E. Butrimo nuotr.

Ukrainos sostinėje – apgaulinga ramybė

Specialiai iš Kijevo

Ikikarinė Ukrainos sostinė ir Kijevas penktą karo mėnesį skiriasi kaip diena nuo nakties.

Nors dabar čia vėl veikia parduotuvės ir kavinės, gatvės bei parkai pilni žmonių, visgi tokia ramybė – labai apgaulinga.

Kijeve gyventojų maždaug tiek, kiek Lietuvoje – apie 2,9 mln, todėl užgesusio miesto vaizdas pirmąjį karo mėnesį atrodė tikrai vaiduokliškai: gatvės be praeivių ir mašinų, uždarytomis parduotuvėmis bei kavinėmis, neveikiančiu viešuoju transportu, metro stotyse miegančių išsigandusių žmonių pulkais.

Kijevas buvo nusėtas barikadų, per jį važiuoti net taksi buvo neįmanoma. Mat kai kurios barikados praleido tik karines, policijos ir greitosios pagalbos mašinas.

Smėlio maišai saugojo ne tik metro stočių bei valstybinių įstaigų, bet ir bažnyčių įėjimus, o daugybė pirmo aukšto langų buvo apkalti apsauginėmis plokštėmis. Pirmą karo mėnesį į Kijevą traukiniai vyko pustuščiai, o iš jo – perpildyti: daugybė gyventojų veržėsi pabėgti iš sostinės.

Nors Maskvos pažadas Ukrainą užimti per keturias dienas subliūško, užvirę mūšiai sukėlė paniką, ir bėglių srautas į vakarinius šalies regionus bei užsienį buvo milžiniškas.

Visą straipsnį skaitykite rugpjūčio 3 dienos (trečiadienio) „Sekundės“ laikraštyje.