-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Sunkioje, metalu kaustytoje dėžėje slėptas žemėlapis – pirmasis toks Lietuvoje.
Sovietmečiu šie dokumentai privalėjo būti sunaikinti, tačiau tuometė Savivaldybės geodezininkė, rizikavusi savo karjera, unikalią istorinę vertybę išsaugojo ateities kartoms, slėpdama ją moterų tualete.
Ne vieną dešimtmetį Panevėžio savivaldybės Teritorijų tvarkymo ir architektūros skyriuje išgulėję kartografiniai miesto žemėlapiai tik praėjusią savaitę buvo perduoti Panevėžio kraštotyros muziejui. Kaip pasakojo šio skyriaus specialistas Andrius Sviderskas, 1934-aisiais nubraižytas pirmasis miesto topografinis žemėlapis – pats seniausias išlikęs Aukštaitijos sostinės žemėlapis.
Jame labai tiksliai atvaizduojamas gatvių tinklas ir svarbiausi miesto pastatai, kvartalai.
Įdomu, kad miestas žemėlapyje atvaizduotas preciziškai tiksliai.
„Iki tol žemėlapiai buvo gaminami kaip stilizuotos schemos. O turistiniai žemėlapiai būdavo labai iškraipomi, stilizuojami, keičiamos proporcijos, kad nebūtų tikslumo. Kartografija buvo priskiriama prie karinių dalykų, todėl privalėjo būti įslaptinta, o vėliau ir sunaikinta. Todėl didelis stebuklas, kad šis žemėlapis išliko iki mūsų dienų“, – pasakojo A. Sviderskas.
Pasak Andriaus Svidersko, tarpukariu nubraižytame pirmajame miesto topografiniame žemėlapyje preciziškai tiksliai atvaizduojamas gatvių tinklas ir svarbiausi miesto pastatai, kvartalai. „SEKUNDĖS“ nuotr.
Didžiausias nuopelnas, kad pirmasis Panevėžio kartografinis žemėlapis dabar istorikų rankose, tenka tuomečio Vykdomojo komiteto geodezininkei Sigitai Taurienei.
Jei ne ji, iš istorinių dokumentų būtų telikęs žiupsnis pelenų.
Šie žemėlapiai ilgą laiką akylai saugoti nuo visuomenės akių.
Kad gautų leidimą su jais dirbti, geodezininkė turėjusi anketose nurodyti ne tik artimųjų darbovietes, bet netgi kur palaidotas tėtis.
Įslaptinti miesto žemėlapiai privalėjo būti užregistruoti apskaitos žurnaluose ir laikomi atskirai spintose.
O nurašytus dokumentus buvo reikalaujama sudeginti.
Visgi S. Taurienė, gudriai apmulkinusi iš Minsko atsiųstą tikrintoją, sugebėjo išsaugoti Panevėžiui itin reikšmingus dokumentus.
Dar 1934-aisiais gamintą pirmąjį Panevėžio kartografinį žemėlapį stebuklingu būdu sovietmečiu pavyko išsaugoti nuo sunaikinimo. G. KARTANO nuotr.
Tokio likimo turėjo sulaukti ir istoriniai Panevėžio žemėlapiai. Tačiau juos aptikusiai moteriai nekilo ranka sunaikinti miesto plėtrą liudijančių dokumentų.
Todėl kai 1985-aisiais Panevėžio vykdomojo komiteto geodezininkai sulaukė žinios, kad atvažiuoja tikrintojas iš Vyriausiosios geodezijos ir kartografijos valdybos Minske, teko gerai pasukti galvą, kaip neįkliūti pačiai ir nepridaryti rimtų nemalonumų kolegoms.
Jei toks prievaizdas miesto valdžios rūmuose būtų aptikęs nesunaikintą slaptą medžiagą, geodezininkams grėsė ne tik skristi iš darbo, bet galbūt net kuriam laikui atsisveikinti su gimtine.
Tikrintojo vizitui Panevėžio geodezininkai ruošėsi net suplukę – dabartinės Savivaldybės pastate kur tik įmanoma slapstė išsaugotus istorinius miesto dokumentus.
Tokius neštis į namus būtų buvę pernelyg rizikinga.
Istoriniams žemėlapiams paslėpti labiausiai tiko pikantiškiausia vieta įstaigoje – moterų tualetas. Juk vienas atvažiavęs vyras į moterų tualetą tikrai neis.
Į šį kambariuką tikrintojas išties neužsuko, tačiau jam užkliuvo ant sienos pakabinta sena Panevėžio schema – už tai panevėžiečiai gavo pylos.
Mat pagal tų laikų reikalavimus netgi ne žemėlapis, o paprasčiausia schema turėjo būti slepiama po užuolaidomis, kad priešas pro langą neužmatytų.
„Sekundei“ S. Taurienė yra pasakojusi, jog tuomet gal nė rimtai nesuvokė pavojaus.
Supratimas, kuo rizikavo, atėjo žvelgiant iš laiko perspektyvos: jei atsiųstasis tikrintojas būtų aptikęs sumaniai paslėptus žemėlapius, ji akimirksniu būtų atsidūrusi saugumiečių rankose.
Į Panevėžio kraštotyros muziejų iškeliavo ne tik seniausias kartografinis miesto žemėlapis, kurį sudaro dvylika atskirų didžiulių lapų bei trys informaciniai lakštai, bet ir metalu kaustyta nedeganti dėžė-lagaminas, kurioje jie buvo saugoti. G. KARTANO nuotr.
„Tuomet buvo tokia valstybės politika – kad priešai nepamatytų, visa kartografija buvo įslaptinta ir saugoma užrakinta keliais užraktais, o vėliau ir visai sunaikinama. Man pačiam buvo didžiulė staigmena, kad tokie žemėlapiai išsaugoti nuo sunaikinimo“, – pasakojo A. Sviderskas.
Jo teigimu, slėptieji žemėlapiai išsilaikė puikiai.
Tačiau popierius, ant kurio rašalu išpieštas tikslus miesto planas, nelabai mėgsta šviesos. Tad tik muziejininkai galės tinkamai saugoti ir eksponuoti šią panevėžiečiams ypatingą istorinę vertybę.
„Pats inicijavau, kad šie žemėlapiai būtų perduoti Panevėžio muziejui, kad kuo daugiau panevėžiečių galėtų juos pamatyti. Tai be galo svarbi mūsų miesto istorijos dalis“, – teigė A. Sviderskas.
Į Panevėžio kraštotyros muziejų iškeliavo ne tik seniausias kartografinis miesto žemėlapis, kurį sudaro dvylika atskirų didžiulių lapų bei trys informaciniai lakštai, bet ir metalu kaustyta nedeganti dėžė-lagaminas, kurioje jie buvo saugomi.
Lagaminas pritaikytas nešti horizontalioje padėtyje, šonuose turi 3 rankenas, mat net dviem augalotiems vyrams jį pakelti yra sunku.
Planas buvo įdėtas į specialiai jam laikyti pagamintą odinį aplanką, kurio lapai vienas nuo kito atskirti specialiu apsauginiu popieriumi, o lakštus skiriančios įklijos – odinės.
Anot Jūratės Gaidelienės, muziejui dovanotas žemėlapis – didžiulis miesto turtas ir būtų gaila, jeigu jis tiesiog dulkėtų kur sandėliuke. G. KARTANO nuotr.
Kaip pasakojo Panevėžio kraštotyros muziejaus direktoriaus pavaduotoja Jūratė Gaidelienė, kažkada žemėlapio lapai buvo tvarkingai susegti, tad restauratoriams pirmiausia teks užduotis juos vėl gražiai sudėti į albumą, išvalyti.
Tačiau pirmiausia teks pasukti galvą, kaip atrakinti metalinę dėžę – jos raktas yra pamestas, o vietinių raktininkų, kurie galėtų atrakinti tokią senieną, neatsirado.
„Labai gerai, kad žemėlapis padovanotas muziejui. Tai didžiulis miesto turtas ir būtų gaila, jeigu jis tiesiog dulkėtų kur sandėliuke. Kiek mums žinoma, tai pirmas toks kartografinis žemėlapis visoje Lietuvoje“, – pasakojo J. Gaidelienė.
G. KARTANO nuotr.
Pasak muziejininkės, yra išlikę duomenų, kad Panevėžio miesto savivaldybė tarpukariu už šį dokumentą sumokėjusi įspūdingą sumą – apie 50 000 litų.
Mat prieš darant žemėlapį buvo atlikti viso miesto matavimai ir gana ilgą laiką juo buvo naudojamasi kaip pagrindiniu miesto planavimo dokumentu.
Šis planas buvo rengtas dvejus metus pagal ano meto naujausius geodezijos mokslo reikalavimus, pagrįstas trianguliaciniais, poligonometriniais, precizinės ir techninės niveliacijos taškais.
Jį rengiant buvo atlikta daugybė matematinių skaičiavimų, kurie vos tilpo į 2 858 puslapius. Nuotraukos ir plano sudarymo darbams vadovavo geodezijos inžinierius Medardas Ratautas.
