlygomis, kai nebeveiks krepšelis, turės patys suprasti, ką jie gali ir ko negali“, – kalbėjo E.Jovaiša.

Savo poziciją išsakė ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė, paprastai vengianti pasisakyti aštriais vidaus politikos klausimais. „Ne nuo to galo pradedame diskusiją. Koks skirtumas – vienu ar dviem universitetais bus daugiau ar mažiau. Visiškai ne tai esmė, o aukštojo mokslo kokybė“, – interviu LRT radijui sakė Prezidentė.

Susijungimas pareikalavo milijonų

2010 m. Kauno medicinos universitetas ir Lietuvos veterinarijos akademija susijungė ir tapo Lietuvos sveikatos mokslų universitetu. Studijų infrastruktūrai ir įrangai atnaujinti universitetui buvo skirta 42,5 mln. Lt ES struktūrinių fondų ir 7,5 mln. Lt nacionalinio biudžeto lėšų. Viename interviu 2010 m. rektorius Remigijus Žaliūnas minėjo, kad iš viso universitetas per 2 ar 3 metus turės panaudoti apie 130 mln. litų.

R.Žaliūnas neabejoja: pokyčiai universitetui buvo naudingi. Praėjusią savaitę spaudos konferencijoje Seime jis kalbėjo, kad švietimo sistemai reikia permainų. „Ar tos priemonės, kurias pateikė premjero sudaryta darbo grupė, kai kurioms institucijoms galbūt bus ne vaistas, o nuodas, kai kurios per trumpą laikotarpį galbūt numirs, – nežinau, kadangi viso teksto nesu skaitęs. Gal kai kurioms institucijoms tai bus kaip tik gera paspirtis arba tikslas konsoliduoti žmogiškuosius išteklius, infrastruktūrą siekiant tų rezultatų“, – sakė R.Žaliūnas.

Jis pažymėjo, kad, nepaisant demografinės padėties, nuo 2010 m. LSMU didėja studentų skaičius. LSMU daugiau kaip 10 proc. studentų yra užsieniečiai – daugiausia iš Švedijos, Izraelio, Vokietijos, Ispanijos.

„Pats geriausias, mano galva, kokybinis rodiklis yra tai, ar šeimos atiduoda savo vaikus į universitetus“, – ELTAI tvirtino R.Žaliūnas.

Abejoja jungimosi nauda

Tačiau VDU profesorius Algis Krupavičius klausia: „Ar kas nors matė viešai šių dviejų aukštųjų mokyklų sujungimo įvertinimus, rimtą sėkmių ir nesėkmių analizę? Suvienijimo kaina buvo labai nemenka.“

Jį stebina, kad pastaraisiais metais iš valstybės skiriamas finansavimas LSMU yra didesnis nei anksčiau buvo dviem atskirai. „2010 m. medicinos universitetui ir veterinarijos akademijai teko 12,37 proc. valstybės biudžeto lėšų, skiriamų 14-ai pagrindinių valstybinių universitetų (Karo akademija neįskaičiuota); 2016 m. – 14,26 proc., o 2017 m. buvo projektuojama 15,69 proc. tarp 13-os universitetų. Nors jungimai turėtų sumažinti bent administracines sąnaudas, o tuomet ir bendras universitetų veiklos sąnaudas, bet, regis, taip neatsitiko aptariamu atveju“, – svarstė A.Krupavičius.

Jis priminė, kad 2015–2016 m. svarstytas galimas KTU ir LSMU susijungimas. „Už nei daug, nei mažai – 127 mln. eurų“, – ironiškai pažymėjo A.Krupavičius.

VDU su LEU „susituoktų“ pigiai

VDU toliau laikosi idėjos jungtis su LEU. VDU rektorius J.Augutis tikina: spaudoje eskaluota klaidinga informacija apie tai, kad šių dviejų universitetų susijungimas valstybei kainuos apie 50 mln. eurų.

„Tai visiška netiesa. Mūsų skaičiavimais, iš valstybės biudžeto integracijai reikėtų skirti 4–5 mln. eurų – išeitinėms kompensacijoms ir bendrai IT sistemai sukurti. Visos kitos reikiamos lėšos būtų surinktos išparduodant nereikalingą universitetų turtą, gaunant paramą iš ES fondo.

Universitetų jungimasis ne tik sumažintų pasikartojančių ir persidengiančių studijų programų skaičių 40 proc., bet ir nemažai sutaupytų. Pavyzdžiui, ūkio srityje apie 300 tūkst. Eur per metus, optimizuojant personalą 30 proc. – apie 2 mln. Eur per metus. Iš viso per metus būtų sutaupoma net 4 mln. eurų. Finansiniai rodikliai liudija, kad universitetų integracija finansiškai atsipirks per 2 artimiausius metus“, – teigė J.Augutis.

Įžūlus kaltinimas ar tiesa?

VU Filologijos fakulteto profesoriaus Pauliaus Subačiaus teigimu, akivaizdu, kodėl kai kurių universitetų vadovai nepritaria planams dėl susijungimo. Anot jo, rektoriai siekia iki kadencijos pabaigos išlaikyti savo togas, didelius atlyginimus ir privilegijas.

„Niekas kitas jiems nerūpi. Kažkaip sunku matyti lyderius. Yra du trys rektoriai, kurie dar šiokie tokie lyderiai, o visa kita, deja, atrodo labai apgailėtinai“, – „Lietuvos žinioms“ sakė P.Subačius.

Ar universitetų padaugėjo?

VDU profesorius Antanas Kulakauskas mano, kad neteisinga teigti, jog nuo sovietmečio Lietuvoje padaugėjo universitetų. „Iš tiesų padaugėjo tik pavadinimų. Nuo SSRS žlugimo mūsų šalyje atsirado tik vienas naujas valstybinis universitetas – buvo atkurtas tarpukariu veikęs Vytauto Didžiojo universitetas. Visi kiti buvo pervadinti, prijungti arba pakeitė statusą“, – teigė A.Kulakauskas.